Dainele, apie laigymus po kaimus ir vaiku supirkinejimus uz butelius- nusisnekejai, itariu, nerausdama

. Uziemimas gal pagirtinas, taciau musu svarstymai apie vaiku globa cia prie ko? Lygiai taip pat be rysio to kunigo ieskojimas.
O gabus vaikai normaliai matosi- issikiria tie, kurie atminti gera turi, arba tie, kurie suranda kurybisku sprendimu is susidariusiu situaciju. Vaiku namu aukletojos, manau, pakankamai kompetencijos turi ir siaip protingos moteros yra, tokius vaikus tikrai mato.
Taigi, neisizeisk, bet tavo siulytos taktikos ir strategijos, tai kazikokstai triuksmo kelimas ir tuscias makalavimasis lygioj vietoj.
Julyyte, kas butu, jei vaikas spjautu i viska ir pataptu lodoriu-alkoholiku-tunijacu? Tada butu blogai. Labai. Tikrai nemanau, kad reikia toleruoti, kokie bebutu, bla bla bla... Is kitos puses- uzaugusius vaikus gi paleidi. Savus paleidi, tai ne gi globojamus visa gyvenima uz ranku vedziosi. Aisku, jausciau fiasko ir tureciau kaltes jausma. Vat to tai nesinori. Gal tdel vis dar rasineju cia, o neinu i tuos vaiku namus...
Nereikia, kad jie pataptu propiesoriais ar kosmonautais. Esme, kad butu nuosirdus ir, kaip cia pasakius, zmoniski. O padeti atsiskleisti vaiko gabumams reikia todel, kad tuo paciu ismokoma savim pasitiketi, priimti sprendimus, orientuotis pasaulyje. Neisivaizduoju, kaip kitaip pasijusti pilnaverciu, issipildziusiu, laimingu zmogumi, nei kaip tureti galimybe realizuoti save. Turintiems kazkokiu ypatingu gabumu vaikams tai ypac sudetinga.
Esme turbut, kad buti laimingu. I tai ieina ir nezyzimas, amzinas nesiskundimas, nemekenimas, saves nemenkinimas, pasitikejimas savimi ir mokejimas atrinkti tuos, kuriais pasitiketi. Ai, aibe dalyku visokiu. Pradesiu rasyt- nesustabdysit.
Paaiskinsiu holivudiskai

. Siame forume rasiau n kartu apie man patinkanti filma - Good Will Hunting. Slaveju dirbantis vaikinukas buvo ypac gabus matematikai. Genialus. Bet frustruotas, su uzsleptom nuoskaudom, kompleksais. Nesiseke santykiai su drauge, ir isreikst save visuomenej sugebejimai nuliniai (na, nebent apkulti niekuo detus praeivius). Ji pastebejo matematikai. Bet smegenus labiausiai jam sutvarke psichologas (kuri buvo sunku surast, bo visi to agresyvaus ir gudraus vaikio kratesi). Finale, atsisakes darbo pasiulymu prestizinese kompanijose, jis suvokia, kas jam gyvenime is tiesu svarbu. Ir isvyksta pas savo buv. drauge, ieskotis tebunie ne tokio prestizinio, bet darbo tame mieste, kur ji gyvena. Zmogus pagaliau sutare su savimi.
Vat tai man tikrai panasiausia i sekmes istorija. Holivudine, bet tikrai daznai mane ikvepiancia.
Dabar gausiu pomidoru uz rozines svajones...