QUOTE(Priklausoma @ 2010 11 03, 22:08)
reiškia reiškia šiuo atveju. ne aš tai sugalvojau.
O kas sugalvojo - gal jo didenybė taviškis?
O kas sugalvojo - gal jo didenybė taviškis?
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 11 03, 23:15)
ne, gal išmislas-psichologai
bijo tie vyrai kritikos, oi bijo.
QUOTE(mylimuke @ 2010 11 03, 22:38)
Nu reiks man savo diedų tarpe padaryt tyrimą šiuo klausimu 
Rezultatus aptarsim čia 
Rezultatus aptarsim čia rezultatai butu tikslesni jei vyru klausinetu vyras
QUOTE(laumesvaikas @ 2010 11 03, 22:51)
Kodėl? Manot, jie pakreips savo nuomonę ta linkme, kurią patinka girdėt moterims, ar atsakys stereotipiškai?
Su vyrais-draugais moku bendraut taip, kad galėtume kalbėtis nepaisydami lyčių skirtumo
Kitu atveju žodis "draugas" netenka prasmės. Tuo labiau, kai žmogus nepretenduoja į porą, tai jam neturėtų būt aktualu meluot savo naudai.
QUOTE(Priklausoma @ 2010 11 03, 22:17)
Tai prašom pateikti konkrečių psichologų konkrečių straipsnių (ir pageidautina ne "Cosmopolitano" lygio), kur juodu ant balto būtų taip ir parašyta. Manau daugų daugiausiai būtų pasakyta, kad "raganosiai - gyvūnai".
sveikos mergaitės ir keli berniukai pasisakysiu ir aš šitoj temoj - tai ne vyras nori būti paskutinis, o moteris nori būti paskutinė (t.y. surasti ramybę, kad blaškytis nebereiktų). Vyras visada nori būti pirmas (pirmas išsilaipinės Amerikoj, pirmas merginai ir t.t. ir pan.)
O dėl požiūrio kad vyras tai eržilas, o moteris kekšė, berods šitam pačiam forume esu skaitęs mintį - geras raktas kuris atrakina daug spynų ir prasta spyna kurią atrakina daug raktų
Galit piktintis, kad nelygus požiūris, galit nesipiktint, tik žinau viena, tiek ant savęs, tiek ant savo keletos pažįstamų, su kuriais pasišnekam šitom temom - kai mergina pajunta begalinį artumą su vaikinu, kad "gali pasakot jau jam viską" ir pradeda pliurpti apie savo buvusius nuotykius, tai viduje tampa daug mažiau artima ir miela, nei leidusi galvoti, kad "vaikinas jai antras, o pirmas labai prastas buvo" Žinoma, protingi vyrai to neparodo, kad jiems tai nėra malonu žinoti, kad jo moterį dar nemažai vyrų apturėjo prieš jį, bet, niekas manęs neįtikins kad būna tokių vyrų kuriems visai nesvarbu šis faktas.
Nebent kokiems liurbams įsimylėjusiems iki seilių tekėjimo ir norintiems padaryti labai tolerantiško, atlaidaus ir visokio kitokio -iausio įspūdį
pasisakysiu ir aš šitoj temoj - tai ne vyras nori būti paskutinis, o moteris nori būti paskutinė (t.y. surasti ramybę, kad blaškytis nebereiktų). Vyras visada nori būti pirmas (pirmas išsilaipinės Amerikoj, pirmas merginai ir t.t. ir pan.)O dėl požiūrio kad vyras tai eržilas, o moteris kekšė, berods šitam pačiam forume esu skaitęs mintį - geras raktas kuris atrakina daug spynų ir prasta spyna kurią atrakina daug raktų
Galit piktintis, kad nelygus požiūris, galit nesipiktint, tik žinau viena, tiek ant savęs, tiek ant savo keletos pažįstamų, su kuriais pasišnekam šitom temom - kai mergina pajunta begalinį artumą su vaikinu, kad "gali pasakot jau jam viską" ir pradeda pliurpti apie savo buvusius nuotykius, tai viduje tampa daug mažiau artima ir miela, nei leidusi galvoti, kad "vaikinas jai antras, o pirmas labai prastas buvo"
Žinoma, protingi vyrai to neparodo, kad jiems tai nėra malonu žinoti, kad jo moterį dar nemažai vyrų apturėjo prieš jį, bet, niekas manęs neįtikins kad būna tokių vyrų kuriems visai nesvarbu šis faktas.Nebent kokiems liurbams įsimylėjusiems iki seilių tekėjimo ir norintiems padaryti labai tolerantiško, atlaidaus ir visokio kitokio -iausio įspūdį
QUOTE(anoniminis_veikejas @ 2010 11 04, 15:13)
kai mergina pajunta begalinį artumą su vaikinu, kad "gali pasakot jau jam viską" ir pradeda pliurpti apie savo buvusius nuotykius
Niekad nepasakojau ir nepasakosiu.
