yra tokiu tikrai yra,maniskis jau beveik 2 metai,vis dar laukia teismo Ar lauksiu?Tiek laiko kaip ir laukiua,bet gyvent su juo nebenoriu.Sunku,nes esu per gera,negaliu jam pasakyt kad isejes pas mane negys.Sunku del vaiku,nes jie jo laukia.
yra tokiu tikrai yra,maniskis jau beveik 2 metai,vis dar laukia teismo Ar lauksiu?Tiek laiko kaip ir laukiua,bet gyvent su juo nebenoriu.Sunku,nes esu per gera,negaliu jam pasakyt kad isejes pas mane negys.Sunku del vaiku,nes jie jo laukia.
va va cia ir didziausia tragedija vaikam.maniskiai galvoja kad tevelis isvazeves toli dirbt tame dalis tiesos yra nes jis uzsieni sulaikytas,negaliu ir nenoriu jiem pasakyt kur istikruju ju tetis bet zinau kad ilgai to nuslept nepavyks neapsaugosiu ju nuo to kasnors gali ir netycia leptel.jie taip jo laukia kasdien klausineja kada grys.kai tik pamato kad atsinesu laiska is pasto dezes pirmas klausimas buna ar tai tetis parase.
Sveikos, noreciau papasakoti savo istotija, siuo metu esu labai pasimetusi savo jausmuose,daug klausimu neduoda man ramiai gyventi - kas bus kai grys? ar pasikeis? ar verta? ar nedarau klaidos. o viskas prasidejo taip... draugavom penkerius metus, jis visada nebuvo sventas, niekada nedirbo, vis sukdavo nesamones, kurios ne naudos o daugiau rupesciu atnese. taip atsitiko kad ji sulaike, as pasijutau besilaukianti, ji paleido iki teismo, susituokeme. siaip jis jaunas, kvailas aisku, labai mane mylejo, bet noredavo ir linksmybiu.pati ir esu ne is kelmo spirta, manau dar galejau pagyvent, dar vaikai per anksti, bet atsitiko kaip atsitiko.gime nuostabi dukryte, jis dalyvavo gimdyme, labai ja rupinosi ir manimi kai pagimdziau, bet kai dukrytei suejo du menesiai ji uzdare...labai sunku ta isgyvent buvo, gavo jis 6 metus..siuo metu dar nera metu kai jis ten. mano gyvenime atsirado naujas zmogus, jis mane ir mano dukryte dievina, yra nerealiai ir nesulyginamai geras, bet as jo nemyliu, jis gyvena visai kitoki gyvenima nei mano vyras ir jam nesuprantami tokie dalykai kuriuos darydavo mano vyras, tureciau but labai laiminga, bet nieko negaliu sau padaryt, noriu laukti vyro, visos mintys tik apie ji, bet kas bus jei jis isejes nepasikeis?as vyrui pasakiau apie ta zmogu bet ir pasakiau kad nenustojau jo mylet, jis visaip stengias mane susigrazint, ikalbineja mane, zada viska, net saule nukabint... mano draugiu vyrai taipat kaleje, arba dar kali, tie iseje vieni pasikeite bet visviena nedirba, kiti dar labiau klimsta, o kas bus su mano vyru.labai noreciau tiketi ir bet ka padaryciau kad tik jis pasikeistu, kad dirbtu, islaikytu seima.as gan nemazai uzdirbu, jei dar ir jis prisidetu, galetume keliauti, namus statytis, daugiau vaiku susilaukti. nejaugi tikrai nera nei vienos su panasia istorija kurios vyras butu isejes, pradejes dirbti, kitaip gyventi?as bandau atrasti nors kelis teigiamus dalykus o ne tik pazadus del kuriu butu verta laukti ir saugoti savo meile jam. beje 6 metu jis nekales nes yra vaikas tai jam tek gal kokie 3.
Sveika, o tavo vyras neturi nuobaudu? nes jei turi-sedes visa laika, o be nuobaudos ten isbuti beveik nera sansu, nes baudzia uz televizoriu kitoj sekcijoj ir panasiai. Mano vyro nepaleido. Jei skaitei as klausiau to paties ir tikejausi kazko gero. Deje. Man irgi zadejo daug, prase tuoktis kai iseis, sake nebereikia jam draugu, reikia tik musu ir panasiai, aukso kalnus zadejo, daug pati buvau suplanavus, issikrausciau, viska suruosiau jo gryzimui ir...praejo 2mensiai nuo jo gryzimo-as vienisa mama. Beje ir darbo labai norejo ir mane labai mylejo ir panasiai. Laukti...nepatarciau, bet zinoma dabar kol jis meile zada sunku patiketi, kad nepasikeis, nes manau ir jis pats tuo tiki, bet po kiek laiko pati pamatysi viska... Bet nepatarciau ir su vyru buti tuo, kurio nemyli...neskubek niekur gal atsiras dar TAS zmogus.
