Tvenkinio kasimas - 2

Jei vandens telkinys įrengtas neseniai - čia gali būti ir bėda. Jei žydėjimas kyla tik dėl tvenkinuko "šviežumo" - kitąmet jo neturėtų būti (bent jau tokio smarkaus).
Tačiau gali būti blogiau, jei kasant padaryta grubių klaidų (pvz., nepasiektas reikiamas gylis, neiškastas visas derlingas gruntas, neišspręstos drenažo problemos ir pan. Tada gali tekti kviestis ir ekskavatorių....
Upėtakis - ne pati geriausia žuvis naujam vandens telkiniui, tačiau, jei šią tropinę vasarą jis išgyveno, vadinasi bent jau telkinio termika tvarkoje. Beje, o jūs tų upėtakių nešeriate? Gal čia bus mįslės įminimas?

Prisiminiau
Čia gi tas buldozeriu išstumdytas tvenkinukas! Tada daug kas aiškėja...
Praeitą kartą nenorėjau gadinti nuotaikos ir visuotinio forumiečių susižavėjimo šiuo jūsų kūriniu, todėl susilaikiau nuo komentarų.
Kiek pavyko įžiūrėti nuotraukose, išstumdytame duburyje palikta nemažas plotas tamsiai pilkšvo (tikėtina derlingo) grunto; kadangi dalį viršvandeninių šlaitų iš karto užpylėte derlingu dirvožemiu ir rašėte apie kovą su šlaitų erozija, įtariu, kad tai irgi nebuvo nereikšmingas organinės medžiagos šaltinis, dar pridėjus prietaką iš laukų (kurią irgi jau sustabdėte), gauname pakankamai tirštą organikos "buljoną", kuris dabar tvenkinuke turi tiesiog "pervirti".
TAigi, sodinkit nendres, formuokit biofiltrus (nematęs pačios kūdros nerizikuosiu daugiau kažką siūlyti), formuokite ir prižiūrėkite ekosistemą ir tikėkitės geriausio - jei nepadarėte / nepadarysite didelių klaidų, tikėtina, kad motulė Gamta ilgainiui subalansuos ir jūsų tvenkinuką.

Sėkmės!
Aušrys

taip cia tas tvenkinukas ,tas pilkas gruntas buvo zvyras te vieni akmenys jo tik spalva tokia ,taip tikiu dali maisto medziagu nuplove dar nuo krantu ,nu upetakiu nesereme bet kaip teko matyti jie isgyvene gal ne visi bet dauguma ,didziausia beda buvo vasara kad pradejo viskas rugti ejo nemalonus kvapas ,tai pazystamas sake kad te fosforas ar kokia tai medziaga nuodinga susidaro puvant viskam kas like ant dugno ,ir sako kita met turetu susitvarkyti ,

Sveiki,
Jei esate tikras, kad tvenkinuko duburyje neliko organinių medžiagų, o nuoplovos nuo krantų buvo nežymios, tokio dydžio telkinys galėjo užrūgti ir net smirdėti dėl blogos į jį patenkančio vandens kokybės. Nors pats nenorėčiau tikėti, kad savo tvenkinuką užpildėte nuotekomis ar kažkuo panašiu į jas (nebent esate iš kokio nors stipriai agrarizuoto ir/ar srutomis palaistomo labai "riebių" dirvų krašto (pvz. Suvalkijos ar Šiaurės Lietuvos).
Rimtai rūpinantis tvenkinuko vandens kokybe, esant ekstremaliai situacijai, reikėjo atlikti hidrocheminius vandens kokybės tyrimus - jų duomenys galėtų padėti nustatyti taršos pobūdį. Gal tikrai yra ne iki galo iškasta organika, o gal... koks nors gudrutis (pvz., per drenažo sistemą) į jūsų naują tvenkinuką jau leidžia nuotekas?
Bet kuriuo atveju, tikiu, kad šiuo metu tvenkinukas nebežydi, ko linkiu ir ateityje. O kad tai tikrai neįvyktų, reikia sukurti stabiliai funkcionuojančią vandens telkinio ekosistemą (pasodinti reikiamų augalų, pagausinti žuvų mitybinę bazę ir įžuvinti pagal ichtiologų rekomendacijas.

