Musu angelelio Kriksto tetis - mano brolis, o Kriksto mamyte - vyro sesuo
As savo vaiko kriksto tevais pasikvieciau savo sese ir savo broli. Man atrodo, svarbu, kad kriksto tevai vaikui butu kuo artimesni.
nemanau, kad antroji puse turetu isizeisti, jei kvieciamas krikstateviu tik vienas is sutuoktiniu. Bent as neisizeidziau, kai mano vyra pakviete jo sesuo krikstyti sunaus, o kriksto mama pasirinko is vaiko tevelio puses kriksto mamyte.
Niekada negali zinoti, kaip gyvenimas pasisuks - siandien gerai sutari, ryt jau susipyksti, skiriesi, nebebendrauji, tai geriau kviesti tuos, kur maziausia tikimybe, kad su vaiku nebendraus.
nemanau, kad antroji puse turetu isizeisti, jei kvieciamas krikstateviu tik vienas is sutuoktiniu. Bent as neisizeidziau, kai mano vyra pakviete jo sesuo krikstyti sunaus, o kriksto mama pasirinko is vaiko tevelio puses kriksto mamyte.
Niekada negali zinoti, kaip gyvenimas pasisuks - siandien gerai sutari, ryt jau susipyksti, skiriesi, nebebendrauji, tai geriau kviesti tuos, kur maziausia tikimybe, kad su vaiku nebendraus.
Mes savo vaiko krikstateviais pakvietem mano drauge ir vyro broli. Abu jie turi seimas. Likom nesuprasti brolienes. Kilo gan keistas skandalas, kurio neistengiau suprasti 
po kurio supratau, kad labai teisingai pasielgiau jos nepakvietus krikstomama buti (uzsisiktu ateityje del kokios smulkmenos ir vaikas ateityje butu neturejes abieju kriksto tevu). Zodziu, istiko lengvas kulturinis sokas. Teko ieskotis kito krikstatevio, kuriuo sutiko buti puikus zmogus (sektinas pavyzdys sunui). Labai tuo dziaugiuosi.
O apie vyro broliene buvau daug geresnes nuomones... nezinau kaip toliau bendrausime..ale, kad ir iki siol matydavomes itin retai seimomis ir tik musu su vyru iniciatyva, taip kad kaip nors isgyvensim. Tikiuosi vyras su broliu gales bendraut. Dabar kai nebera kur detis isvarte ta savo reakcija, kad net baisu klausytis.Gerai pagalvojus, o kas belieka..Man jos vietoj butu dabar labai geda (o ji turbut triumfuoja
). I pacias krikstynas neis visa ju seima. Kazkoks zemas lygis, begalinis susireiksminimas ir tiek. Dabar turbut mano eile butu isizeist ir supykt...
As nesuprantu cia pasisakymu, kad skirtingu seimu krikstateviai, tai nepagarba seimai .. nugi neguldomi tie zmones i viena lova, pastovi beznycioj kartu ir tiek. Apie kokius cia seimu ardymus kalba gali buti.. ko cia isizeisti? Kad nesi toks artimas, koks galvojai esas? Kad yra artimesniu? O gal jusu seimos nelaiko itin tvirta ir pavyzdine? As sakykim norejau, kad nors vieno vaiko kazkas is krikstateviu butu is mano puses. Tik tiek ir nieko asmenisko.
Tikiuosi kada nors atsitokesiu, nes dabar galva neisnesa, kaip galima del tokio nieko nubraukti santykius su zmonemis, kurie tikrai savo laiku parode dusia ir dejo pastangas graziam tarpseimyniniam bendravimui. Tiesiog liudesys.. Bet vistiek dziaugiuosi, kad pasielgiau taip kaip, manau, kad vaikui bus geriau ateityje. Treciam vaikui, jei toks butu kartais tokios krikstomamos dabar tikrai nerinkciau
po kurio supratau, kad labai teisingai pasielgiau jos nepakvietus krikstomama buti (uzsisiktu ateityje del kokios smulkmenos ir vaikas ateityje butu neturejes abieju kriksto tevu). Zodziu, istiko lengvas kulturinis sokas. Teko ieskotis kito krikstatevio, kuriuo sutiko buti puikus zmogus (sektinas pavyzdys sunui). Labai tuo dziaugiuosi. O apie vyro broliene buvau daug geresnes nuomones... nezinau kaip toliau bendrausime..ale, kad ir iki siol matydavomes itin retai seimomis ir tik musu su vyru iniciatyva, taip kad kaip nors isgyvensim. Tikiuosi vyras su broliu gales bendraut. Dabar kai nebera kur detis isvarte ta savo reakcija, kad net baisu klausytis.Gerai pagalvojus, o kas belieka..Man jos vietoj butu dabar labai geda (o ji turbut triumfuoja
). I pacias krikstynas neis visa ju seima. Kazkoks zemas lygis, begalinis susireiksminimas ir tiek. Dabar turbut mano eile butu isizeist ir supykt...As nesuprantu cia pasisakymu, kad skirtingu seimu krikstateviai, tai nepagarba seimai .. nugi neguldomi tie zmones i viena lova, pastovi beznycioj kartu ir tiek. Apie kokius cia seimu ardymus kalba gali buti.. ko cia isizeisti? Kad nesi toks artimas, koks galvojai esas? Kad yra artimesniu? O gal jusu seimos nelaiko itin tvirta ir pavyzdine? As sakykim norejau, kad nors vieno vaiko kazkas is krikstateviu butu is mano puses. Tik tiek ir nieko asmenisko.
