Sveikos,
aš treti metai iš eilės panašiu laiku čia vis apsireiškiu, po pernykščių vestuvių nuovargio visus metus SM visai nebuvau įsijungus

Maniškės dabar jau ketvirtosios vestuvės vyks rudeniop, MB broliuką ženysim. Aš kai atsimenu savo pirmąsias svočiavimo vestuves, tai net šiurpas nukrečia, kiek buvo baimės, nerimo ir tt (taigi visas, kurioms bus pirmasis svočiavimas, labai suprantu ir linkiu ramybės

). Paskui po daugelio metų teko vėl piršliausti, pas savo brolį, po metų vėl, o šiemet menėm pailsėsim ir tik oba: "norim paprašyti pagelbėti..." ir tt, buvo malonus šokas

Tikrai daug minčių ir idėjų pasigavau iš ankstesnių svočiučių, todėl atiduodu duoklę SM (geriau vėliau nei niekad), pabandysiu papasakoti paskutiniąsias vestuves, gal daugiau kas man pačiai patiko, įsiminė. Visas planas vestuvių eigos tradiciškai kaip ir pas daugelį. Po santuokų rūmų ir bažnyčios važiavom prie Nemuno ir Neries santakos, važiuojant visi lankstėm laivelius ir rašėm palinkėjimus jauniesiems. Atvykus tiksliai nepacituosiu, bet sakiau maždaug, kad tai dviejų upių santaka, dviejų vandenų susiliejimas ir bendras tekėjimas į plačiuosius vandenis. Tai ir jūs abu dabar tekėsit viena vaga į gyvenimą (na kažkaip panašiai), o MB sako, nuotaka įsidėmėk šia vietą, nes tai vienintelė vieta kai moteris įteka į vyrą

tada kiekvienas paskaitė ką užrašė ant laivelių ir paleidom, kad palinkėjimus išpildytų. Paskui įvairios fotosesijos, žaidimai ir tt. Buvom užsakę Akropolio ledo areną ir niekam nieko nesakėm. Net kai pačiūžas visas pulkas avėsi dar galvojo, kad tik šiaip atvažiavom

Visi sąžiningai sulipo ant ledo, kam buvo baisu pasifotografavo, o kiti dar ir čiuožinėjom su instruktoriais, turėjom viską paskui juos kartoti. Mintis buvo, ta (ir aš tai pasakiau, jau pačioj arenoj), kad gyvenime būna ir karšta ir šalta, o tada kai šalta reikia bendrumo, kad sušilti

Žodžiu rizikavom stipriai, bet rizika pasiteisino. Paskui važiavom jau į sodybą. Stalo išpirkimo atributiką piršlys buvo pamiršęs, tai sukomės vietoj, kaip išmanydami. Man nuo to streso užkimo balsas

gavau mikrofoną (pirmą kartą gyvenime, nes esu garsiakalbė, tai man jo niekad nereikėdavo) Pačioj salėj panašiai kaip ir čia rašot eiliškumas, tai nesiplėsiu. Aš kiekvienose vestuvėse padarau kažką svečiams atminimui, vienose dariau šokoladinius medalius su jaunavedžių nuotrauka, kitose svečiai traukė korteles su pasižadėjimais jauniesims ir prie pasižadėjimo atitinkamą daiktą dovanų. Dvyliktą valandą turėjom ugnies fakyrų šou (čia grįžtant prie minties apie ugnį ir ledą), o paskui paleidom į dangų žibintus, mūsų svajas ir viltis jaunąjai šeimai ir, kad esantis tenai aukštai mūsų likimų valdytojas išgirstų ir išpildytų mūsų palinkėjimus. Buvo daug šokių, žaidimų turėjau, tačiau nespėjom pažaisti, visiems labai patiko merginų kankano konkursas, šoko visos visos vestuvėse dalyvavusios moterys
Iš asmeninių pastebėjimų, vestuvėms lengviau ruoštis, kai dar atitinkamai susigalvoji tematiką ir viską prie jos derini, tarkim pas mano brolį buvo olompinė tematika, paskutiniosiose - ugnis ir ledas. Šitoms dar galvoju, turiu kelias temas, nežinau kuri labiau patinka. Kitas dalykas pasiruošimas, man asmeniškai ramiau, kai turiu daugiau ir nepanaudoju, negu neturiu (vistik nesu profesionalė ir ruošiuosi tik artimųjų vestuvėms). Eilių tikrai neskaitau, bet visus savo tekstus susirašau ant A5 formato kortelių ir turiu ne papkę, bet tiesiog tokį laikiklį, praėjo etapas kortelę perkišu į galą. Jau pernai skaičiau labai mažai, kai viską susidelioji pati, užtenka tik mestelti žvilgsnį ir mintys pačios pradeda lietis. Kartas nuo karto užsuksiu pas jus, pasižiūrėti, kaip sekėsi, kas pasiteisino, o kas ne
Šiai dienai man labai labai reikia skenuoto iš abiejų pusių užsenietiško sanuokos liudijimo (tarybinio nereikia, turiu), jei kuri galit pagelbėti rašykit AŽ, atsiųsiu savo el. pašto adresą. Gero savaitgalio ir orginalių minčių visoms

(Na ir pripilsčiau

)