Sėkmės!
Aušrys

nu taip is suvalkijos bet aplink mus nevystomas zemes ukis like tik pievos kurios irgi netresiamos ,nu dar jis vis zydi ,bet vasara vienu momentu buvo nustojas zydeti ir isiskaidrines vanduo .bet paskui po gausiu lietu vel uzzydejo ir dar vis zydi ,gali buti kad vistiek kazkiek pritekejo nujo krantu organikos as manyciau ,o kazin padetu placiakakciai jie sako kaip vandens filtras
dekui uz pareiksta nuomone

Sveiki,

Didelėje Suvalkijos dalyje bloga yra ne tik paviršinio, bet ir gruntinio vandens kokybė, taigi gali būti, kad norint pasiekti jūsų tvenkinuko gerą vandens kokybę, reikės kokiu nors būdu išvalyti į jį pritekantį vandenį. Paprastai tam reikalingas rimtas keleto metų darbas, kurio rezultatas - subalansuota tvenkinio ekosistema, gebanti palaikyti gerą vandens kokybę ir pasipriešinti trumpalaikėms ekstremalions (pvz., momentinės taršos) sąlygoms.
Plačiakaktis yra planktonėdė žuvis, taigi teoriškai priveisus tam tikrą kiekį plačiakakčių, planktono galėtų sumažėti. TAčiau plačiakaktis, nendrė, lydeka ir kt. rūšys yra tik mažyčiai atskiri ekosistemos "puzlio" gabaliukai, kurie pavieniui tikrai negarantuoja vandens kokybės pagerėjimo.

Sėkmės!
Aušrys

sveiki,noreciau dar jus sutrukdyti vienu klausimu ...pasidare vyras grazta 4.6m,pradejo grezt keliuose vietuose,(kur galvojam bus giliausiai),tai iki 2 metru(skirtingi sluoksniai,be laidziu gruntu), nuo 2 iki 3 nesuprasi panasu i priemuoli(pilkos spalvos,gerai lipdosi), nuo 3 prasidejo muolis.....tai isgreze tik 3.40-3.50....tai gal daugiau ir neapsimoka grezt iki 4.5(kaip jus saket),jei kudros gilis bus 3 ????ar geriau pragrezt ir tikrai isitikint???nes grezimo metu ir taip visada vanduo stovejo apie 1m... ir koki gyli imanoma padaryt,jei kudros plotis bus 24-26m???(suformavus krantus)...

Aciu...

LAbas, Deisa,

Jei šnekam apie 3 m bendro gylio kūdros duburį, o visi gręžiniuose sutikti gruntai tikrai nelaidūs, giliau gręžti gal ir nebereikia, tačiau jūsų vandenukas stovi ~1 m gylyje, taigi iškasę 3 metrus, turėsite tik 2 m vandens gylį. Na, jei visai nebesigręžia, galima surizikuoti ir tikėti, kad molis bus bent 2 m storio (jei jis toks nebus - galimai iškastą laidaus grunto "skylę" bus nesunku "užlopyti" tuo pačiu moliu
MAnau 24-26 m pločio kūdroje 3-3,5 m VANDENS gylis būtų pats tas.

Sėkmės darbuose!
Aušrys

Sveiki dar karta,norejau uzduot dar jum toki klausima.....nes visada malonu isgirst nuomone profesionalo... Jei kudra bus kasama taip vadinam durpine(nors durpiu sluoksnis tik 40vietom 50 cm)poto ta vadinama pilka zeme iki molio....(molis nuo3m)...ar iskyla kokiu problemu technikai su kasimu,?nes vanduo atsiranda greit...ir ar isvis kasomos kudros tokiuose vietose??? ir jei kasama ,tai formuojant slaitus ,reikia nauduot muoli???ar uztenka ir tos pilkos zemes??? nes kiek zmoniu,tiek ir nuomoniu nezinom ka ir galvot.....

http://img809.images...?g=img0881p.jpg

o kudra galvojam iskat tuoj vietoj kur nusienauta...

