Skaičiau skaičiau istorijas, pykau ant kai kurių dėl paiko badavimo, kai kurias mintyse išgyriau ir nusprendžiau pati sukurti temą apie savo dar tik prasidedančią, bet po truputį įgaunančią pagreitį lieknėjimo istoriją.
Esu jauna, ant nosies 23 metai. Turiu dukrytę, kuriai greitai dveji. Ir ta maža šelmė išpūtė mane beveik trisdešimčia kilogramų... Visada didžiavausi gražia figūra - būdama 7 stojau į sportininkių gretas ir profesionaliai sportavau iki pabaigiau mokyklą. Išvažiavusi mokytis į kitą miestą sportą šiek tiek apleidau, bet formas visada palaikiau. Svėriau 60kg, o ūgis 172cm. Buvau atletiška didžiakrūtė
19-os susipažinau su būsimu vyru. Patogus gyvenimas - automobilis, pasilepinimas skanėstais ir galiausiai - nėštumas, mano atletišką figūrą pavertė į kalną lašinukų... Būdama nėščia kimšau į save viską, ką rasdavau skanaus, o jei pritrūkdavau, nupūškuodavau iki parduotuvės kažko dar nusipirkti, arba skambindavau vyrui, kad nepamirštų parvežti man kilogramo obuolių (tiek suvalgydavau kasdien) ir bulvių traškučių 
Truputį apleidau paskaitas, ateidavau ne į visas, užtat namie visada garuodavo bulviniai blynai, ar lazanija... SM tapo antrais namais. Taip "nepastebimai" kilogramai užaugo iki beveik 90. Dar būdama beveik 8-tą mėnesį nėščia, nuėjau pas ginę, kad pažiūrėtų, ar didelis ar didelis lėliukas gyvena mano pilvuke. Atsakymas tiesiog šokiravo: nu ką, storas, nupenėtas vaikas... 
Viskas viduje tiesiog virte užvirė, supratau, kad tai aš kalta dėl besaikio ryjimo, tačiau niekas niekada nesakė, kad pažiūrėčiau į save, kad aš jau - storulė....Ką gi, iš gimdymo namų grįžau sverdama 85 kg, o Dieve, kaip aš pavydėjau mamoms, kurios gyrėsi, kad priaugo virš 20 kg, o grįžo tik su plius 5... Pavydėjau ir nieko nedariau - toliau mėgavausi geru gyvenimu, nors nuotraukose ir veidrodyje baisėjausi savimi. Tačiau skanėstai ėmė viršų... Svoris nekito, ėjau sportuoti, tačiau viskas tetrukdavo mėnesį. Ir taip daugybę kartų
Išsikraustėm gyventi į namą. Kiek čia bus tvarkymosi, pagalvojau, ir kelis mėnesius taip galvodama drybsojau ant sofos priešais TV, arba besimokydama.
Su kursiokais sutariau puikiai, nors ir stora, bet mokėjau iš savęs pasijuokti, kursiokų buvau vadinama "mamule" - ir dėl tikros, ir del perkeltinės priežasties
na ir pagaliau prieš kelis mėnesius su viena kursioke, kuri taip pat buvo pilnoka, nusprendėme, kad užteks čia mums ryti, reikia pasitikti vasarą gražioms 
Ėjome į salę, kurią aš tikrai mėgstu, paprakaituodavom, o rezultato - nulis. Atrodo, ir valgome mažiau, ale kaip storos, taip storos... Na ir pasiryžo kursiokė išbandyti papildus, a la "LIDA", įpusėjus pakuotę, pasirodė rezultatai, o lieknėjo ji akyse Pradžioje skeptiškai į tai žiūrėjau, nes dažniausiai toks lieknėjimas grįžta su dešimčia papildomų kilogramų - juk lieknėjama praktiškai raumenų sąskaita. Ale mane taip įkvėpė jos akyse tirpstantys cm, kad energijos atsirado tiesiog iš oro - kasdien ėmiau tvarkytis kaip išprotėjusi, atšilo orai, tad su dukryte lauke vaikščiodavom po porą valandų (anksčiau išeidavom tik porą kartų savaitėje), apetitas ėmė dingti, supratau, kad einu teisingu keliu, kai sužinojau, kad "už akių" kalba, jog mano veidas stipriai apkritęs, ir negražiai atrodo tas "kabantis kelnių užpakalis" Palaikiau draugei kompaniją užsisakydama ir aš tų stebuklingų papildų, gėriau piliulę po piliulės, galiausiai supratusi, kad visai man jų nereikia - aš ir be vaistų galiu lieknėti 
esu dėkinga savo universitetui, kuriame bent du kartus savaitėje turiu intensyvaus fizinio krūvio paskaitas, kitaip neprisiverčiu sportuoti... Į naudą išėjo ir sukimasis su šluota po namus - kasdien išprakaituoju kaip pirty, bet tuo pačiu ir linksminuosi - garsiai pasileidžiu muzika ir lakstau po visus kampus. Taigi, lieknėjimo pradžia laikau vasario mėnesį, kai draugė pradėjo gerti papildus. Tada svėriau 82kg, užvakar svečiuose užlipusi ant svarstyklių pamačiau 74 kg
Ir tai dar toli gražu ne pabaiga!! Vasarą dar nesitikiu tapti gražia, tačiau iki metų pabaigos tikiuosi atgauti buvusias formas. Noriu padėkoti vyrui už tai, kad nė piršteliu neprisideda prie namų ruošos - daugiau darbo lieka man
Ir labiausiai - savo dukrytei, kuri yra tokia aktyvi, kad prie kompo mama neužsisėdi - žiūrėk, jau sultis išpylė, jau kruopas išbėrė, jau skalbimo mašiną įjungė, ar po visus namus išmėtė žaisliukus, tada mama eina "tirpintis"
