Mano vaikas hiperaktyvus 7

Ne vaiku teises reikia kviesti, o asmenini vaiko psichologa ir dar geriau, jei jis bus is kokios nors Pedagogines psichologines tarnybos, kur labai mokytojai rekomenduoja.
Is pradziu, i pradines klases mano vaikas ejo i i prestizini darzeli- mokykla. Ten vaiku svarstymu nevyksta. Mes tada dalyvavom projekte hiperaktyviems vaikams, tai musu psichologe bendravo su tevais. O tikriau ne su tevais, o tik viena, organizatore mama, kuri labai norejo musu atsikratyti. Nes nors parasai buvo surinkti vos ne puses klases tevu, jie i susirinkima patingejo ateiti.
Mokyklose Lincai vyksta, bet...Tai ne linco teismas, o tam tikra soc. pedagogo metodika, prevencinis posedis "pasitarkim". Ji vyksta daugumai isdykusiu vaiku. Tai labai skaudi praktika, ne labai kas ja gali istverti. Rezultatu su hiperiuku nebuna. Kai isejom i pagrindine mokykla, pirma karta ejau su teciu ir kruva supykusiu mokytoju, vaikas is vis stovejo pries mus visus. Antra karta ejau su musu psichologe. Teko moketi jai pingus uz valandas, nuvezti, parvezti. Nes is vis tai buvo net ne jos darbo valandos, juo labiau, ji is vis to neturejo dayti. Tai stebuklingas zmogus, ji papasakojo ka mes buvome dare, ka reiketu daryti. Kai esi puolamas, tai is vis nieko negali suregzti. Po to musu i posedzius daugiau nebekviete. Turime fantastiska aukletoja, ji viska mums perduoda. Labai daznai bendraujam, tariames, gaunu vertingu patarimu. Bendrauju atskirai ir su kitom mokytojom. Pvz. mokytoja, kurios nemegsta kiti tevai, labai gerai mus priima, grieztai reikalauja, nenuleidzia ranku. O yra mokytoju, kurios i ji tik ranka numoja.
Vaiku teises nelabai cia pades. Nebent Salaviciute labai buvo uz mus, net padejo viename darzelyje neismesti vaikiuko.(Delfyje turetu dar archyve buti straipsnis) Nes mes turejome su jos atstovais apskrita stala, kai buvo dar gyva draugija ir vyko projektas. Bet Salaseviciutes jau nebeturim.

gal bus bus persilaužimas, gal persilauš, nes tokios situacijos suteikia vaikams daug apmastymo. to ir linkiu, kad vaikas susimastytų
nes bent jau benui buvo ir persilaužimas kai Alchemies vakai trinktelėjo vaikas mano vaikui į galva (už tai visada būsiu dėkinga ) atrodo, kad pajungė kokį cinkelį, tada suprato, kad muštis nėra gerai, kad ir skauda labai, nuo tada jo smurtas prieš vaikus gerokai sumažėjo, o dabar tfu tfu nesigirdi, kad muštusi

kaip pirmas įspudis jums po concerto vartojimo ar jaučiasi

Vakar atejome pas ji per pietu miega. Tai nelabai leido mums ilgai buti. Akys blizgejo, lyg nieko nesijaute. Bent jau elgesys ne kiek nepasikeites. Pietu sesele sedejo salia, sako nenori miegoti. Kur tau, nuo darzelio nemiega
O siandien tik verke ir tiek. Busiu labai geras, ateis ryt skyriaus vedeja, tai gal isleis. Astunta vakare skambinau, tai visus ten ramino, kol kalbejom. Jonas rankom plojo Kazkas turejo duris uzdaryti. Prase, kad pasiimciau greiciau.
Sake, kad galva pradejo skaudeti, sesute sake, kad tai tur but pasalinis poveikis.
Nezinau, ryt iseinu i mokslus,ateisiu pas ji tik vakare, pas gyd. eis vyras, nezinau ka jis ten susnekes.
Tiesa, sutikau mama, kuri taip pat turi hiperiuka treciokeli, ji skaite musu pokalbi ir Vario paskutinius atsiliepimus. Abi pasiguldem vaikus. Ji sake, kad is Amerikos parsisiusti yra zymiai pigiau. Bet as tokia tundra, kad nesupratau.

tikiuosi, kad bent jau viskas pas jus pajudėtu į geraja puse ir tau ir tavo vaikui kiek bus ramiau stiprybės jums
o čia ką siustis concerta bet juk jie pagal receptą

