Sveiki,
turiu maza vaikuti ir man nieko netruktu, tik dziaugtis juo ir gyvenimu... bet praejus keliems menesiams po gimdymo emiau blogiau jaustis... po begales nerimo dienu ir tyrimu man nustate plauciu sarkoidoze... labai sumazejo plauciu turiai... Ieskau zmoniu, kurie susidure su tokia diagnoze... Prasau atsiliepkit...
QUOTE(mamirtet @ 2005 12 10, 12:07)
Sveiki,
turiu maza vaikuti ir man nieko netruktu, tik dziaugtis juo ir gyvenimu... bet praejus keliems menesiams po gimdymo emiau blogiau jaustis... po begales nerimo dienu ir tyrimu man nustate plauciu sarkoidoze... labai sumazejo plauciu turiai... Ieskau zmoniu, kurie susidure su tokia diagnoze... Prasau atsiliepkit...
turiu maza vaikuti ir man nieko netruktu, tik dziaugtis juo ir gyvenimu... bet praejus keliems menesiams po gimdymo emiau blogiau jaustis... po begales nerimo dienu ir tyrimu man nustate plauciu sarkoidoze... labai sumazejo plauciu turiai... Ieskau zmoniu, kurie susidure su tokia diagnoze... Prasau atsiliepkit...
MAMIRTET, AŠ RYTOJ PAIEŠKOSIU SAVO KNYGOSE IR PARAŠYSIU JEIGU RASIU.
QUOTE(astrid @ 2005 12 11, 00:21)
SARKOIDOZĖ
Nežinomos kilmės sisteminė liga, pažeidžianti daugelį organų, dažniausiai plaučius. jos atsiradimas aiškinamas įvairiai.ilgą laiką manyta, kad liga yra infekcinės kilmės.manoma, kad sarkoidozei prasidėti turi reikšmės kai kurių organizmo grandžių imuninio reaktyvumo sutrikimas, genetiniai pakitimai. yra duomenų apie alerginė ligos kilmę veikiant kai kurioms cheminėms medžiagoms.
apie 95 proc. visų ligonių serga kvėpavimo organų sarkoidoze. ji pažeidžia krūtinės ląstos limfmazgius arba plaučius. sarkoidozė taip pat gali pažeisti kepenis, blužnį, širdies raumenį, centrinę nervų sistemą.rečiau - inkstus, odą, akis ir kaulus.ligos simptomai gali būti labai įvairūs. apie 40 proc. ligonių nejaučia jokio negalavimo ir sarkoidozė pastebima tik per profilaktinį patikrinimą. sergančiąjam gali padidėti periferiniai limfmazgiai, ypač kaklo, rečiau pažastų ir dilbio. kartais prasideda seilių liaukų uždegimas, pažeidžiamos akys. plaučių sarkoidozei būdingi įv.dydžio mazgeliai plaučiuose.gydoma liga hormoniniais preparatais.gydoma ne trumpiau, kaip 6 mėn.
taiva, čia parašiau svarbiausius aspektus.
QUOTE(mamirtet @ 2005 12 11, 13:20)
Aciu, Astrid 
Skamba baisiai, ir itariu be tu hormoniniu vaistu neissiversiu
Tik idomu, ar jie padejo, ar nuo ju zmones pasveiko???
Skamba baisiai, ir itariu be tu hormoniniu vaistu neissiversiu
Tik idomu, ar jie padejo, ar nuo ju zmones pasveiko???
na gydymas ilgas, bent taip rašo knygoje. poto dar dispancerizuoja tokius ligonius. šiaip dar gali internete pasiieškoti daugiau apie gydymą.gal yra naujesnės info.