Tikiuosi kada nors atsitokesiu, nes dabar galva neisnesa, kaip galima del tokio nieko nubraukti santykius su zmonemis, kurie tikrai savo laiku parode dusia ir dejo pastangas graziam tarpseimyniniam bendravimui. Tiesiog liudesys.. Bet vistiek dziaugiuosi, kad pasielgiau taip kaip, manau, kad vaikui bus geriau ateityje. Treciam vaikui, jei toks butu kartais
tokios krikstomamos dabar tikrai nerinkciau
pakelsiu temele aukstyn
Pirmiau trumpai parasysiu kaip pati tapau kriksto mama. Esu vienturte, todel kriksto mama pakviete buti pusbrolis (irgi vienturtis). O jo zmona turejo broli, kuris draugavo su mergina gal kokius 5 metus. As taip pat turejau (dabar jau vyra) vaikina kokius 6 metus. Taigi pirmiau pusbrolis pakviete mane, o paskui krikstatevi tas suzinojes, kad bus ne su savo mergina - atsisake, taigi paieskos buvo sudetingos.... bet rado gal 3 eiles pusbroli (biski amziaus skirtumas tik didokas, bet vaikui palepinti tai netrukdo). Taip ir pakrisktijom... Dabar retokai bendraujam, nes didelis atstumas, o vat pusbrolio zmonos brolis dazniau su jais susitinka, nes gyvena arciau. Jauciuosi negera kriksto mama, ir pries pusbroli nesmagu. Bet juk ne dovaneles svarbiausia Jeigu butu beda as tikrai paimciau krikstasuni ir auginciau ji kaip savo vaika, o vat brolis tai dristu suabejoti, nes jie savo vaika daznai palieka pusbroliui, nes jiem su vaiku "pasiganyti" nepatogu. Tiesa, jie prase pusbrolio su zmona buti ju vaiko krikstatevisi, tai pusbrolis po psichologinio spaudimo sutiko, bet argo tai ji padarys geru krikstateviu?
O savo vaikui krikstateviu ieskojom tikinciu juk krikstas ir yra tam, kad padetu eiti tikejimo keliu, padetu deti tuos pamatus. Vyras turi sese, bet ji biskutuka nuklydusi tikejime, tai ji iskarto atkrito, is savo puses tikinciu neturejau. Taigi ieskojom parapijoje. Radom nuostabia jauna mergina (bendravome iki tol su visa jos seima) taip ir susigiminiavom. Dabar vaikas turi TIKRA kriksto mama ir daug tetu, kurios esant reikalui ji ir pasaugotu ir pasveikintu ir pan, bet vat tikejimo keliu ves kriksto mama, kuri irgi kaip ir tetos viska daro : ir dovaneles dovanoja ir sveikina ir lanko ir pan. Taip gal net geriau, nes nenuskriaudem nei vienos nuklydusios gimines ir turim daugiau giminiu Antram vaikui, jeigu nebus tikinciu seimoje, ieskosim is negiminiu Galit kritikuoti, bet mes su vyru esam tvirti siuo klausimu, juk geriau tvirtas zmogus, nesgu teta, kuri padovanos zaisliuka ir nusives uz kampo parukyti ar savo netinkamu pavydziu ugdys vaike blogas vertybes (gyvenima susimetus, burimus, helowyno sventima, lytiniu santykiu propagavima ir t.t.) Nesupraskite neteisingai, kriksto mama ir tetis neturi buti kunigai ir vienuoliai, bet turi gyventi pagal Dieva ir ne tik zodziu, o ir darbais!