Ačiū Jums visoms už patarimus.
Tikrai, labai bijau kitų metų darželyje viskas lyg susigulėjo, bet prasidės mokykla... Tiesa, dar prieš ją tarėmės ir mes dar kartą pagulėti VRC. ten sakė pabandytų kurių nors vaistų, bet kai pasakiau apie vaistus savo vaiko psichiatrei, tai ji jų nerekomenduoja, bent kolkas. Aišku, pati suprantu, jei jau reiks, tai nebus kur dėtis.
žodžiu, kolkas mes optimistai
O tokį darželio vadovybės aptarimą ir mes turėjome aišku, tada apsiverkiau, bet kai supratau, tai jiems ir būtina parodyti, kad jie kažką daro, kad jei vaikas ką "pridarytų", turėtų įrodymą, kad jie tai aptarinėjo.

dėl vaistų palaukite ir mokykloje pamatysite, kaip vaikui seksis, o tada jau spresite su gydytojais ar reikia vaistų. tfu tfu kol kas šiais metais negėrėme vaistų užtenka tik vitaminus geriame. niūresne diena krentame į duobe, nes mano vaikui depresija, tokiais atvejais man baisu žiūrėti, kaip sunku jam, kaip jis verkia. mokytojos sako, kad stengėsi išsėdėti, bet namie pamokų ruošimas tai maratonas, toks jausmas, kad viska išsilieja namie, tai pamokas ruošiame 3-4 valandas. na bet sakyčiau kad kol kas viskas neblogai.

Del vaistu ypac tokiu siuntimo internetu negali zinoti ka gausi, o ciagi vaiko sveikata ir dar psichine, labai jautri vieta

Nezinau kas manajam pasidare, bet verkia tik mane pamates, sako kai su tevu ar broliu pakalba taip pat verkia. Keistai ta conterta veikia
Tai Roga, prie siu vaistu nepriprantama? Tu tai patvirtini? Kiek laiko jus gerete? Ar siuos mokslo metus jus tik vitaminus geriate ar nuo 2010 metu?Ar depresavo ir iki vaistu vartojimo? Ar tiesiog pati jo blogas nuotaikas vadini depresija? Nes juk mums visiems kartais buna ne kokia diena, kai norisi tik guleti.
Mums dabar gydytoja israse vitaminus neuromed, kad pamaitinti smegenis. Kokius vitaminus tu duodi?

mes concerta gėrėme pusantrų metų (dar ir dabar turiu buteliuka, jei ką), o ritalina gėrėme pusmetį(ką žinau dabar tikrai nebūčiau davusi ritalino, vaikas netik dirglus baisiai buvo, nuotaikos svyravimas siaubingas, ir kas blogiausia krisdavo spaudimas baisiai) bent jau mano vaikas nepriprato ir bet kada galėjome nutraukti, ir jei tik matydavau, kad viskas neblogai per atostogas negerdavome, darydavome pertraukas. verkimas ir jautrumas yra vaisto šalutinis poveikis, bet patikėk netoks kaip ritalino (prie kurio priprantama). laikui bėgant turėtų viskas išsilyginti, bet jei vaistas netiks pamatysi ir iškart nutrauk. taip mes šiuos mokslo metus geriame tik EYE Q vitaminus (prieš kelis lapus esu įmetusi nuoroda apie šiuos vitaminus). bet pradžioje t.y. 2010-01 sausį gėrėme ir vitaminus ir concerta.
matai su depresija pas mus yra kitaip, jam yra diegnozuota depresija, kai užpuola gili depresija mano vaikas save žaloja, viena karta iššoko per trečia aukšto balkona, kita karta mokytoja pagavo iš antro aukšto balkona. kai šoko nuo riedučių tramplyno niekas nepagavo kruvinas parėjo, trenkiasi į siena visa jėga ar į medį. baisiausia, kai savę drasko, tiesiogine prasme sudrasko veida
mes geriame šituo: anglų kalba : http://www.equazen.c...,26,27,28,29,24
kietuvių kalba: http://www.vaistai.l...earchword=Akims

lietuvoje labai brangu siunčiuosi iš anglijos, man draugė atsiunčia 360 kapsulė 40 svarų.

