Įvaikintas ir savas vaikai auga kartu

Labai norečiau paprašyti, jei kas auginate savo pagimdytą ir įvaikintą vaikučius, pasidalinti patirtimi. Kaip jiems sekasi? koks tarp jų amžiaus skirtumas? Kaip jie sutaria? Kaip jaučiatės jus patys - tėvai? Ar išmokote juos abu vienodai mylėti? Ar vaikučiai nieko neįtaria? Ar jie mano, kad yra tikri broliai ar seserys?

O kam tau to reikia?Smalsu, ar reikia patarimų?

Kol kas mano jog jie tikri broliai...kaip bus toliau nzn

reikia patarimu... mes ketiname isivaikinti vaikuti, taciau neramu del to, ko cia auksciau klausiau, tad noreciau, kad kas papasakotu is savo patirties, o ne tiesiog pasvaiciotu 'kaip butu jeigu butu", nes paskutiniu metu, beveik visi, kas zino siuos musu ketinimus, bando atkalbeti, gasdina, taciau patys, savaime surantama, tokio patirimo neturi...

Sveiki....Auginame savo sūnų ir įvaikinom mergaitę,aišku mylėt abu vienodai tikrai nesunku....Sūnus zino,kad sesė iš vaikų namų,ir kuo toliau aišku tuo darosi sunkiau...Negali sakyt,kad viskas gerai..........Tai gali padaryt tik labai stiprūs ir motyvuoti zmonės....Siūlau gerai apgalvoti,nes lengviau įvaikinti,kai savo neturi visai.Aišku mes nesigailim nei trupučio,beprotiškai mylime tą grazuolę mergytę,bet kai kurios biologinio vaiko pastsbos kartais verčia iš koto ji ne mano tikra sesė,aš tai zinau ...........IR nors viska aiškini,bet pykčio metu vaikai pasako ką galvoja,o tai ateityje labai neigiamai veiks mergytę....Vaikai yra vaikai,jie ziaurūs,kaip ir visa mūsų visuomenė.....Galim mes tėvai mylė abu vienodai,bet vaikui to neįsakysi....Sūnus ir labai myli sesę,bet kai susipyksta ir prasideda.............Tiesiog jei įsivaikinsit,susidursite su didesniu galvos skausmu,bet dėl to verta ryztis,kai matai LAIMINGAS BUVUSIO SVETIMO VAIKO AKIS....Tai tiek...............

Sveiki....Auginame savo sūnų ir įvaikinom mergaitę,aišku mylėt abu vienodai tikrai nesunku....Sūnus zino,kad sesė iš vaikų namų,ir kuo toliau aišku tuo darosi sunkiau...Negali sakyt,kad viskas gerai..........Tai gali padaryt tik labai stiprūs ir motyvuoti zmonės....Siūlau gerai apgalvoti,nes lengviau įvaikinti,kai savo neturi visai.Aišku mes nesigailim nei trupučio,beprotiškai mylime tą grazuolę mergytę,bet kai kurios biologinio vaiko pastsbos kartais verčia iš koto ji ne mano tikra sesė,aš tai zinau ...........IR nors viska aiškini,bet pykčio metu vaikai pasako ką galvoja,o tai ateityje labai neigiamai veiks mergytę....Vaikai yra vaikai,jie ziaurūs,kaip ir visa mūsų visuomenė.....Galim mes tėvai mylė abu vienodai,bet vaikui to neįsakysi....Sūnus ir labai myli sesę,bet kai susipyksta ir prasideda.............Tiesiog jei įsivaikinsit,susidursite su didesniu galvos skausmu,bet dėl to verta ryztis,kai matai LAIMINGAS BUVUSIO SVETIMO VAIKO AKIS....Tai tiek...............

Aš turėdama du sūnus nuskuodžiau į kūdikių namus mergaitės. Trumpai-man niekas nedavė. Trumpiau- supykau ir pasigimdžiau savo. Niekur tas noras nedingo, po 5 metų vėl pradėjau lankytis vaikų namuose. Radau Eglę- 11 metų. Pamažu ji tapo artima mano mažąjai. Kadangi Eglė turi 2,6m broliuką jis irgi nuo spalio 21 pas mus. Rimtesne patirtimi pasidalinsiu ko gero vėliau. Pradžia nelengva bet sėkminga, nes vis kas dien lengviau.Išvadą galiu tik tokią pateikti- kai labai nori- tai reikia Kas nori, tas padaro.
Aš savo mažajai aiškinu- nesvarbu,kad juos pagimdė kita mama, aš jiems būsiu mama tiek kiek reikės. Gal galima patarti jei vaikas sako-ji netikra mano sesė, atsakyti- užtai aš jai dabar tikra mama, aišku, ir tau teks tai gerbti, su tuo skaitytis.Nu tiesiog nepalikti galimybės diskutuoti. Aš tai irgi gan dąstiškai -į namus du vaikus parvedžiau, kai yra savo du paaugliai. Bet aš jiems iškilus reikalui( buvo konfliktinė situacija) paskaitą apie balvonėjimą atskaičiau, patikėkit mano 15-metis verkė. Nu tiesiog ant smūgio sukūriau- apie žmones -balvonus( mano krašte suvalkijoj taip vadindavo medines lėles, nu tokias kažkokias pabaisas, o gal tai mano vaikysrtės vaizduotės vaisius)Tai pavariau kad ar jie nepastebi kaip balvonėja,į medį virsta jų širdys. Ir kad man būnant senai jie su tokiom balvonų širdimis tai net neprisimins moters kuri juos pagimdė. Tik " paguodžiau"- nepergyvenkit šias laikais kur eisi, tan ant balvono užsirausi.Žodžiu visų niiuansų nepasakosiu.