Pirmiau trumpai parasysiu kaip pati tapau kriksto mama. Esu vienturte, todel kriksto mama pakviete buti pusbrolis (irgi vienturtis). O jo zmona turejo broli, kuris draugavo su mergina gal kokius 5 metus. As taip pat turejau (dabar jau vyra) vaikina kokius 6 metus. Taigi pirmiau pusbrolis pakviete mane, o paskui krikstatevi
tas suzinojes, kad bus ne su savo mergina - atsisake, taigi paieskos buvo sudetingos.... bet rado gal 3 eiles pusbroli (biski amziaus skirtumas tik didokas, bet vaikui palepinti tai netrukdo). Taip ir pakrisktijom... Dabar retokai bendraujam, nes didelis atstumas, o vat pusbrolio zmonos brolis dazniau su jais susitinka, nes gyvena arciau. Jauciuosi negera kriksto mama, ir pries pusbroli nesmagu. Bet juk ne dovaneles svarbiausia Jeigu butu beda as tikrai paimciau krikstasuni ir auginciau ji kaip savo vaika, o vat brolis tai dristu suabejoti, nes jie savo vaika daznai palieka pusbroliui, nes jiem su vaiku "pasiganyti" nepatogu. Tiesa, jie prase pusbrolio su zmona buti ju vaiko krikstatevisi, tai pusbrolis po psichologinio spaudimo sutiko, bet argo tai ji padarys geru krikstateviu?O savo vaikui krikstateviu ieskojom tikinciu
juk krikstas ir yra tam, kad padetu eiti tikejimo keliu, padetu deti tuos pamatus. Vyras turi sese, bet ji biskutuka nuklydusi tikejime, tai ji iskarto atkrito, is savo puses tikinciu neturejau. Taigi ieskojom parapijoje. Radom nuostabia jauna mergina (bendravome iki tol su visa jos seima) taip ir susigiminiavom. Dabar vaikas turi TIKRA kriksto mama ir daug tetu, kurios esant reikalui ji ir pasaugotu ir pasveikintu ir pan, bet vat tikejimo keliu ves kriksto mama, kuri irgi kaip ir tetos viska daro : ir dovaneles dovanoja ir sveikina ir lanko ir pan. Taip gal net geriau, nes nenuskriaudem nei vienos nuklydusios gimines ir turim daugiau giminiu Antram vaikui, jeigu nebus tikinciu seimoje, ieskosim is negiminiu Galit kritikuoti, bet mes su vyru esam tvirti siuo klausimu, juk geriau tvirtas zmogus, nesgu teta, kuri padovanos zaisliuka ir nusives uz kampo parukyti ar savo netinkamu pavydziu ugdys vaike blogas vertybes (gyvenima susimetus, burimus, helowyno sventima, lytiniu santykiu propagavima ir t.t.) Nesupraskite neteisingai, kriksto mama ir tetis neturi buti kunigai ir vienuoliai, bet turi gyventi pagal Dieva ir ne tik zodziu, o ir darbais! QUOTE(oncee @ 2012 02 06, 18:03)
O savo vaikui krikstateviu ieskojom tikinciu juk krikstas ir yra tam, kad padetu eiti tikejimo keliu, padetu deti tuos pamatus. Vyras turi sese, bet ji biskutuka nuklydusi tikejime, tai ji iskarto atkrito, is savo puses tikinciu neturejau.
juk krikstas ir yra tam, kad padetu eiti tikejimo keliu, padetu deti tuos pamatus. Vyras turi sese, bet ji biskutuka nuklydusi tikejime, tai ji iskarto atkrito, is savo puses tikinciu neturejau. Man patiko Jūsų mintys.. net labai atitinka manąsias
aš kol kas dar neturiu savo vaikiukų.. bet apie juos pagalvodama kartais susimąstau - o ką reikėtų imti krikštatėviais.. Bėda ta, kad nors esam artimi tiek su mano broliu ir jo žmona, tiek su vyro broliu ir jo žmona - jie netikintys. Krikščionys - taip, bet formaliai. Širdis netikinti... krikščioniškos vertybės - nu nėra jų... Tarsi galvojant apie ateitį, kas galėtų pasirūpinti vaiku - broliai, aišku... bet.. man irgi labai svarbus tas tikrasis, nuoširdus Tikėjimas... Et, bet kol nėra dar to vaikelio, tai ir lieka tik pamąstymais
QUOTE(Veja Feja @ 2011 06 13, 22:30)
Pritariu, bet laaabai dažnai pasitaiko, kad tik pradžioj tuos mažuliukus visi myli, dažnai lanko ir t.t., o po kurio laiko vis rečiau ima prisiminti 
Tikrai taip....todėl pati labai stengiuosi būti gerais krikšto tėvais, kokių visada pati norėjau
.......dukrytę krikštijo iš skirtingų šeimų žmonės.
