Pakeitusios tikejima i musulmones

Na nedrįsčiau sakyti, kad visai neesminis. Pakankamai yra taisyklių, susijusių su tais šlovinimais ir garbinimais kiek man žinoma. O vienas sakinys - dar ne visa religija. Nors aš tikrai ne ekspertė NT skaičiau jau prieš n metų, o kur dar visi išaiškinimai ir Bažnyčios sukurtos taisyklės...




1. Bet yra dvasininkai, yra religinės maldos vietos ar kiti "atributai", kuriuos išlaiko tikinčiųjų aukos?

2. Man apmąstymuose tokiuose kyla klausimas - kodėl žmogus yra tiek susireikšminęs, kad jam būtinai reikia galvoti, kad kažkas jį specialiai kūrė kažkokiam tai nerealiam ir antžemiškam tikslui ir dar kad kažkam tokiam dideliam ir galingam tas žmogus tiek baisiai rūpi Ir manau, kad tik dėka to žmogaus susireikšminimo beigi didelio jo išskirtinumo ir ypatingumo jausmo atsirado Dievai, kuriuos būtina šlovinti ir garbinti... Bet čia tik mano nuomonė, ji jokiu būdu nėra ir neturi būti teisinga kitiems

3. Vat apie ką aš ir kalbu. Jei yra tokia "aukštesnioji jėga", kaip Dievas, tai jam tikrai nereikia "parodomojo šou" idant galėtų "įvertinti" (nerandu tinkamesnio apibrėžimo) kiekvieną mūsų. Ir jam tokiu atveju giliai vienodai šviečia, kokią skarą vaikščiosim užsidėjusios ar kiek kartų per Velykas apie šventorių apeisim. Tikėjime gi forma be turinio yra nulis. O turinį mato tik Dievas. Ir tik jis tą turinį gali įvertinti. Tuo tarpu forma reikalinga tik žmogui. Dėl vaizdo. Kaip sako liaudis - kad į kitus pažiūrėt ir save parodyt...

4. Galbūt teisingiau būtų buvę "praktikuojanti"?

5. Ok, ačiū už paaiškinimą.




Taip, Jūs teisi. "Dauguma" šioje vietoje netinka. Turėjau omeny man "pažįstamų" religijų daugumą

Aš pasakysiu iš savo pusės, ką pati mačiau. Buvau musulmoniškoje šalyje, tai visų moterų antakiai gražiai sutvarkyti, net jau ir pagyvenusių. Taip pat nudepiliuotos kojos ir rankos. Bet pagal tradicijas, bet jau toje šalyje, tai gali daryti tik ištekėjusios moterys. Bet jau vyresnės merginos ir prisižiūri savo išvaizdą. Nežinau kaip kitur

Oho, kokia aktyvi diskusija patapo .

Tamara radau man adresuotą žinutę, Islame yra pagarba vyresniesiams ir vadovaujamasi jų patarimais, kol tai NEPRIEŠTARAUJA ISLAMUI.
Ir dar rašei, kad tik musulmonai teroristai, bet aš jų taip nevadinčiau, ta prasme musulmonais, tačiau teroristinius išpuolius vykdo ir kito tikėjimo žmonės, prieš maždaug mėnesį rodė per žinias, jog Š. Airijoj prie mokyklos buvo rasta bomba, o tai buvo įvykdyta dėl katalikų ir protestantų nesutarimų.
Ačiū už dėmesį .

As pati musulmoniskoje salyje gyvenu, tai cia dauguma moteru prisiziuri. Na, kaimuose tai nera mados depiliuoti kojas, kartais juokinga, kai kokia mergina antakius plonai issipesiojusi, o kelnes pasikelia ir pamatai apzelusia koja Bet taip pat pazistu tokiu, kurios antakiu nesipesioja. Del muzikos, tai dauguma klausosi, va mano uosvis A.A. nesiklausydavo, bet kitiems nedrausdavo. As uzdaviau tuos klausimus, nes konvertitai paprastai griezciau visu taisykliu laikosi, tai idomu, kaip R.M. ir kitos atsivertusios merginos

Pagrindine taisykle- vaikai turi zinoti, kas yra tikrieji ju tevai, arba bent jau zinoti, kad iteviai nera gimdytojai. Taipogi, ivaikiai netampa kraujo borliais ir seserimis, bei sunumis bei dukromis savo globeju vaikams ir globejams. Vadinasi, ivaikiai turi teise tuoktis su iteviu biologiniais vaikais. O jeigu turi teise tuoktis, vadinasi, paauge netikri broliai ir seserys turi paisyti tokios pat segregacijos ir aprangos kodo, kaip kad su kitais nekraujo giminaiciais... Tai siek tiek apsunkina buiti ir ne visi tam ryztasi...

