maniskis avinas, o as vezys

oii kaip sunku mums. as tokia jautruole, megstu prisimeilint, murkiu i ji isikabinus.. taciau kai uzminu ant kokios tai temos

megsta maniskis pasigincyt..o as numoju ranka ir sakau, tiek to.. tu teisus.. nes vargina mane visi koliojimaisi filosofinem temom! neduok pavalgyt, duok pafilosofuot maniskiam

oii na ir valgyt zinoma! maistas ir filosofija numeris vienas!

o as nesu nei leta, nei kokia uzguita, megstu ir as savo nuomone pareikst, megstu but svaimi, o va jam ir neitinka.. kai susipykstam gyvenime neatsiprasys! ne uz ka! tai tenka is paskos kaip durnelei lakstyt iskisus liezuvi..

nes labai ji myliu... o jis. retai kokiais svelniais zodziais pasizarsto, sako jie tada netenka reiksmes.. bet kad jis beveik nieko man nesako.. ir pries vedybas nusiteikes.. ir neduok dieve bandysiu ji keisti!

paliks manebe jokiu kompromisu.. jau viena syki panasiia buvo, tiesiog pasake, mes skirtingi, nieko neiseina, ate..

kaip as tada isterikavau, kiek visko prizadejau adaryt, pasikeist..(o jis save ne neketina niekada keist) ir gryzo brangusis.. dar burbtelejo, kad pasiilgo.. ir viskas

na nera tie mususantykiai tokie jau tragiski..

lovoje viskas

beto maniskis labai darbstus, atsakingas, tvarkingas, preigingas ir dosnus.. moka ir demesi parodyt, tempiasi i teatrus, operas.. nors kita vertus, tu teatru buna per daug..

tada skundziasi... ko as su juo ennoriu niekur eit, interesai nesutampa..

ir vel per nauja, ir vel turiu prisimeilint..

zodziu, avinui ant galvos neuzlipsi! o visi mano ankstesni vaikinai buvo tikri skudurai, vykdydavo visas mano uzgaidas... o jau avinas.. ne-a