Sveiki,

Geriausiai į tokius klausimus atsakytų geologiniai tyrimai. Aš geriausiu atveju galiu tik kažką BE JOKIOS GARANTIJOS (!) paburti iš jūsų aprašymo.
40-50 cm durpės - dar ne durpynas, greičiausiai kokia šlapia padurpėjusi pieva. Einame giliau. Ne viskas, kas pilka, yra vilkas - tos "pilkos žemės" gali būti labai įvairios pradedant "šlynu" ar "šaltžemiu", kas iš esmės yra molio atmaina, baigiant pilku smėliu. Jei tai "šlynas" - jis vandenį laikys, kaip ir molis, jei priesmėlis, priemolis, ar smėlis - tai veikiausiai bus laidus sluoksnis. TAčiau, kaip rašote, vanduo renkasi greitai, taigi tas laidus klodas gali būti vandeningas ir sėkmingai maitinti kūdriuką.
Šiaip, jei vietovėje didelė vandens prietaka, kūdrą įrengti turėtų būti potencialiai įmanoma, tačiau norint būti visai tikriems, reiktų atlikti bent 1 geologinį gręžinuką.

Sėkmės!
Aušrys

Sveiki,

rugpjūčio pabaigoje ir man iškasė kūdrą - ~10a., ~60mx16m:
http://public.fotki....ariuss72/kudra/
Kadangi gan siaura, tai norint išlaikyti šlaitų nuolydį, teko aukoti gilumą - gan nedidelis ruožas, kur gylis 3,5m. Negili, žemių sąlyginai nedaug, tai kasimo kainą suderėjom 450Lt/a, žemių išstumdymas 200Lt/a, ekskavatoriaus ir buldozerio atvežimas po 250Lt. Veiksmas Kauno r., netoli Garliavos. Gruntas - paviršiuje ~ 20 cm juodžemis, toliau ~50 cm priesmėlis su moliu ar šlynas, žemiau - tvirtas molis. Vanduo renkasi gan greitai, ta vieta visą laiką būdavo šlapia. Ekskavatorius aplygino šlaitus ir ~3m pločio juostą aplink kūdrą. Kitos žemės dar stovi - per šlapia įvažiuoti, buldozeris negalės tvarkingai išlyginti, liks jo vėžės. Tai ir galvoju, ką daryti su žemių išlyginimu - laukti žiemos, kai bus pašalę ar kitos vasaros, kai bus sausa. O gal nieko nelaukti ir kuo greičiau paskleisti, nes, kaip perskaičiau šiame forume, vanduo nuo žemių krūvų dabar bėga į kūdrą ir ją maitina organika. Dėl to paties, kad aplinkui šlapia, joks sunkvežimis negali privežti arti smėlio pliažo zonai. Pliažo/seklią zoną padariau gan didelę - kad ir nemokantys plaukti galėtų pabraidyti . Bet va kaip smėlį užpilti? Žiemą ant ledo ar vasarą siurbti vandenį ir tada skleisti ant dugno? Jei dabar buldozeris grubiai išlygintų žemes, tai po to kažkaip (bobcat'u?) galima būtų pilnai išlyginti ir anksti pavasarį jau užsiimti žolės sėjimu. Bet kitas noras yra pamatyti, kas aplinkui darysis atsiradus šiai kūdrai - ar bus aplinkui sausa. jei ne - reiks vėl griovukus kasti arba drenažinius vamzdžius kloti. Tai turbūt geriau daryti, kol aplinka dar neapsėta žolyte? Iš vienos pusės norisi susitvarkyti kuo greičiau, iš kitos pusės nesinori tą patį darbą daryti du kartus. Kaip čia padarius, kad nenumirus?