Ikelsiu keletą Antaliojos miesto vaizdų, gal kam vėliau bus naudinga. Mes gyvenome Laroje, tad susisiekimas su miesto centru nesudėtingas. Pagrindinė miesto aikštė, iš kurios galima nusileist į uostą:

Vaizdas į Kaleiči:

Turkai apsukrus žmonės, ir išnaudoja visas galimybes turistų kišenėm patuštinti. Prekybos vietos įrengtos taip, kad ju neišvengsi, tad kai kur užsukam:

O šiaip smagu leistis viduramžiu gatvelėm:

Uosto panorama ganėtinai patraukli iš viršaus:

Ir atėjus į vietą išsirinkti laivelį kelionei tikrai yra iš ko:



Suderam nebrangiai po 5 Eu nuo žmogaus už dviejų valandų kelionę iki krioklio ir atgal.

Kelionė nenuvargina, tad vietinio vežėjo paslaugų mums neprireikia:
Papildyta:Patraukiam toliau į Antalijos senamiestį ieškodami vietinio turgaus. Idomu tai, kad vietinis turgus yra kilnojamas. Nėra jokių priekystalių, tiesiog tam tikrą dieną, tam tikroje gatvėje. Radom pasiklause vietiniu:

Tik grįžus į Lietuvą išskaičiau, kad šias slyvas valgo su druska:

O šios daržovės taip ir nesupratom su kuo valgyti

Pagal skoni kaip ropė. Giuzleme blynų nepirkom, nes nežinau kaip juos paruošti:
Papildyta:Vietiniai prekybininkai pakankamai įvairus:


Yra ir mūsų vadinamas "skudurynas":
Papildyta:Nežinau kaip vadinasi šios gervuogės, bet jos auga ant aukštų medžių.Pirkt nerizikuojam, bet paragaujam:

Kas patiko tai kažkokią priekonių pasta. Yra įvairių stiprumu. Pirkom pačią aštriausią, tad dabar gardunu burokėlių sriubą:

O penktadieniniame turguje Laros rajone visiškai nėra vietinio kolorito, tad ten lankytis neverta:
Papildyta:Diudeno krioklys mums matėsi pro kambario langą:

Tad vieną dieną nutarėm iki jo nueit pėsčiomis. Kelionė užtruko 40 min.
Važiuojant iš centro į Larą yra toks parkelis:

Jį perėjus prieini krioklį. Idomi krioklio kritimo į jūrą vieta: