Įkraunama...
Įkraunama...

Grąžinkite mane į vaikų namus

QUOTE(Smaika @ 2005 12 14, 21:21)
drinks_cheers.gif Visom visom patariu(ypac kurios turi savo vaiku)pirmiausia pagloboti laikinai.Negalima  tureti net abejones pries ivaikinant(mylesiu-nemylesiu),cia as aplamai visoms norincioms isivaikinti.


Sutinku. Mes irgi taip darėme. Mums teko apsispręsti mergaitę pamačius vos du kartus (spaudė globos namai, o savitgaliui pasiimti neleido) ir po dviejų kartų buvo labai nedrąsu priimti sprendimą visam gyvenimui. Tuo labiau, kad nežinojome kokie iš mūsų bus tėvai ir ką apskritai reiškia auginti vaiką. Tiesa, po tų dviejų kartų ją jau buvau įsimylėjusi ir skaičiavau valandas kada galėsime ją pasiimti namo.

Atsakyti
QUOTE(Noa @ 2005 12 14, 11:24)
Na va mano mažius, pvz. sugalvojo. Mažas šuniukas sako (plonai) - au au, didelis šuo sako (storai) AU AU. Mažas katiniukas sako (plonai) niau niau - nu jis taip sako smile.gif Didelis katimas sako storai NIAAAU. Višiukas sako (plonai) - cip cip. Višta sako (storai, grasinančiai) CIP CIIIP! biggrin.gif Nu ir kokia čia nauda, koks gabumas? Ogis mes visi baisiai laimingi, vis klausinėjam jo, tai kaipgi ta višta sako laugh.gif

Ir Kristus sakė, bukit kaip vaikai...


QUOTE(leliune @ 2005 12 14, 15:53)

1)Gal gali pasakyti, kokie buvo ivaikinimo motyvai tu, kurie jau turi nauja seimos nari is vaiku namu?

2)atsirado ivairiu baimiu tokiu kaip ar sugebesiu myleti kaip savo, ar bus be blogo genetinio paveldo, galu gale ar po 10 metu nepasius manes 'toli toli' sakydamas 'tu man ne motina'...


1)Mūsų motyvai labai paprasti: norėjom trijų vaikų, pirmas sunus, antro laukiausi, tai iškarto pradėjom svarstyti, kad jei vėl bus bern, tai trečia- mergaitė bus iš vaikų namų, nes aš nenorėjau gimdyti tol kol futbolo komandą.....Ir be to abu gimdymai l komplikuoti, galu gale aš save kol kas dar noriu ir ateičiai sveiką matyti. Antras paaugo metus, tai ir atsirado proga pasirūpinti dukra. mirksiukas.gif
2)Ir nei vienai sekundės daliai neatsirado tokių minčių dėl genėtinio pav, mano pačios kelių kartų giminaičiai buvo melynanosiai ir ką.
"tu man ne motina" gali pasakyti ir savas, na ir kas, bus skaudu, išeis....bet gali ateiti tokia diena kai jis įvertins viską ir grįš. Svarbiausia gyventi sąžiningai, o Dievulis jau viską mato.


QUOTE(norge @ 2005 12 14, 18:28)
O kaip tu tam ivaikintam tai paaiskinsi? Galu gale, bijau dar vieno- kad sulepsesiu, imsiu gaileti vargselio naslaicio ir ji auklesiu atlaidziau, nei saviskius. 

Mes jau pirmą dieną nebijojom pasakyti: Diana, negalima. Ir tokiu pat tonu kaip ir savo sunui, ir vaikas supranta, kad čia nuolaidų tikrai nebus. Gal mano toks charakteris g.gif aš ir darbe taip, kai pradėjau vadovauti, tai ir draugėm nebuvo nuolaidų- jei kaltas, tai buk mielas....Ir savo klaidas, kartais ir sunku, bet pripažįstu garsiai.
Atsakyti
QUOTE(Ute @ 2005 12 14, 23:40)
(spaudė globos namai, o savitgaliui pasiimti neleido)