Sveikutė, ligoniuk, taigi noriu atsakyti, tiksliau pasidalinti su tavimi savo žiniomis apie šią ligą- sarkoidozę. Ja sergu jau dveji metai, atsirado staiga, mano mamytė irgi ja sirgo būdama 28 metų, man šiuo metu 25, tai jaunų žmonių liga. Man jau pažeisti plaučiai, sunku kvėpuoti, buvo dideli guzeliai ant kojų, šiuo metu jie išnyko, nustatyta ir plaučių ir limpfmazgių sarkoidozė (paprastai būna plaučių). Apie gydymą- man patarė na vienas gydytojas jos negydyti (žinoma jeigu dar nelabai paveiktas organizmas šios ligos- nedusina, nėra guzų, neskauda sanarių ir pan., nes gydant ji recidyvuoja- apgydoma ir po kiek laiko vėl atsiranda, o negydant yra galimybė, jog ji su visam išnyks, be to ir gydytų ir negydytų žmonių tolesnė ligos eiga tokia pati. Taigi, patariu, kad nesijaudink, galbūt ji pati dings, žinoma jeigu nejauti papildomo diskomforto- dusulio, ir t.t. Mama gydėsi, ji šiuo metu sveika, tačiau tada kai gydėsi, jai pašalinis vaistų poveikis buvo labai neigiamas, ji net priprato nuo tų vaistų, buvo sunku, tačiau dabar ji sveika,.Man ir Didžiosios Britanijos (susirgau ten gyvendama), ir lietuvos gydytojai patarė negydyti, nors ir sunku kvėpuoti ir abiejų pusių plaučiai pažeisti. Taigi taip ir gyvenu. Mažiau stenkis galvoti ir žinoma, džiaukis vaikeliu ir gyvenimu, juk jis nuostabus.
Mano mama (dabar jai 56 metai) jauna būdama sirgo šia liga. Prieš dvidešimt metų. Per pusmetį pagijo ir liga daugiau nepasikartojo. 
As irgi girdejau, kad geriau sitos ligos negydyti, nes priesingu atveju buna dazni recidyvai, o ir vaistu salutinis poveikis didziulis. Siaip dazniausiai sarkoidoze praeina pati savaime, nepalikdama pasekmiu.
plačiau galima pasiskaityti http://sarcoidosis.by.ru
pasirodo ne as viena gyvenu su sia liga 
man ja nustate pries 5 metus, gydymo neskire,t.y. hormoniniu preparatu,del to kad vestuves buvo ant nosies,o daktare del ateities,t.y. vaiku labui neskyre ju. O be to buna,kad po nestumo praeina ta liga. Irgi kiek skaiciau,tai geriau apseit be gydymo. Siemet pasitikrinau tai man remisija. kolkas gyvenu ramiai,kvepuoju be skausmo,net ir pamirstu kad turiu sia zaraza 
prisimenu,kai nesu ka nors sunkaus, pvz. vaike vezimieli is 3 auksto 
tada truputi oro truksta
man ja nustate pries 5 metus, gydymo neskire,t.y. hormoniniu preparatu,del to kad vestuves buvo ant nosies,o daktare del ateities,t.y. vaiku labui neskyre ju. O be to buna,kad po nestumo praeina ta liga. Irgi kiek skaiciau,tai geriau apseit be gydymo. Siemet pasitikrinau tai man remisija. kolkas gyvenu ramiai,kvepuoju be skausmo,net ir pamirstu kad turiu sia zaraza prisimenu,kai nesu ka nors sunkaus, pvz. vaike vezimieli is 3 auksto tada truputi oro truksta
sveiki kas cia lankotes man 32m sarkoidoze diagnozavo pries 2 metus. Vaistu nevartojau nes jauciuosiu saliginai gerai. Jei idomu galiu pasidalyti patirtimi kaip man sekesi. Liga diagnozavo atsitiktinai progresavo greitai iki IIIstadijos. Kankina dusulys prie gizinio kruvio. Laiptais lipti tai jau isviso peilis 6aukste reikia ilsetis. dusuli numalsinti ir vel normaliai kvepuoti man padeda kvepavimo regulevimas. Kai jauciu kad dustu ir snopuoju kaip suniukas tai
1. Sustoju ir nusiraminu(mane dusimas labiau slegia psichologiskai o ne fiziskai)
2. Giliai (kiek jau telpa) ir letai ikvepiu pabunu 3-4 sek nekvepavusi ir pakankamai reitai iskvepiu.
3. kvepuoju ramiai(jei tik nesusierzinu)
kaip kvepavimas normalus galiu toliau ramiai eiti ar lipti. Jei pades bus labai saunu jei nepades bent jau nepakenks. Sekmes
1. Sustoju ir nusiraminu(mane dusimas labiau slegia psichologiskai o ne fiziskai)
2. Giliai (kiek jau telpa) ir letai ikvepiu pabunu 3-4 sek nekvepavusi ir pakankamai reitai iskvepiu.
3. kvepuoju ramiai(jei tik nesusierzinu)
kaip kvepavimas normalus galiu toliau ramiai eiti ar lipti. Jei pades bus labai saunu jei nepades bent jau nepakenks. Sekmes
