Visada norejau dvynuku, taciau mano seimoje niekas ju neturejo, tad ir nesitikejau...
tada gyvenau uzsienyje, LT "turejau vaikina", kuris ejo del manes is proto, taciau as... man gyvenimas Lietuvoje tuomet atrode praeitas etapas, bet per mano trumpas atostogas LT budavom kartu. Jis ikalbinejo grizti, as sakiau, ne, negaliu. Uzsienyje irgi turejau "boyfrienda", ir siaip nelabai saugojau dorove, gyvenau linksma ir laisva gyvenima. Tiesa, per daugeli metu mano lytinio gyvenimo, keleta kartu buvau ziauriai isimylejusi, ir net norejau vaiku, tad su tais pastoviais partneriais ir nesisaugojau - visai norejau kad gimtu vaikas. bet per 12 metu ne karto nepastojau, tad jau buvau itikejus, kad as vaiku turet negaliu.
Per viena mano apsilankymu gimtineje pries pat isvaziuojant atgal apsilankiau pas ginekologe, bet ji pasake, kad viskas pas mane normoje, dar paaiskino apie vaisingas dienas, ir as isvariau i savo uzusieni. Ten po keliu dienu turejau santykiu su vienu is savo meiluziu, vedusiu vyru. nei as ji mylejau, nei jis mane, bet jis buvo pinigingas vyras, ir praleisti su juo kelias dienas be rupesciu neatsisakydavau. o po keliu savaiciu suvokiau kad nescia.
nuejai i apziura, ir paaiskejo, kad manyje - dvynuukai ..kuri laika vaiksciojau kaip pasiputusi kalakute - didziavausi tuo, ka turiu viduje.. kazkaip buvau isitikinusi, kad ju tevas mano lietuviskasis draugas, bet vel ir vel skaiciuojant , i mane islinko abejone - pagal gydytojos is Lt kalendoriu is viso negalejau buti nescia, o daktarai is vietines klinikos gasdino, kad galejo buti taip, kad siu dvynuku tevai yra skirtingi. skambinau i lt savo tai daktarei, klausiau, ar galejo buti taip, kad as lankydamasi pas ja jau galejau buti nescia, ji sake NE. Prasiau paimti mano apziuros lapeli, ir patikrint, tai mane dar apsauke telefonu, kad ji cia gyva eile turi, ir laiko su manim telefonu pliurpt laiko ir noro neturi. o as jau uz vizita mokejau... galejo pabuti ir labiau supratinga...
vienu zodziu mano sios abejones ir visiskas pasimetimas atvede prie kraupaus veiksmo - as isgeriau ta nelemta tablete, issaukiancia menesines.,
ziauriai pasigailejau jau jau po keliu valandu, taciau pakeisti jau nieko negalejau.
gal kokia savaite nei eit nei matyt nieko nenorejau. svarbiausia, nieko apkaltint negalejau - nuo pradzios iki pabaigos buvau PATI KALTA.
susirgau ziauria depresija. negalejau iseit i miesta - baigdavosi tuo, kad butinai sutikdavau nescia moteri su didziuliu pilvu, kuriame, aisku, galejo buti tik DVYNIAI, arba, kas dar baisiau, tikrus DVYNIUS. Kazkodel uzsienyje lavai daug dvyniu, gal del to, kad daug kas praktikuoja dirbtini apvaisinima?...
po kurio laiko pajutau, kad nebegaliu likt sioje saly ir isvaziavau namo....
..... Dabar esu doroves isikunijimas, auginu suneli, taciau kaltes jausmas liko visam gyvenimui, nes taip ir nesugebejau sau atleisti. ir dar dabar, pamaciusi dvynius, nuvedu akis i zeme, nes jos tuoj pat prisipildo asaromis.
Gal as perdaug emocionali ir jausminga, pazystu daug moteru kurios TAI dare ir ne viena karta, samoningai ir be jokio gailescio.
taciau as atiduociau puse gyvenimo mainais, kad nebuciau to padariusi.
Mano sunelis nerealus, vargu ar galima net pasvajoti apie geresni, protingesni, svelnesni vaika, as ji myliu uz 3, ir vis bandydama atsakyt i savo pacios priekaistus, sakau sau, kad jei butu tie, nebutu jo....
Dieve, baigiu isproteti............................................
tiek pasimeciau
kokia gaili istorija
net zodziu truksta, kad kazka konkreciau pasakyt ar pabandyt paguost