Bet siaip naslaiciu globa islame yra labai vertinama



Muzikos neklausau jokios. Antakius atsiauginau... Nesidazau ir nesikvepimu eidama i viesuma. Taisykles taikomos visoms musulmonems, ar istekejusioms, ar ne. Kitas klausimas- ar jos to laikosi, ar ne


1. Dvasininku, kaipo tokiu- nera. Yra kas veda malda, bet tai gali buti bet koks asmuo, kuris zino mintinai Korana.

3. Matai, kaip sakiau, Dievui to nereikia, taciau mums- reikia. Kai pajauti Dieva savo sirdimi, kai pajauti dekinguma uz egzistavima, meile Jam- tuomet norisi kazkaip tai isreiksti... Is pacio zmogaus naturaliai kyla toks noras ne tik sirdimi, bet ir kazkokiais veiksmais isreiksti meile Viespaciui... Na, kai tarkim vaikinas isimyli mergina- jis ja ir ant ranku nesioja, ir dovanas, geles dovanoja, ir vakarais namo palydi, ir po darbo laukia, ir skambina, teiraujasi, kaip ji. Merginai is esmes to nereikia, bet reikia paciam vaikinui- jus jauciasi gerai tai darydamas. Arba vaiku meile tevams- kai jie myli- net neprasyti apkamso juos silta antklode, pasiulo atnesti stikline vandens, skambina vidury nakties patikrinti, ar viskas gerai, jei negaluoja ir t.t. ir pan... Zmoguje egzistuoja elementarus noras isreiksti meile savo meiles objektui. Tikinciajam tai- Dievas.

As irgi ne visada turejau poreiki slovinti, t,y, aktyviai reiksti vidini tikejima. Si poreiki atradau kartu su islamu. Isigilinusi i Dieva, pajauciau dekinguma uz buti, meile uz sukurima ir nenumaldoma nora Viespati pamaloninti, jam visiskai atsiduoti, nusilenkti...

Kokia ta "tam tikra"? Ir kodėl draudžiama?
Papildyta:

O ar gali turinys būti visiškai be formos ir kokia prasmė supriešinti formą ir turinį? Melstis atsiklaupus ir melstis patogiai išsidrėbus ant sofos - sakyčiau labai skirtingi dalykai, nors tai, kas tavo širdyje, mato tik Dievas. Apskritai juk yra toks dalykas, kaip kūno kalba - ją net sunku sumeluoti, jei to nesieki sąmoningai, vadinasi kažką ji irgi pasako. Lygiai taip pat ji gali kažką sakyti ir sąmoningai atliekant tam tikrus veiksmus - kažkiek simbolinius, kažkiek natūraliai atitinkančius maldos žodžius.

O kodėl negalima klausytis muzikos?

Taip, tačiau meilėje nėra taisyklių... na, bent jau tokių aiškiai reglamentuotų ir apibrėžtų. Mylinčiojo elgesys su meilės objektu yra nulemtas vidinio poreikio tą meilę išreikšti. Meilės išraiškų būdų - milijonai. Ir nė vienas jų nėra geresnis ar blogesnis. Todėl griežtas mylinčiojo elgesio ir išvaizdos kodas vargu ar turi ką nors bendro su pačia meile... Gi mylintis (aš čia apie buitiškąją, žemiškąją meilę), mylimajai atnešantis gėlių tris kartus savaitėje nėra "labiau mylintis" už tą, kuris tų gėlių neneša, bet kasdieną mylimaja rūpinasi ir jai padeda... Meilėje forma negali būti svarbi. Turinys sąlygoja tam tikrą elgesį, kuris kiekvieno yra skirtingas ir tuo žavus...

Nors žinoma, jei Jums tam tikrų reikalavimų laikymasis atneša vidinę ramybę ir sielos pilnatvę, tai yra puiku

O šiaip mane žavi nuoširdžiai tikintys žmonės... Jie man tarsi "iš kitos planetos" (geraja prasme) ir tuom labai įdomūs

Manau, kad šis klausimas įrašytas jau pačiame žmogiškume. To, ką Tu čia parašei, neįmanoma nei įrodyti, nei paneigti. Tai absoliučiai tikėjimo sritis.

