Įkraunama...
Įkraunama...

Grąžinkite mane į vaikų namus

QUOTE(Ute @ 2005 12 13, 16:24)
Manau, kad būna. Tame aš ir matau skirtumą tarp įvaikinto ir globojamo vaiko. Įvaikintas mylimas kaip savo, tuo tarpu globotinis mylimas kitaip (nenoriu sakyti mažiau), bet kitaip. 

schmoll.gif schmoll.gif schmoll.gif
Aš galvoju, jei mažiau fantazuosim, o natūraliai gyvensim, tai vaikas tikrai neturėtu paprašyti:"Gražinkit...",
Atsakyti
Ai, nežinau, visi daug čia išmąstė, o man atrodo taip - vaiko paskirtis yra mylėjimui smile.gif Vaikai tam yra, o kam daugiau? Ne matematikos namų darbų darymui gi... Jei ne mylėjimui, tai jie niekam daugiau ir netinka, tokie biesdariai smile.gif
Na va mano mažius, pvz. sugalvojo. Mažas šuniukas sako (plonai) - au au, didelis šuo sako (storai) AU AU. Mažas katiniukas sako (plonai) niau niau - nu jis taip sako smile.gif Didelis katimas sako storai NIAAAU. Višiukas sako (plonai) - cip cip. Višta sako (storai, grasinančiai) CIP CIIIP! biggrin.gif Nu ir kokia čia nauda, koks gabumas? Ogis mes visi baisiai laimingi, vis klausinėjam jo, tai kaipgi ta višta sako laugh.gif

Mašina - važiavimui, kėdė - sėdėjimui, vaikas - mylėjimui, o gabumai ir ugdymas - samo saboj, iš mylėjimo išeina... Va mano mažius gal veterinaras bus laugh.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Noa: 14 gruodžio 2005 - 10:25
QUOTE(norge @ 2005 12 13, 15:20)
Gal po svenciu? Itariu, kad dabar sniurais eina geros tetos ir dedes... unsure.gif


Aha, po svenciu smile.gif


Del "savu" ir "nesavu" vaiku.

Kai tu vaiku nesirupini, jis gyvena kitur, jis yra ne tavo. Bet kai tik ji pasiimi, jis tampa savas. Zinoma, meile gali neateiti ta pacia diena, bet vistiek jis jau nera svetimas.

Del vaiku ir meiles.

Is vienos puses, sutinku su Ute, kad vaikus mylime skirtingai. Bet as ir savo biologinius vaikus myliu skirtinga meile...


Atsakyti
Noa, tu taip graziai ir paprastai paaiskinai, kad as tuoj apsiasarosiu prie kompo.
Atsakyti
QUOTE(ametista @ 2005 12 13, 20:27)
Norge, o kam tau to vaiko reikia?


o va sito tai noreciau paklaust ne tik Norges 4u.gif
Gal gali pasakyti, kokie buvo ivaikinimo motyvai tu, kurie jau turi nauja seimos nari is vaiku namu?

Na pavyzdziui as, jau daugybe metu sapaliodavau apie "gero darbo daryma, sugebejima myleti svetima vaika kaip savo, nora padeti ir tt", zodziu ilgai kliedejau apie visa ta pati, ka daugelis cia bando destyti, taciau, ar jus, kurie taip snekate, is tiesu jau ivaikinote? Toks klausimas iskilo, nes as pati dar visai neseniai snekejau apie begaline meile vaikams ir pan., taciau dabar, kai isties emiausi ivaikinimo reikalo, jau pradedu abejoti, atsirado ivairiu baimiu tokiu kaip ar sugebesiu myleti kaip savo, ar bus be blogo genetinio paveldo, galu gale ar po 10 metu nepasius manes 'toli toli' sakydamas 'tu man ne motina'...
Ir tik nereikia sakyti, jei mylesi, taip nebus. Zinau ne viena pavyzdi, kada ivaikintas vaikas buvo auginamas su nuosirdzia meile, taciau vistiek po kazkiek metu nusispjove i itevius... gal vistik tas kraujo rysys, genai ir pan isties be galo stiprus?
Ar visi cia snekantys apie didziuli altruizma ir geru darbu daryma tikrai tai galetu padaryti patys?
Atsakyti
QUOTE(leliune @ 2005 12 14, 14:53)

Na pavyzdziui as, jau daugybe metu sapaliodavau apie "gero darbo daryma, sugebejima myleti svetima vaika kaip savo, nora padeti ir tt", zodziu ilgai kliedejau apie visa ta pati, ka daugelis cia bando destyti, taciau, ar jus, kurie taip snekate, is tiesu jau ivaikinote? Toks klausimas iskilo, nes as pati dar visai neseniai snekejau apie begaline meile vaikams ir pan., taciau dabar, kai isties emiausi ivaikinimo reikalo, jau pradedu abejoti, atsirado ivairiu baimiu tokiu kaip ar sugebesiu myleti kaip savo, ar bus be blogo genetinio paveldo, galu gale ar po 10 metu nepasius manes 'toli toli' sakydamas 'tu man ne motina'...