ir vis delto norejau graziu svenciu savo vaikams, krikstijau nes taip reikia, o dabar galiu pasakyt. nekristinciau tol, kol nebuciau 100% tikra, kad pasirenku tinkama zmogu kriksto tevais. per laika atsisijoja ir pasimato kas vaika myli, lanko, kam jis rupi, kas su kuo apsigyvena. daug dalyku "islenda" ir tada lengviau nuspresti . o rinktis reiketu ne pagal tai kas isizeis , o kas ne, kam patiks o kam ne, kas artimas pagal giminyste o kas ne. o rinktis reiketu pagal asmenine nuomone ir simpatijas, niekeno neverciant.
na o mano vyras vis tik atsisake eiti i vienas krikstynas, be manes. kai kviete buvome vede 5 metus , turejome du vaikus ir vis tik mums pasirode nepriimtina, kadangi atsakomybe uz kriksto vaika prisiima ne vienas krikstateviu o pora. ir esu tikra kad mano vyras vienas pas krikstadukte butu nevaziaves ir jai dovanu nevezes ir pan. vis delto ta atsakomybe butu musu abieju. o jeigu vienas musu netikome, tada kaip sakant tiek jau to. situ savo sprendimu vis tik vyras dziaugiasi ( nesuklydome).
na o mano vyras vis tik atsisake eiti i vienas krikstynas, be manes. kai kviete buvome vede 5 metus , turejome du vaikus ir vis tik mums pasirode nepriimtina, kadangi atsakomybe uz kriksto vaika prisiima ne vienas krikstateviu o pora. ir esu tikra kad mano vyras vienas pas krikstadukte butu nevaziaves ir jai dovanu nevezes ir pan. vis delto ta atsakomybe butu musu abieju. o jeigu vienas musu netikome, tada kaip sakant tiek jau to. situ savo sprendimu vis tik vyras dziaugiasi ( nesuklydome).
O man labiau patinka, kai krikštatėviais tampa šeima, nei atskiri žmonės, nors, kita vertus ir šeimos subyra, tada vaikelis lieka be krikštatėvio ar krikštamotės 
Musu dukrytes kriksto tevais tapo mano sesuo ir vyro brolis. Abu jie yra vede ir turi vaiku. Nie vieno is ju antros puses neisizeide. Nesuprantu, ko cia isizeisti. Ir kokios cia gali buti kalbos, apie tai, kad jei nepakviete, reiskia per prasti. 
Gali gi buti milijonas priezasciu, kodel nepasirinko jusu vyro ar zmonos, o pasirinko jus, arba atvirksciai. 
Gali gi buti milijonas priezasciu, kodel nepasirinko jusu vyro ar zmonos, o pasirinko jus, arba atvirksciai.
as galvoju kad krikstotevai is "skirtingu operu" pats geriausias dalykas. Niekada nieko negali tiksliai numatyti.As rinkausi tokiu principu kad vienas is mano puses, kitas is vyro puses. Nors krikstomama patapo vienintele vyro pusesere su kuria tada labai sutarem, bet dabar ji vaiko nelanko. Atsirado problemos jos seimoje ir dabar tiesiog ignoruoja kvietimus i vaiko gimtadieni ir kitas sventes. Kartu ir liudna del vaiko ir ja suprantu - nenori kad niekas apie jos bedas klausinetu ir visiems aiskintis kas ir kaip.
Labai dziaugiuosi krikstoteciu jis atstoja vaikui abu krikstotevus. Vaikas netgi pervadino. Vadina DEDETETIS
Labai dziaugiuosi krikstoteciu jis atstoja vaikui abu krikstotevus. Vaikas netgi pervadino. Vadina DEDETETIS
man tai juokinga kaip žmonės sukuria problemas vien iš principo, arba aš arba niekas.. 
pati turiu krikšto dukrytę, tai krikštatėviais pusseserė išrinko mane ir savo brolį. Manau svarbiausia pasirinkti artimus žmones, kurie rūpintųsi ir mylėtų vaiką. Kadangi turėjo karčią patirtį (pirmus du vaikus krikštijo vyro sesės su draugais (poros)), išsiskyrus vaikai liko išvis be krikštatėvių, kurių jau dešimt metų nėra matę ir kažin ar kada pamatys 
Pati savo vaikam krikštatėviais rinkčiau tik artimus, patikimus žmones ir tikrai nebijočiau "išardyti" poros
pati turiu krikšto dukrytę, tai krikštatėviais pusseserė išrinko mane ir savo brolį. Manau svarbiausia pasirinkti artimus žmones, kurie rūpintųsi ir mylėtų vaiką. Kadangi turėjo karčią patirtį (pirmus du vaikus krikštijo vyro sesės su draugais (poros)), išsiskyrus vaikai liko išvis be krikštatėvių, kurių jau dešimt metų nėra matę ir kažin ar kada pamatys Pati savo vaikam krikštatėviais rinkčiau tik artimus, patikimus žmones ir tikrai nebijočiau "išardyti" poros