Kaip tai nedavė savaitgaliui, o gal vaikui nepatiktu tavo namai blink.gif Aš tik vakar pridaviau visus dokus, o jau kiek savaitgalių pas mus gyvena. Pvz. pirmą naktį išmiegojo ir jau per pietus pasiprašė į "grupę",man net širdį suspaudė, galvojau gal nepatiko. Bet ačiu Dievuliui, vaikas labai laukia tų dienų. Vakar klausiau, kada ateisi pas mus gyventi, tai pasake: Kai sutvarkysi dok-tus ir kai aš priprasiu. Bet gi buvo keli norintieji globėjai, kuriu mano dukra atsisakė, globos tarnyba paskutiniu metu jos niekam ir nesiūlė, nes jai vis kasnors netikdavo. O pas mus patiko. O jei nebūtu patike, tai ką?
Atsakyti
QUOTE(salota @ 2005 12 14, 18:19)
[del Genu[/b]: taip pat kalbejausi su genetikais, bet jie polinkiu ir charakterio paveldimuma laiko tam tikru fatalizmu... O kartais ir pati pagalvoju: juk genai paveldimi ne tik is tevu, o taipogis ir is kitu kraujo giminiu, na o ka jeigu vaikas paveldetu kokios tetules ar trecios eiles to ir ano genus - giminiu, kuriu pvz mes negalime pakesti, juk buna, ne?... Tai kaip tada su tais savo biologiniu vaiku genais?..

[

Si klausima maciau temoje ne viena karta. Leliune, berods, buvo atsakius. Kai augini savo biologinius ir kazkas tokio vyksta, tai ir tai turi kaltes jausma, jog kazka praziurejai. O jei tai nutiktu globojamam ir tai dar paskatintu biologiniu vaiku neigiamas savybes atsiskleisti- na tada tai isvis doh.gif . Vat apie ka kalba. Nors man tai net ne genu klausimas stabdo... Apskritai- ramybes netureciau, jei toks musu zingsnis pkenktu musu vaikams. Dabar matau, kad maniskiu imanoma uzauginti du savim psitikincius, jautrius, bet nekompleksuotus, mokancius dziaugtis gyvenimu ir t.t O jei bus trys, bet visi "uzspausti" pasichologiskai, uzauge su kazikokiom nuoskaudom, liudeseliais?

Apskritai, kalba apie tai, kaip norint padaryti "kazka gero" kazko nesugadinti....
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo norge: 15 gruodžio 2005 - 11:09
QUOTE(Ute @ 2005 12 14, 18:28)
Su globa ir taip ir ne.

Abejonės dėl vestuvių turi prasmę tada, kai šalia yra konkretus žmogus dėl kurio abejojama.  Nemanau, kad atkalbinėjote nors vieną vestuvių bijančią draugę, kuri apskritai dar neturi už ko ištekėti.

Manau su globa yra panašiai. Jeigu jau pažįstate konkretų vaiką ir jo charakteris, nuotaikos ar dar kažkas kelia abejonių, tada drąsiai galima sakyti ne. O jeigu norite globoti, bet  dar nepažįstate konkretaus vaiko ir bijote abstrakčiai, tai tada yra kitaip.


Ot ir ne ax.gif . Esu atkalbinejus keleta kartu zmones, kurie tuokdamiesi klausdavo manes- ar tu tekedama neabejojai, bo as tai abejoju truputi... Nes esme ne konkreciuose zmonese, ir ne tai, kaip kam is salies atrodo- gal vaizdelis kaip puikios poros, gal suzadetinis- auksas, ne zmogus. Vis vien- jei kyla abejones pries vestuves- NETEKEK. Esme- paciame zingsnyje, kurio negalima daryti abejojant. Ta, kuri neistekejo, atsauke svente, atsieme pareiskima, dabar sekmingai istekejusi uz kito, du vaikuciai ir meiles begalines smile.gif. O kitos dvi drauges- istekejo, "nes jau tortai uzsakyti", ir po keleriu metu issikyre...

Ir senos forumietes neleis sumeluoti, seniai forume temoje apie abejones pries vestuves rasiau- netekek abejodama. Turi buti labai stiprus jausmas. Arba- na labai kruopstus apskaiciavimas. Bet kokiu atveju- jokiu abejoniu.

Vat dabar tikrai manau, kad su ivaikinimu ar globa- tas pats. Ir dar rimciau. Nes istekejus abejojant galima issikirti. Globojant ar isivaikinus- ne. g.gif
Atsakyti
QUOTE(Smaika @ 2005 12 14, 21:21)
drinks_cheers.gif Visom visom patariu(ypac kurios turi savo vaiku)pirmiausia pagloboti laikinai.


