Del kazkieno komentaro, kad su bendraamziais galima issiaiskinti, turiu papriestarauti, tikrai ne su visais... ir sveikinu ta, kuris gyvenime tokiu nesutiko.
Kad jums butu paprasciau isivaizduoti ka as turejau omeny pavartodama ta dovanos ir galimybiu santyki isivaizduokite situacija: jusu mamos gimtadienis. argi nesistengsite jai padovanoti vertingiausios dovanos, kokia tik isgalite, aisku viskas proto ribose, ir vertingumas nera vien materialus dalykas.
Taip pat aisku daug priklauso nuo to, kaip dovana yra padovanota, ar ji buvo siltai iteigta, ar tiesiog teksta su mintimi "se". Be abejones visur yra daugybe niuansu, bet mano nuomone i sventes be dovanos eiti yra nemandagu, to tikiuosi ir is kitu.
O del nervinimosi, mane nervas ima nuo tos minutes kai supratau, kad turesiu kviesti ta zmogu i vestuves, gal ir ziauru, bet noriu, kad man butu atlyginta uz mano kancias, juk ne kiekvienas sugebame nekreipti demesio. ypac tokia diena.
Ir as tikrai nenoriu argumentuoti pries ir stengtis irodyti savo nuomones pranasuma, tiesiog bandau prieiti kompromiso, abipusio supratimo, cia ne karas, ir nes nesame skirtingose barikadu pusese, todel nedarykime is to ginco, tiesiog pasistenkime viena kita suprasti, patarti, padeti. Manau, kad pirmoji zinute ta tema ir buvo parasyta butent norint supratimo, o ne paskleisti gandus apie kiauliska seima. Taigi peace
