Perbeldziau visa jusu tema

oi koks pazystamas jausmas apeme mane

As jau galvojau kad VP gyvenime neislaikysiu

Prisiruosiau tai lengvai uzsirasyti kursams,nes jau taip buvau uzsidegusi

lankiau kiekviena teorijos paskaitele,laukiau pravazevimu.Pirmi buvo nelabai kokie,bet palyginus gerai,nes gyvenime nebuvau sedejusi uz vairo,bet va paskui kai pradejau zioplineti,uzgesineti,kazkaip aptirpo noras laikyti teises,nes pagalvojau kad esu per ziopla,siam reikalui,budava net ir susimuliuodavau,paskambinu instruktoriui kad negaliu atvaziuoti,nu vat uzeiodavo man kad nesugebu as vairuot

tada isvazevau i Airija,padirbau,ir pagalvojau kad man butinos teises,nes dukryte auginu,nu ka parskridau, (beje teorija jau buvo islaikyta Regitroje),pasiemiau papildomu pravazevimu,nors pertrauka buvau gan ilga padariusi nevairavus.Instruktorius liko nustebes kad gerai vairuoju po ilgos pertraukos,aikstele tai isvis gerai sekesi.Mane taip padrasino instrukt.sako jei tai vairuosiu tai ir issilaikysiu,tai toki upa pagavau,ir ka issilaikiau,bet tas man buvo jau 5kartas

pasiemiau VP,ir vel atgal i Airija,bet cia nevairuoju,nepatinka man,keliai siauri ir t.t.Tai va kaip ir rasiau anksciau dabar turiu vel ta upa pagauti ir baime nugaleti kad galeciau rudeni vairuoti,nes gaila teisiu,sukisau gal apie 2000lt

nes emiau nemazai papildomu pravazevimu,bet tikrai padeda,tada geriau pasitikiu savimi.Nezinau ir dabar sukasi mintis,kad pirma gal pasiskambinsiu savo instruktoriui,ir bent kokia 1 pamokele pravaziuot miestu,kad iprasciau,nes iskart savarankiskai vaziuot pirma kart po ilgos pertraukos i miesta tikrai baisu