Atviras ivaikinimas

Vaikas turi teisę žinoti,bet tas žinojimas dažniausiai atsisuka prieš jį patį.
Kaip paaiškinti,kodėl biologinė mama,gyvenanti tam pačiam mieste,beveik tris metus neprisiruošia aplankyti?Sakau,kad myli,pasiilgo,bet gal negali.Bet kiek ją tenkins toks paaiškinimas?Po kelių metų gali sugalvoti pati patikrinti.Ir ką išvys?Landynę ir krūvą alkoholikų,kurie ją "labai myli"?Tada klaus,kodėl aš melavau...Kaip bepasuksi,vaikų auginimas-nelengvas malonumas.Vis lieki apsimelavęs...
Atviras įvaikinimas tik retais atvejais gali pasiteisinti,tiesiog išimtinais.
Taip,mes nevaikinom.Nematėm prasmės.Juk nesiruošėm nieko slėpti,keisti pavardės ir t t.Tai kuo jau globa mūsų atveju taip jau labai skiriasi nuo atviro įvaikinimo?Gal tik tuo,kad mus tikrina,stebi,reikalauja ataskaitų,pažymų,deklaracijų.Kad reikia važinėti į susitikimus,paskaitas...
O Pupa vis tiek mūsų vaikas.Ir mes jos tėveliai.
Aš- ne už atvirą įvaikinimą.Ir ne už slaptą.Aš už tai,kad kiekvienas mažas žmogus turėtų namus ir jį mylinčią šeimą.Nes vaikui nesvarbu,kaip tai vadinasi,jam svarbiausia,kad būtų ką pašaukti "mama"
Tad baikit tuos bereikalingus debatus,verčiau pagalvokit,ką galim padaryti,kad išnyktų vaikų namai

o kur Kruopa?
skiautele, o kam meluot, kam sakyt kad myli? Niekada nesakau savo vaikui to, ko nežinau. Nespėliou už kitus. aš tikrai nežinau kodėl su manuoju atsitiko taip, tikrai net nenumanau kokie biologinės mamos jausmai mano vaiko atžvilgiu. aš žinau tai , ką mano vaikas jaučia, ką aš jaučiu. apie tai kalbam. O apie tai ko aš nežinau aš ir sakau- nežinau.

Būtent, tą ir turėjau aumenyje - mes nieko nežinom, todėl negalim paaiškinti. Gerai jei vaikas su tuo nežinojimu susitaiko, užsimiršta (kol vaikas mažas, jam tai ir ne taip svarbu: turi mylinčius mamą ir tėtį). Tačiau vėliau ta nežinia gali pažeisti vaiko savertę (gal aš kuo blogesnis už kitus, kad manęs atsisakė?),gali kaltinti save (gal aš kuo kaltas, kad manęs atsisakė?), ar pan. O bendravimas su biologiniais tėvais su mūsų paganba šią nežinią, tas spragas gali užpildyti. Taip, bio tėvai gali būti asocialūs, alkoholikai ir t.t. Tada ir paaiškinsite, kad tavo tėvai serga priklausomybe nuo alkoholio, paaiškinsit ligos priežastis, pasekmes, paaiškinsit, kad ši liga nepagydoma... (neseniai viena įtėvių šeima išleido knygutę apie įvaikintą žvirbliuką, jau mačiau ir knygynuose, ten yra pasakai vaikui būtent apie tai, kai tėveliai sussirgo priklausomybe nuo alkoholio ir jiems niekas daugiau nerūpėjo... ). Jei kita priežastis, tada išaiškinsit jas... Jei sutarsit su biotėvais, galės ir savo akimis viską pamatyti, savo ausimis išgirsti... Nesakau, kad negalima iškylančių klausimų spręsti ir kitaip, dažniausiai galima savo meilės jėga nugalėti visas iškylančias problemas, tačiau, manau, kad jei yra galimybė, vaikui svarbu kiek įmanoma pažinti savo šaknis, kad iškiltų kuo mažiau klausimų, nesusipratimų, kad kuo geriau pažintų pats save... Ir prašau nekaltinti, kad gyvenu teorijos pasaulyje, tai daugiau iš praktikos nei teorijos. O be to, teorija taip pat yra kuriama iš praktikos. Kiek domėjausi psichologija, visi jos principai pasiteisina kasdieniniame mano gyvenime. Tiesiog mano darbas yra susijęs su bendravimu su žmonėmis ir man patinka analizuoti jų charakterius, poelgius, vidinį pasaulį nesvarbu ar jis būtų elgeta, ar turtuolis, ar priklausomas nuo narkotikų, alkoholio, ar abstinentas. Jie visi žmonės, tik gyvenimai susiklostė kitaip...

mano vaiko sesės savivertė tikriausiai sustiprėtų, jeigu sužinotų, kad motina ją pardavė - už telyčią....... nes mamytė serga. valakatavimu.
tas randas "manęs atsisakė" yra ir bus, kad ir aiškins tėvai, nepriklausomai nuo to, žinos jis tuos savo biologinius ar ne. nuo to, kada jo atsisakė. lieka faktas - "manęs atsisakė".
antras dalykas - įvaikinami vaikai, jeigu bent kiek didesni, praėjo etapą globos namuose 'tavęs niekas nelanko, tu - prastesnis". juk 'ryšiai su šeima turi būti nutrūkę",kad vaikiuką siūlytų kažkam. toks atvejis, kai siūlo įsivaikinti vaiką, augantį globėjų namuose - manyčiau - pakankamai retas.

taip ir matau pusantrų metų vaiką analizuojantį alkoholizmo kilmę, genetines priežastis ir etc.
mindudu, žadėjot nebekliedėti ta tema, čia pilnatis veikia ar kokios kitos priežastys.
Nusišnekat- ir jums negėda, kaip suprantu.

Gerai, tyliu, nes tai Jūs nusišnekat, išvartot žodžius kaip norit, pritaikot savo situacijai, o ne tokiai kai galimas atviras įvaikinimas... Niekur nesakiau, kad kažką reikia aiškinti 1,5 metų vaikui. Reikia aiškinti tik tuomet, kai pradeda suprasti ir iškyla tokie klausimai. Vaikai pakankamai gerai supranta viską pagal savo išsivystymo lygį... Ir žinojimas yra daug geriau nei spėlionės ar melas. Na bet su jumis čia aiškintis kaip su pliku muštis. Ok, matau, kad mes kalbam skirtingom kalbom ir ne apie tą patį, tad aš baigiu šia tema... Linkiu visiem sėkmės auginant vaikelius. Atsiprašau, kad neatlaikiau ir dar pasisakiau...

kaip su pliku pešiotis .