Butent. Jauciuosi absoliuciai taip pat. Lengviausia buvo kelerius metus karts nuo karto nubraukt asara beziurint Nomedos akciju uzsklandas ir papostringaut, ko tiems vaikams truksta. O kai karta nusprendi imtis rimtai, tada oi kiek atbuliniu stabdziu isijungia.

Turbut paprasciau tais atvejais, kai isivaikinami kudikeliai, zmogeliukai be atsiminimu. O tie, kurie isivaikina, neturi savo vaiku. Tada idealiai atitinka vieni kitus- vieniems reikia realizuoti teviskus jausmus, vaikui- tiesiog tureti tevus.

O kai vaikai paauge. Kai patys turim savu vaiku. Na ka mes bandom apgaut? Mes jiems ne tevai. Jie mums ne vaikai. Is kitos puses, prisirisimas, draugyste- tai juk nera mazai. Vat, savo krikstasuniu pasiilgstu, labai smagu man juos papopinti, nuostabus kukuliai, smagu ant ranku palaikyti, vyras megsta su jais nesamones kresti. Bet juk tai ne motiniska meile. Yra kaip yra. Vaiku namuose paauge vaikai yra naslaiciai. Ir, manau, klaida butu stengtis perrasineti ju istorija. O vat nepadeti kazkuo, kai padeti gali, - na jau ima grauzti kirminas.

Kam man reikia tokio vaiko? Noriu padeti vaikui. Rasiau jau, ar kas skaite blink.gif . Esme, ne kuo ji isauginti ar kiek jis uzdirbs uzauges. Esme, kad zmogelis tas atrastu dvasine ramybe, kad sutartu su savimi. Kad nerasinetu internetiniuose forumuose temu, kurios man atrodo- istizimo ir nesugebejimo tvarkytis virsune- a la, vaistukai nuo nervuku, ar kada galvojote apie savizudybe, manes nieks nemyli, as negrazus, as vargsas, as auka doh.gif .

Ypac gresme matau gabiesiems, kuriems visada sunkiau. Nesikartojant. doh.gif
Atsakyti
QUOTE(leliune @ 2005 12 14, 14:53)
1. ar bus be blogo genetinio paveldo,
2. ar po 10 metu nepasius manes 'toli toli' sakydamas 'tu man ne motina'...
3. taciau vistiek po kazkiek metu nusispjove i itevius...

visi 3 punktai absoliučiai galioja ir biologiniams vaikams
Atsakyti
QUOTE(norge @ 2005 12 14, 16:27)
Butent. Jauciuosi absoliuciai taip pat. Lengviausia buvo kelerius metus karts nuo karto nubraukt asara beziurint Nomedos akciju uzsklandas ir papostringaut, ko tiems vaikams truksta. O kai karta nusprendi imtis rimtai, tada oi kiek atbuliniu stabdziu isijungia.


labai laibai tave suprantu, nes pati stoviu toje pacioje kryzkeleje... ant kiek buvau tvirtai tam pasiryzusi dar pries kelis menesiu, ant tiek dabar esu pasimetusi verysad.gif Labai patiko man sie tavo zodziai:
QUOTE(norge @ 2005 12 14, 16:27)

Kai patys turim savu vaiku. Na ka mes bandom apgaut? Mes jiems ne tevai. Jie mums ne vaikai. Is kitos puses, prisirisimas, draugyste- tai juk nera mazai.  O vat nepadeti kazkuo, kai padeti gali, - na jau ima grauzti kirminas.


o, klausimas, "kam tau reikia to vaiko" buvo pacituotas tik todel, kad norejau isgirsti kitu , jau ivaikinusiu, motyvacija. Kodel tu to nori, labai idemiai skaiciau jau pries tai, sorry, kad priverciau kartotis mirksiukas.gif
Atsakyti
Pritariu simtu procentu Kapsei, kad visa tai galioja ir saviem vaikams.
Norge, del vaiko valstybe ikure vaiku namus. As nematau skirtumo tarp vaiku namu ir tavo namu, jei vaikui neduosi meiles. Nu pasakyk koks skirtumas? Pianinas geresnis? Ar valgiai daugiau gurmaniski? Juk esme ir yra duoti vaikui meile. Ir namus, i kuriuos gales sugrizti net jei bus paskutinis bomzas. Namai tai saugumas, kad tave priims toki, koks esi, nesvarbu ar tu profesorius, ar su Dauno sindromu. Priims ir myles.
Atsakyti
QUOTE(ametista @ 2005 12 14, 17:48)
Pritariu simtu procentu Kapsei, kad visa tai galioja ir saviem vaikams.
Juk esme ir yra duoti vaikui meile. Ir namus, i kuriuos gales sugrizti net jei bus paskutinis bomzas. Namai tai saugumas, kad tave priims toki, koks esi, nesvarbu ar tu profesorius, ar su Dauno sindromu. Priims ir myles.


