QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 11 10, 00:14)
O nuo gausybės patirčių su daugybe partnerių tiesiog atbunkama. Scenarijus juk toks pats: susipažinau, padraugavau arba ne, permiegojau, dar padraugavau arba ne ir išsiskyriau - sekantis. Galiausiai net sutikus ypatingą žmogų kažin ar įmanoma viską pradėti nuo naujo švaraus gyvenimo knygos puslapio (jei ir įmanoma, tai kažin ar lengva), ar įmanoma staiga imti ir patikėti meile, kai esi įpratęs ją neigti ir vien... vartoti.
Pati sakėt, kad meilė yra valia ir sąmoningas pasirinkimas (aš su tuo visiškai sutinku), tad koks jums skirtumas, kas kokiu keliu eina į meilę? Vieni jiems atrodančiu lengvesniu, kiti sunkesniu. O tie jūsų "daug sakantys" pavyzdžiai... Ar esat tikra, kad žmonės nesugeba išlaikyti santykių būtent dėl kitokio sekso ir meilės ryšio, o ne pačios meilės suvokimo?
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2010 11 10, 14:47)
Ką aš tuo noriu pasakyti? Kad yra vertybės, kurios nekinta. Ir kalba čia ne apie "nauja" ir "sena", o vertybė tai iš esmės (nesvarbu kuriuo istoriniu tarpsniu), ar istoriškai primesti dalykai. Nereikia seksualinio palaidumo priskirti šių laikų nuopelnams, nes tai mažų mažiausiai netiesa - daugeliui kultūrų, civilizacijų skaičiuojant paskutines dienas kūno kultas būdavo ypač "ant bangos".
Na, tai jeigu kūno kultas ne mūsų nuopelnas, o buvo daugelyje civilizacijų, tai tikriausiai nekintanti vertybė?