Esmė ta, kad aš gyvenau, gyvenau ir man baugu pasidarė kad aš labai gerai gyevenu, kad man paprasčiausiai sekasi, kad aš skolinga gyvenimui už tai. Ir pasidarė nejauku nes tiesiog jau pažįsti mergaitę Eglę, kuri sutinka su bet kokiom sąlygom , bet kad tik namuose gyventi, kad tik turėti teisę pasakyti- mano šeima, mano mama....

gal tokiu atveju geriau , kol vaikai bus pakankamai dideli, kad suprastu ir nesityciotu, tiesiog visai nesakyti, kad vienas ju nebiologinis? O kokio amziaus ivaikinote mergaite? Kaip ji adaptavosi jusu namuose ir kokia buvo pirmoji biologinio vaiko reakcija i nauja seimos nari?

Įvaikinome,kai jai buvo 1.3 metukai,o mūsų sūnui 4.5 Visi puikiai viska suprato:Ir vaikai ir kaimynai,juk ne iš dangaus nukrito ta mergytė..... Iš pradzių sunkiai adaptavosi,nes jai reikėjo daug dėmesio,o sūnus tą pajutęs ir neatsilikdavo!Todėl tekdavo iš kart apkabint abu,pamyluot abu,nieks nenorėjo likt paskutinis..... Dabar viskas įėjo į normalias vėzes brolis jai didelis pavyzdys.Stengiamės,kad vaikai daugiau būtų uzsiėmę:abu lanko čiuozimo treniruotes,baseina..........Nelieka laiko galvoti ar mūsų šeima normali ar ne,ar kas įvaikintas ar ne.....Tiesiog visiems kartu gera ir smagu!!!!!!!!!!!!!!!!!!!O kad kartais tai prisimenama manau ir yra normalu.........Nuo pat pradzių buvome suplanavę nieko neslėpt,ir tos nuostatos laikomės iki šųiol............O dabar daug vaiku yra kurie turi 1tėtį ir 1patėvį,ar pamotę,dabar dug sugriuvusių šeimų,ir daug suduzusių vaikų likimų..........Todėl manau mūsų mergytė yra labai laiminga,ji turi mamą,tėtį............O ateityje susipazinsime,jei ji norės ir su biologine jos mama.........

Musiskiai pas mus apsigyveno pries tris panasiai metus,mano mergaite buvo jau 14,o sunus 6metuku,mazasis visada norejo tureti broli ar sese,musu name nebuvo panasauas amziaus vaiku ir jis jautesi vienisas,sese nebelabai jau benorejo zaisti masinytemis todel kas dien girdedavau jo liudna verkslenima,kad kaip jam negerai vienam...taip jau susikloste,kad Dievulis nedave patiems besusilaukti vaikelio,tad su vyru pasitare pravereme vaiku globos namu duris...mazuliui buvo vos du metukai,o uz is jo nugaros isgazdinto zveriuko akimis slepesi jo sesiamete sese,sunku net patiketi,kad jau praejo tiek laiko...visko pasitaiko ir apsibara ir apsistumdo,bet rimtesniu konfliktu tfu,tfu,tfu kol kas nebuvo,stengiames daug kalbeti apie tai.Tikriausiai mano vaikai jauciasi saugus ir as labai dziaugiuosi,kad nepavydi vieni kitiems musu silumos ir meiles,jie ir kieme labai vieni uz kitus uzstoja.

As noreciau ivaikinti panasaus amziaus taip pat mergyte... Taciau 1.3 m - tai jau pakankamai didelis zmogutis ar neturejo is vaiku namu atsinestu baimiu (na, pvz, maudytis, buti nubausta ar pan.) ar iskarto pripazino jus, itevius, savais?

o del biologines mamos... ar nebaisu ja pamatyti? jei ji paliko vaikuti, tai greiciausiai yra kokia degrade o jei tai padare del 'jaunystes klaidu', tai gali panoreti dar ir susigrazinti jau paauginta vaika kiek zinau, ivaikinant apie ja suteikiama informacija, ar ne?

Tokio amziaus vaikas dar nieko nesuprato.............Mes norėjome dar didesnės,bet nebuvo................Jei bijote kazkokių genų,ar dar kaZKO,TAI GERTIAU NEIMKITE........Turime imti vaiką,dėl jo ,o ne savęs...........Mamą savo gali ji pamatyti tik sulaukus 18m.iki to laiko nei apie ją nei apie mus nebus jokios informacijos,nei jai ,nei mums..........Ir kai ji subręs,norės pamatyti savo mamą,ar brolių ieškot,mes jei padėsim........Ir jei mama bus pasikeitus,ar ji pati norės likti su ja gyventi:prašau........Juk nepasiėmėm ją mes SAU,ji -atskiras zmogus,kaip ir atskiras gyvenimas..........Ir mūsų vaikas -atskiras zmogus ir atskiras gyvenimas!!!!!!!!!!Reik tai įsisamoninti,ir nepririšti jų prie savęs,kaip kokios nuosavybės!!!!!!!!!!Bet jei uzauginsime vaikus su didele meile,-jie visada pas mus sugrįz,uzsuks į svečius,pakalbėti,pasidziaugti..............
O apie motiną,įtėviams visada suteikiama visa informacija,net kur ji gyvena............O iš visų ivaikintų seniau vaikų padaryta tokia išvada:kad labai mazai zmonių,kurie po daugelio metų surado tikras mamas,su jomis atrado ryšį!!!!!!!!Daugumai jos ir liko,tik motinos,kurios juos pagimdė!!!!!!!!Todėl nereikia galvoti,kas bus,nei kaip....jei taip.........Gyventi ČIA IR DABAR...........Sėkmės............