QUOTE(evelyna @ 2010 11 04, 18:45)
Niekad nepasakojau ir nepasakosiu.
Turi omenyje "nepliurpimą apie visus buvusius nuotykius", ar ir poziciją: "tu antras, o pirmas labai prastas buvo"? Pastarojo varianto nesuprantu - jei gyveni pagal sąžinę, įsitikinimus, dėl kurių nekyla abejonių, kam tokią savo pasaulėžiūrą (ir praktiką) slėpti nuo artimo žmogaus? Kiek jis iš tiesų tuomet artimas, jei yra dalykų, kurių gyvenk - mirk neprisipažintumei? (Na čia klausimas ne vien Tau asmeniškai - daugiau apskritai į temą apie neva seksualinės patirties naudą).
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 11 04, 18:00)
Turi omenyje "nepliurpimą apie visus buvusius nuotykius",
Sita turiu omeny.
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 11 03, 23:00)
Tai prašom pateikti konkrečių psichologų konkrečių straipsnių (ir pageidautina ne "Cosmopolitano" lygio), kur juodu ant balto būtų taip ir parašyta. Manau daugų daugiausiai būtų pasakyta, kad "raganosiai - gyvūnai".
O jeigu tamstos būtų paprašyta to paties apie viską, ką čia prišnekėjot? Norim konkrečių straipsnių
Dėl pasakojimo apie buvusius, tai pati niekada nepuolu nieko pliurpti, nebent paklausia, tai tik atsakau. Ir šitoj vietoj labai pritariu _Smalsutei_, kuo labiau žmonės skiriasi, nesutampa, tuo daugiau dalykų, kurių negali pasakyti žmogui, bijai būti nesuprastas, pasmerktas, gal nenori sau pripažinti, kad pernelyg skiriasi požiūriai, kad būtumėt kartu. Ir šiaip jau tuo labiau nesuprantu žmonių, kurie išsiklausinėja visko iki smulkmenų, o tada visą gyvenimą "ėda" patys graužiami pavydo be jokio pagrindo. Tas galioja tiek vyrams, tiek moterims. Vieną kartą pati dėl to nudegiau, kai pabandžiau pakamantinėti daugiau nei man galbūt reiktų žinoti, vėliausi į smulkmenas, po to ilgai dar ramiai miegot negalėjau
Bet dabar manęs visiškai netrikdo tokios smulkmenos, kaip kad bereikšmis kažkokio žmogaus įterpimas į pokalbį norint kažką papasakot iš praeities. Galų gale, kalbant apie vyrus (nežinau, kaip su moterimis), tai verta įsidėmėti, ką ir kaip jie kalba apie buvusias savo moteris, tai labai daug pasako apie patį vyrą ir jo santykį, elgesį su moterimis.
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 11 04, 19:00)
- jei gyveni pagal sąžinę, įsitikinimus, dėl kurių nekyla abejonių, kam tokią savo pasaulėžiūrą (ir praktiką) slėpti nuo artimo žmogaus? Kiek jis iš tiesų tuomet artimas, jei yra dalykų, kurių gyvenk - mirk neprisipažintumei?
Mano kūnas yra mano namai, todėl seksualiniai patyrimai, manau, yra vienaip/kitaip ar stipriau/silpniau susjiję su jausmais, emocijomis, mintimis ar išgyvenimais, kurie neišvengiamai susiję su kitu žmogumi.
Bet ar tai reiškia, kad sutikus artimą sielą, jai būtina pasakoti visas smulkmenas? Manau, kad ir taip aišku, jog žmogus turėjo praeitį, kuri jį suformavo būtent tokį, o ne kitokį. Ir kad būtent toks, o ne kitoks, jis man yra priimtinas ir artimas.
Todėl, jeigu žmogus klausia bei domisi- jam reikia atsakyti, bet užversti visomis savo praeities smulkmenomis, manau tikrai nėra būtina (net kalbant apie pačius artimiausius žmones).
