Kol neturi (nematai, nepažįsti) konkretaus vaiko, tol susikuri vienokį ar kitokį jo vaizdą. Vieni įsivaizduoja tik naujagimį, kiti - būtinai mergaitę ir kuo mažesnę, treti - panašų į save, ketvirti - gabų ir t.t. O kai pamatai konkretų vaiką ir užsimezga abipusės simpatijos, tada pasimato, kurie kriterijai yra iš tiesų svarbūs, o kurie visiškai ne.
O rūšiavimas būtų tada, jei būtų renkamasi išjungus emocijas tik pagal dokumentus ir vaiko apibūdinimą nusistačius, kad visi kiti vaikai jau tikrai netinkami.
Neseniai darbe susidūriau su gabiu paaugliu, nuolat badaujančiu ir praktiškai neturinčiu gyvenamosios vietos (nežinau kodėl jis nepateko į globos namus). Vaikas gabus tiek, kad jis buvo kviečiamas į tarptautinius konkursus. Deja, šį rudenį jo aplinka jį galutinai įtraukė į save