O jei lauksi- linkiu, kad nepasikartotu mano istorija
siaip nuobaudu neturi, bet dar daug laiko tai gal tures, va to ir labiausiai bijau kad nepasikartotu istorija, tavoji ir mano draugiu.taip tai ir yra basiausia kad jis pats tiki ir mane tikina, bet va sugrys, kol apsils, susitiks su savo buvusia aplinka ir vel tas pats. baisiausia kad tos visos istorijos yra beveik vienodos, kad visos ta patyrusios kaip susitarusios kartoja- neverta.cia mano gyvenimas, mano vaikas, mano jausmai, nejau ir manes tas pats laukia...
O dabar palaiko rysius su savo draugais? jei palaiko, tai viskas aisku Ir beje kas "gerai" atsedi nebebijo ten gryzti...zodziu paskaityk tema nuo pradziu, pamatysi man atrodo save ir dabar paskaityk postus Is ten zmones geresni negrysta
O dabar palaiko rysius su savo draugais? jei palaiko, tai viskas aisku
Ir beje kas "gerai" atsedi nebebijo ten gryzti...zodziu paskaityk tema nuo pradziu, pamatysi man atrodo save ir dabar paskaityk postus
Is ten zmones geresni negrysta
Na taip mamytes,mano istorija panasi.Laukiu menesi,...bet itariu viskas suduzo,viskas jau sugriauta.Jau pries pora metu sedejo,tris men.Parvaziaves buvo gal koki menesi angelas...viska dare ,na nors prie dusios dek.Dabar vel sedi ir del ko,net del narkotiku.Iki tokio lygio daeiti.Gal kitoms tiktu tokie vyrai,kurie na nori uzdirbti seimai pinigu,bet kokia kaina.Cia ir jo situacija.
Taip jie zada gryze,buti angelais,bet praeina laiko,jie ir vel ieina i ta gyvenimo rezima,pradeda jausti kalte ,kad neuzdirba pinigu...Na cia daug galiu papasakoti,bet neverta.Juk nemanau,kad vel dabar gryzes,jis pasikeis nors sirdeleje kuzda,o gal...Veju mintis salin ir galvoju vykti i uzsieni,manau man pavyks.Grys, as i ji net ziureti nenoresiu.Tiek melo,apgaules ir visiskos atsakomybes jausmas 0 Bet as ji dar taip myliu
Sveikos, noreciau papasakoti savo istotija, siuo metu esu labai pasimetusi savo jausmuose,daug klausimu neduoda man ramiai gyventi - kas bus kai grys? ar pasikeis? ar verta? ar nedarau klaidos. o viskas prasidejo taip...
draugavom penkerius metus, jis visada nebuvo sventas, niekada nedirbo, vis sukdavo nesamones, kurios ne naudos o daugiau rupesciu atnese. taip atsitiko kad ji sulaike, as pasijutau besilaukianti, ji paleido iki teismo, susituokeme. siaip jis jaunas, kvailas aisku, labai mane mylejo, bet noredavo ir linksmybiu.pati ir esu ne is kelmo spirta, manau dar galejau pagyvent, dar vaikai per anksti, bet atsitiko kaip atsitiko.gime nuostabi dukryte, jis dalyvavo gimdyme, labai ja rupinosi ir manimi kai pagimdziau, bet kai dukrytei suejo du menesiai ji uzdare...labai sunku ta isgyvent buvo, gavo jis 6 metus..siuo metu dar nera metu kai jis ten. mano gyvenime atsirado naujas zmogus, jis mane ir mano dukryte dievina, yra nerealiai ir nesulyginamai geras, bet as jo nemyliu, jis gyvena visai kitoki gyvenima nei mano vyras ir jam nesuprantami tokie dalykai kuriuos darydavo mano vyras, tureciau but labai laiminga, bet nieko negaliu sau padaryt, noriu laukti vyro, visos mintys tik apie ji, bet kas bus jei jis isejes nepasikeis?as vyrui pasakiau apie ta zmogu bet ir pasakiau kad nenustojau jo mylet, jis visaip stengias mane susigrazint, ikalbineja mane, zada viska, net saule nukabint...
mano draugiu vyrai taipat kaleje, arba dar kali, tie iseje vieni pasikeite bet visviena nedirba, kiti dar labiau klimsta, o kas bus su mano vyru.labai noreciau tiketi ir bet ka padaryciau kad tik jis pasikeistu, kad dirbtu, islaikytu seima.as gan nemazai uzdirbu, jei dar ir jis prisidetu, galetume keliauti, namus statytis, daugiau vaiku susilaukti.
nejaugi tikrai nera nei vienos su panasia istorija kurios vyras butu isejes, pradejes dirbti, kitaip gyventi?as bandau atrasti nors kelis teigiamus dalykus o ne tik pazadus del kuriu butu verta laukti ir saugoti savo meile jam.
beje 6 metu jis nekales nes yra vaikas tai jam tek gal kokie 3.
Labukas paneles Galiu papasakoti istorija kuri manau visai neblogai baigesi.. bet dar nedaug laiko praejo, tad gal dar siek tiek per anksti spresti.