Laikinai- tai kaip? blink.gif
Atsakyti
QUOTE(Julyyte @ 2005 12 14, 23:01)
Kaip tai nedavė savaitgaliui, o gal vaikui nepatiktu tavo namai blink.gif Aš tik vakar pridaviau visus dokus, o jau kiek savaitgalių pas mus gyvena. Pvz. pirmą naktį išmiegojo ir jau per pietus pasiprašė į "grupę",man net širdį suspaudė, galvojau gal nepatiko. Bet ačiu Dievuliui, vaikas labai laukia tų dienų. Vakar klausiau, kada ateisi pas mus gyventi, tai pasake: Kai sutvarkysi dok-tus ir kai aš priprasiu. Bet gi buvo keli norintieji globėjai, kuriu mano dukra atsisakė, globos tarnyba paskutiniu metu jos niekam ir nesiūlė, nes jai vis kasnors netikdavo. O pas mus patiko. O jei nebūtu patike, tai ką?


Kaip mums paaiškino, tuo metu buvo ką tik įvykęs kažkoks incidentas su savaitgaliui paimtu vaiku iš tų globos namų. Administracija net nesileido į jokias kalbas kol neturėsime dokumento, kad paskirta laikinoji globa.
Atsakyti
QUOTE(norge @ 2005 12 15, 10:45)
Apskritai, kalba apie tai, kaip norint padaryti "kazka gero" kazko nesugadinti....


Taigi tikrai tada, jeigu yra bent truputį abejonių dėl įvaikinimo ar globos (o jų šiuo atveju akivaizdžiai daugoka rolleyes.gif ), tuomet net neverta tiek daug diskutuoti ir tarsi bandyti surinkti kiek įmanoma argumentų "prieš". Daugumoje gyvenimiškų situacijų visuomet yra tas: "kas būtų, jeigu..." Sprendimai apie vedybas, vaikų gimdymą, globą, įvaikinimą ir t.t. turi subręsti ir būti priimami iš širdies, gal dar pasitelkus intuiciją. Pamintijimai ir analizavimas pridės tik dar daugiau abejonių ir nuves į aklavietę... unsure.gif
Atsakyti
QUOTE(Ute @ 2005 12 15, 12:12)
Administracija net nesileido į jokias kalbas kol neturėsime dokumento, kad paskirta laikinoji globa.

unsure.gif kaip gaila



QUOTE(salota @ 2005 12 15, 12:28)
Pamintijimai ir analizavimas pridės tik dar daugiau abejonių ir nuves į aklavietę...  unsure.gif

Teisingai tu sakai.
Norge, jei nori padaryti kažką gero, tai gal geriau kažkam kažką finansuok, na pvz. vaikui (neasocialioje šeimoje) su negalia, ar kokiam gabiam vaikui, kuris gyvena nepasiturinčioje šeimoje ar kažką pan, gali finansiškai PALAIKYTI ir globos namų vaiką, net neapgyvendindama savo namuose ir pan.
LAIKINĄ globa bus ir pas mus kol namą pastatysim, pvz. pusei metų ar daugiau, bet vaikas gyvena pas mus kaip ir įvaikintas, va mirksiukas.gif Tu ir gali paprašyti laikiną globą, kol apsiprasite.
Atsakyti
QUOTE(Julyyte @ 2005 12 15, 15:08)
unsure.gif kaip gaila
Teisingai tu sakai.
Norge, jei nori padaryti kažką gero, tai gal geriau kažkam kažką finansuok,


Mes tai darom, ne pirmi metai (tik ne vaiku namu vaikams, o sunkiai gyvenancioms seimoms. Nes joms nepalyginamai sunkiau finansiskai). Apmaudu paciai sau pripazinti, jog nesi subrendus buti kuo daugiau, nei auksiniu avineliu. Bet yra kaip yra.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo norge: 15 gruodžio 2005 - 15:48
QUOTE(Julyyte @ 2005 12 15, 15:08)
: Tu ir gali paprašyti laikiną globą, kol apsiprasite.


Man atrodo, taip su vaikais negalima.
Atsakyti
QUOTE(norge @ 2005 12 15, 17:45)
Man atrodo, taip su vaikais negalima.


Is vienos puses -taip,negalima,bet kaip jus galite garantuoti,kad susigyvensit,kad visi seimoje mylesite be islygu nauja seimos zmogu?O kur dar didele tolerancija kokioms nors keistenybems(gal ir ne).Tai jau geriau,pagloboti laikinai koki puse metu,tik tada isivaikinti.Kartais ir globejos,seniai globojancios vaikus sako:na,nelimpa mums.Aisku,vaikas bus ir pamyluotas,ir priziuretas,bet...
Nepykit,kai paskaitau komentarus,daugelis neturi jokio supratimo apie globa,o ka jau kalbeti apie ivaikinima-savus auginti,tai ne svetimus-daznai ir pazeistus emociskai,ligotus.
Atsakyti