nepyk, kad klausiu, bet pati turbut neesi ivaikinus? zinai, kad ivaikintum vaikuti su negalia, reikia buti ne tik labai stipria asmenybe, bet ir be galo turtingu, nes vien meiles tokiu atveju neuzteks. Gal dabar noresis pasakyti, o kaip saunuoliai uzsenieciai ivaikina? Ogi, viskas del naudos verysad.gif bent jau JAV. Teigiu taip, nes kuri laika gyvenau JAV seimoje ivaikinusioje vaika su negalia: iteviai gauna didziules pasalpas ir kompensacijas uz tokio vaiko ivaikinima + visuomeneje del tokio zygdarbio yra labai gerbiami, o realiai ta vaikuti priziuri aukle, o iteviai tik skaiciuoja pinigelius ir i diena 2 kartus prieina pasakyti "as tave myliu" bet ne todel, kad myli is tiesu, o todel, kad taip per ivaikinimo programa moke... Veliau panasiu istoriju girdejau dar ne viena... jie ten, jei jau ryztasi ivaikinimui, tai, panasu, kad net labiau ir nori vaiko su negalia butent del gaunamu kompensaciju...
O Kapses teiginys del tu 3 punktu, tai irgi diskutuotinas... taip, galbut tai gali padaryti ir biologiniai vaikai, bet tokiu atveju ka kaltintum? Ogi save ir tik save, galvotum, kad tavo pacios ar zmogaus, su kuriuo susiejai gyvenima genai tai itakojo... ir patikek, savam vaikui atleistum daug lengviau. As elementariai dabar bandau akyliau stebeti betkokia situacija, kur 'veikia' mano ir ne mano vaikas. Ir stai pastebejau: kai maniskis, ko uzsimanes ima cypti ar griuna ant zemes, pakeli ir priglaudi, o va, kai pamatai svetima vaika isterikuojanti del kinderio parduotuveje, tai tikrai nekyla noras prieiti ir paglostyti... Cia, zinoma, menkas palyginimas, bet, jei neduok Die, ivaiktasis pridirbs i dusia, ar tikrai ta 'meile' nesumazes? Ir dar... kuo toliau tuo labiau manau, kad vistik egzistuoja ir tas taip vadinamas "kraujo sauksmas", nes kai emiau rimtai ivaikinimu dometis, pasikalbejau ir jau su suaugusiom 2 panelem, kurios buvo ivaikintos nuo mazu dienu ir vaikysteje net nezinojo, kad yra ne biologines, pacios teigia, kad joms nieko netruko... TACIAU lygiai taip pat atvirai sako, kad savo iteviu nemyli, nieko jiems nejaucia... na, nebent dekinguma, bet cia tik viena is ju verysad.gif kita iteviu namus telaiko tik vieta, kur kada panorejusi gali ateiti ir is baro pasiimti pinigu...
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo leliune: 14 gruodžio 2005 - 17:16
Ametista, o tu kurioj stadijo? Isivaikinus? Globoji? Lankai vaiku namus? Ar brauki asaras ziuredama TV? mirksiukas.gif

Leliune, pagalvojau, kad gal cia kaip su vestuvem? Na, kai kas kalba apie nors minimalias abejones, vesti ar ne, as visa gerkle rekiu- NE, kadangi tokie zingsniai nedaromi abejojant. O.K. Tebunie be isskaiciavimo. Bet tada jau tegul pametus galva, susuktais smegenais ir roziniais akiniais. O abejojant- negalima.

Tai gal ir su globa taip?

Ir dar pagalvojau, nebutuciau cia prisikaicius, nebutu tiek tu dvejoniu susikaupe. g.gif
Atsakyti
QUOTE(leliune @ 2005 12 14, 17:13)
As elementariai dabar bandau akyliau stebeti betkokia situacija, kur 'veikia' mano ir ne mano vaikas.


O as teoriskai irgi vis primetu- o jei salia butu trecias, globojamas. Labai sudetinga. Ir ne tik guodziant. Bet ir draudziant ka. Vat del savo vaiku viska sustatau i vietas. Kai argumentai nebeveikia, pasakau- kas is musu mama? As, o.k., vadinasi as vadovauju. cool.gif Kartais ir griezciau reaguoti tenka (aisku, be fiziniu priemoniu). O kaip tu tam ivaikintam tai paaiskinsi? Galu gale, bijau dar vieno- kad sulepsesiu, imsiu gaileti vargselio naslaicio ir ji auklesiu atlaidziau, nei saviskius. IR ka tada maniskiai imtu galvoti? Vat ko labai labai bijau- kad globojimas neigiamai neatsilieptu musu santykiais su musu vaikais. Vat tai tikrai labai labai rimtas stabdis. Ir kuo ilgiau sedziu sitame forume, tuo labiau to bijau. Matau, kaip mano vaikai konkuruoja del musu meiles ir demesio. O jei atsirastu trecias- globojamas? Jei butu musu biologinis(na ir pavadinimas)- o.k., suprantama, maziukas, ir jus taip lepinom, bla bla bla. Bet jei globotinis- tai jau ne mazesnis nei musu mazius- na kaip vaikams priimti, kad kazkurioj situacijoj as galiu palaikyti globotini ar ivaikinta, o ne Ji?

Vnz. doh.gif
Atsakyti