Pas mus tai bangavimai, jaučiu pagal mėnulio fazes... Buvo praeitą savaitę visai prastai, o šią jau lyg ir nieko. Bet jau neturiu noro džiaugtis niekuo, nes jei tik apsidžiaugiu, kad lyg ir sekasi viskas, tai tuoj sužinau ką nors siaubingo... Dabar bandau susitaikyt su mintim, kad nieko nepakeisiu, nieko kitaip nebus ir stengiuosi gyventi kiek galėdama nekreipti dėmesio į jo nesąmones. Jis jau atskiras žmogus ir nuo manęs niekas nepriklauso, aš galiu tik padėti jam tada kai jis pats to nori. O dažniausiai nenori... Dabar netikrinu pamokų, nežiūriu kada grįžo iš mokyklos, neklausiu ką veikė, ar valgęs. Visa tai neturi prasmės, jokios. Va ir išsiliejau, o kai paskaitau, ką parašiau, pačiai siaubas apima, kažkokia pesimistė pasidariau. Bet man taip lengviau, tada galiu galvoti ir apie kitus šeimos narius... Kalbėjomės abu apie tai, ko jis iš manęs tikisi, ir ko jam reikia- atsakymas buvo kad tik dėmesio. Jam būtų gerai, jeigu aš tik į jį žiūrėčiau, paskui vaikščiuočiau, o tada jam dar geriau, kai mato, kad susinervinu dėl jo klaidų Bet nusprendžiau, kad jau gana gyventi tik dėl vieno vaiko ir visas jėgas atiduoti tik jam. Nežinau kiek ilgai tas tęsis, bet pasakiau kad už viską jis pats atsakingas ir savo gyvenimą pats kuria.

Mama neprarado jokios vilties Ne taip mane suprantat. Ir viltis šioje vietoje nelabai tinkamas žodis. Tiesiog supratau, kad mano vaikas niekada nebus toks kaip visi, bet tai nereiškia, kad praradau viltį. Tiesiog, dabar gyvensim kitaip. Ir mano vaiko ateitis bus labai gera (tikiuosi, žinoma, jei ko neprisidirbs). Laiku išvežiau jį iš LT, kur jokios ateities nėra. Čiobiškis, Švėkšna, kolonija, kalėjimas. Viskas.
Čia mano vaikas turės specialybę, darbą, butą (tikriausiai Stockholme), pastovias pajamas, priežiūrą visą parą, dėmesį, atleidimą kir supratimą. O kur dar nepavargusius, nepajuodusius iš nevilties tevus. Taip, kas gali paneigti, kad sergant vaikui, mes tėvai, netampam kitokie? Išsigandę, kankinami kaltės ir nepasitikintys savo vaiku. Argi ir jūs, kartais nebaudžiate vaiko, tada kada to nereikėtų daryti? Ar nenusimenate per daug dažnai? Taip. nes sergant vaikui sergame ir mes visi- jo šeima. Dabar, mūsų šeima sveiksta, o su ja kartu ir mūsų vaikas. Tik šiek tiek kitaip, nei normalioji dalis visuomenės.
Neparadau vilties, tiesiog, nustojau stengtis įkišti vaiką i normaliosios visuomenės nustatytus rėmus. Nors... kur riba tarp normalios visuomenės ir kitokių? Labai jau slidu čia viskas....



Mielosios mano, aš nenukabinu nosies ir nenusimenu Ir tikrai negalvoju, kad tai pasaulio pabaiga. Mano vaiko ateitis, tikriausiai, bus gerokai geresnė nei daugelio iš čia esančių. Atleiskit man...Bet tai tiesa.
Taip. Jo intelektas yra žemiau 70. Visas istorijas apie Enšteiną irgi žinau. Vat būtent, dabar yra ugdomi mano vaiko socialiniai gebėjimai. Neverčiamas sėdėti įprastoj mokykloj ir bent jau ramiai išsėdėti pamokas. Tai, tas pat, kai aklam duoti skaityt paprastą knygą ir bausti arba tyčiotis, kad jis nesugeba perskaityti.
Dabar maniškį mokina kaip susirasti autobusų ar traukinių stotį, kaip naudotis daugybos lentele (vietoj to, kad mušti per galvą ir bandyti išmokyti daugybos lentelės), kaip pačiam skalbtis, ruošti valgyti ir pan. Mokina gyventi dalinai savarankiškai. Ir taip toliau ir panašiai. Čia daug reiktų rašyti. Vis dėl to, niekas nepaneigs, kad Švedija turi gerokai didesnę patirtį ir galimybes, palengvinti bėdas.


Būtent.

Dieve, kokioje skylėje mes gyvenam ....