"Nuosavybe" tai zinojimas jog priklauso tam zmogui ir ne kitam. Matot tas saugumas, mano nuomone, bet tik mano nuomone, yra perdetas. As ne karta girdejau is musulmonu vyru toki net pasisidziavima, kad va ji niekada manes nepaliks, nes jai negalima manes palikti, ji privalo buti su manimi ir ji bus su manim. As matyt esu kitokio budo, man nepatinka jei man pasakytu, "tu priklausai man", ne, as niekam nepriklausau ir nepriklausysiu
As tikrai siulau pasistengti nekreipti demesio i tokius komentarus, kurie jus zeidzia, ne visi zmones suvokia, jog reikia gerbti kito nuomone ir pasirinkima.
Suprantat, as manau, kad santuokoje turi buti lygybe, ir as nelaikau kuno nuodemingu, todel nematau prasmes jo visiskai uzdengti, jei atsiranda vyras, kuris negali sulaikyti savo noru ir geismu ziuredamas i mane ( nors as net nenesioju trumpu sijonu ar labai aptemtu bliuskeliu ), tai cia jo problema, bet man tai kelia sleikstuli. Beje, as sulaukiu gasliu zvilgsniu daugiau is musulmonu, nei is ne musulmonu, as tam randu toki paasikinima, uzdraustas vaisius yra skanesnis nu nzn. reikia man dar pagalvoti apie tas priezastis Galbut anglam ar lietuviams ar nesvarbu kokios salies ar tikejimo zmonem labiau iprasta matyti moteri su kitokiais, labiau aptemtais ar trumpesniais drabuziais, o musulmonam ne?

Aš jokiu būdu nenoriu supriešinti formos ir turinio. Tam tikrą formą turi visi mūsų jausmai bei veiksmai (ta pati kūno kalba, kaip Jūs sakot). Tačiau kai formos pasidaro labai daug... na, man toks vaizdas, kad ji tuomet pasidaro lyg ir svarbesnė už turinį.

Kažkada vaikystėje buvau tarkim tokia bepradedanti praktikuoti katalikė (). Mano močiutė buvo religinga, o mes tikrai daug ir atvirai bendraudavom, todėl malda, kreipimasis į Dievą man buvo gal ne tiek kad labai jau sąmoningai pilnai suvoktas dalykas, bet natūrali būsena. Anyway, aš melsdavausi (ar tiesiog kalbėdavausi) su Dievu gulėdama pievoje, sėdėdama ant upės kranto, gulėdama lovoje ar tiesiog eidama kažkur. Ir tai buvo nuoširdu bei iš visos širdies. Manot, kad tokia malda kažkuom "prastesnė", nei moteriškės, kuri praktiškai gyvena Bažnyčioj ir atsiklaupus beigi sudėjus tinkamai rankas išburba mintinai mokamus žodžius, o paskui išėjusi laukan apšaukia kamuoliu žaidžiančius vaikus bei apibamba, kad išmaldos prašantis geriau jau eitų dirbt, nei kad jai po kojom maišytis?...

Žodžiu, mano nuomone, formos sureikšminimas visiškai nieko nepasako apie turinį. Tam tikra forma nėra blogai, bet iki detalių išgryninti reikalavimai bet kokiam žmogaus elgesiui bet kokioje situacijoje neturi nieko bendro su tikėjimu ar žmogaus vidine būsena.

arabu bobos vaiksto apsidengusios skudurais ne del religijos o del taupumo.
Jus matet arabu boba nuoga?
-Pagal kuno plaukuotuma jos nurungtu gruzinus.
Tode ju vyram yra pigiau ikisti savo bobas i maisus, nei pirkti jom skutimosi peiliukus gillette.

Ir yra, ir nera... Juk mes siekiame pamalontinti meiles objekta tokiu budu, kuris jam megstamiausias... Juk vaikinas sieks suzinoti, kas mergina labiausiai dziugina, o ne siaip darys bele ka, dovanos saldainius, kuriu ji nemegsta, geles, kurios jai nekvepia, nesives i kina, kuris jai nuobodus Jis sieks apie ja suzinoti kuo daugiau ir elgtis butent taip, kad uzsitarnautu jos prielankuma, meile, demesi, siluma...

Kasdienine pagalba ir rupestis juk irgi yra fiziniai veiksmai, o ne sirdies busena- siaip ar taip be formos niekaip neapsiesi Juk nesame dvazines butybes, esame kunas ir siela, tad musu slovinimas turi eiti per sias abiejas dimesijas.


Islamas akcentuoja, kad mes niekas nepriklausome niekam. Ne mums priklauso musu sutuoktinis (sutuoktine), nei vaikai- tevams, nei tevai- vaikams, nei turtai, na niekas. Viskas priklauso tik Dievui, yra jo (laikina) dovana. Gave turime dekoti, o prarade- neturime burnoti. Tai cia bendrai apie "nuosavybe".

Apie dengimasi ir to reiksme as jau kalbejau. Ir as jau sakiau, kad islamas nelaiko kuno nuodemingu, nenoriu kartotis...

Kad jums atrodo vyro siekimas uztikrinti zmonos sauguma tokiu budu perdetu- tai cia jusu asmeninis reikalas, as tiesiog paaiskinau, akd ne is savininkiskumo tai turetu kilti, o is santuokiniu pareigu

Taip, musulmonam matyti atidengta kuna nera iprasta, ir man asmeniskai tai imponuoja. Man nepatinka,kad jie sau leidzia ziureti, nes Dievas jiems liepia nusukti akis. Bet cia jau as asmeniskai negaliu nieko padaryti.