tikekimes, kad dauguma susimastys..nors daug kas galvoja, kad jiems taip niekada neatsitiks ir daznai neisvengia bedu nuo kuriu juos bndo apsaugoti zmones su patirtimi

Depresija yra labai baisi liga ir ją reikia būtinai gydyti ir iki galo, kitu atveju tu visą gyvenimą taip ir sugrauši save...
o tai dar yra tokiu tableciu, kur galima persileidima issaukt? turbut cia tik uzsieny tokios, o lietuvaites dar su rutu nuovirais bando...
graudi istorija, bet pamokanti. keletas mano pazistamu taip pat pasigailejo, kad atliko sau valymus. juolab, kad po keliu metu pasigimde vel, bet pacios sako dabar, kad tie keli metai su vaikuciu nebutu pakeite ju gyvenimo i blogaja puse. na, tuo metu galbut taip atrodo ir zmogus padarai kazka nepataisomo. man buvo kitaip. buvau 2 kartus pastojusi (ir tai sunkiai pastojau) ir buvo abu nesivystantys
sielvartui galo nebuvo. dabar 3 karta laukiuosi ir kol kas mano mazuliukui viskas ok. kasdien dekoju dievui uz kiekviena mazylio judesi. labai jo laukiam su vyru



na istorija tikrai graudi
bet kaip sakoma zmogus mokosi is savo klaidu.... dziaugis dabartiniu suneliu, gal kada gyvenime atleisi pati sau uz kliada, ir galesi i dvynius paziureti ir nusisypsoti, as tau to linkiu is visos sirdies


na, man nei graudi istorija, nei ka... tiesiog eilini karta galima isitikint, kad reikia galvot, kur, kaip ir su kuo gult i lova, kad paskui nereiketu priiminet tokiu sprendimu.
Kazkaip niekada nepateisinu tokiu "klaidu"...

Kazkaip niekada nepateisinu tokiu "klaidu"...

Turejau nuostabia vaikystes drauge, kuri po pirmo aborto susirgo depresija, kaltino save, grauze, jai vis rodes kad nuzudyto vaikelio siela saukesi savo mamos...
ir iskeliavo ji grazi, jauna mergina pas savo negimusi vaikeli ikandint
Man taip jos truksta...
Suvokiu jusu sirdgela, be sios skaudzios patirties pati turbut niekada nebutumet suvokusi savo lengvabudisko poziurio i jaunyste, partneryste ir t.t. Drasinkite save, glauskites prie savo artimuju, atsiprasykite savo negimusiu vaiku...Ramybes jums, viskas Dievo valioje...



Suvokiu jusu sirdgela, be sios skaudzios patirties pati turbut niekada nebutumet suvokusi savo lengvabudisko poziurio i jaunyste, partneryste ir t.t. Drasinkite save, glauskites prie savo artimuju, atsiprasykite savo negimusiu vaiku...Ramybes jums, viskas Dievo valioje...
QUOTE(L'aurora @ 2010 03 15, 13:21)
o tai dar yra tokiu tableciu, kur galima persileidima issaukt? turbut cia tik uzsieny tokios, o lietuvaites dar su rutu nuovirais bando...

Aš taip pat susimasčiau


Nenoriu pasirodyt nejautri ir prie smulkmenų besikabinėjanti, bet jei jau istorija buvo pamokanti...
QUOTE(Rethimna @ 2010 03 15, 20:55)
Mažiau sukti galvą kas buvo. Auginkite vaikiuką ir nedepresuokite, nes vaikui nelabai gerai depresuojanti mama 

pritariu