Kai laukiausi 7 menesi, mano vyra sueme, isveze i kita sali, nes nusikaltimas buvo padarytas ne Lietuvoje. Likau visai visai viena. Neturiu tevu, neturejau jokios pagalbos. Buvo be galo sunku, negaliu net prisiminti to kosmaro. Kol jis lauke teismo, as pagimdziau nuostabia, sveika dukryte. Auginau ja visai viena. Draugai isvazineje po uzsienius, vyro motina puolus i depresija, jokios paramos ar moteriskos pagalbos nebuvo. Jokio supratimo neturejau apie vaiku auginima, bet sukausi viena. Manau esu labai stipri, todel puikiai susitvarkiau. Ji nuteise sedeti virs 3 metu. Maniau tikrai neislauksiu, nes buvo labai skaudu.Buvau pikta, jauciausi apgauta, nusivylus. Net nerasiau jam laisku, o dukrytes nuotraukas siunte jo mama. Augindama dukryte, neturejau laiko galvoti apie kazka kita. Galbut dar ta sutuacija stume nuo manes visus vyriskos lyties atstovus. Atsiribojau nuo visu. Kai ji nuteise, jis kaleime susirado darba, pradejo siusti mums pinigu, po nedaug, bet jis stengesi..aisku kaip ir visi, rase grazius laiskus.skambino.. Norejo susilipdyti seima. Viska dare, kad tik greiciau gryztu. As mazai juo tikejau, tik gal siek tiek giliai sirdyje... Ir viena diena, jis skambina, kad jau laisvej! Paleido atsedejus puse laiko!Net netikejau.. Uz gera elgesi, uz stengimasi, ten visi mate kaip jis seimos ilgisi, sake visos sienos nuotraukom dukrytes iskabintos buvo. Labai retai taip greitai paleidzia. Tai buvo didziausia jo gyvenimo klaida, bet jis atkentejo uz savo klaidas ir manau su kaupu. Jau 4 menesiai kaip namie. Susirado nebloga darba. Stengiasi del seimos. Dukryte ir mane be galo myli. Nesigailiu kad jo islaukiau. Dabar esam laimingi
Negalvojau ir nesitikėjau, kad atrasiu tokią temą būtent čia. Bet papasakosiu aš ir savo istoriją. Mano vyras suimtas nuo spalio 1d., Lukiškių TI-K jis jau 4 mėn., ir neseniai prokuroras prašė sankcijos pratęsimo, teisėja leido suimti dar 2 mėn. Bet kokių atveju išbus ten 6 mėn tikrai. Suimtas už sukčiavimą internete, pirko lyg ir prekes iš Danijos ir Vokietijos kažkokiom padirbtom elektroninėm kortelėm. Siuntė prekes į Lietuvą ir perparduodavo čia lietuviams pigiau. Kažkas tokio. Neslėpsiu to... Aš tikrai nežinojau, na dirba žmogus ir dirba, turėjo dar ir savo įmonę, todėl galvojau, kad viskas gerai ir legalu. O ir kištis į vyro "verslą" nenorėjau, kad pykčių išvengti. Be to ir savo darbą turiu, o dar ir vaiką auginame... Aišku santykiai mūsų nebuvo rožėm kloti, visko buvo pas mus ir barnių, ir pykčių. Kai suėmė - gyvenimas apsivertė aukštyn kojom, mane taip pat priskyrė kaip įtariamąją prie visko šito, bet taip ir nesupratau, kuom aš įtariama. Likau viena, su vaiku. Po kratos namuose - be daugybės daiktų, bet viskas išgyvenama. Pirmi 2 mėnesiai buvo labai sunkūs. Kai vyrą suėmė - buvau 8 sav. nėščia, bet jam to nesakiau dar (iki vestuvių metinių buvo likusios 2 sav. - norėjau padaryt staigmeną), deja... 11 sav., įvyko persileidimas...
Negaliu pasakyt, kad labai gerai gyvenom. Bet ištikrųjų gyvenimas, po jo suėmimo, o ypač mūsų santykiai pasikeitė tik į gerąją pusę. Aš matau, kaip žmogus pasikeitė. Kaip jis nori grįžt į šeimą, kaip dabar jis nori būt su manimi ir vaiku. Aišku, daugelis pamanys, kad tai tik gražūs jo žodžiai ir pažadai, bet tikrai žinau, kad taip nėra. Šitas suėmimas jam gal net ir į naudą. Nebūtų TO įvykę - mes gal net ir išsiskyrę būtume, o dabar, aš matau šito žmogaus kardinalų pasikeitimą. Žinau, Lukiškėse nėra gerai, bet kai paklausiu laiškuose, kuom užsiimi - sako, skaitau daug, psichologija domiuosi, joga, pradėjau mokytis lietuvių kalbą (nes jis ne Lietuvos pilietis), grožinę literatūrą skaitau, sportuoju, maitinuosi sveikai (pervedu pinigus maistui, bet aišku valgo pagrinde kaleimo maistą), einu pasivaikščioti kas dieną (nors veda 7.30 ryte ir per -20 šalčius), nes noriu gryno oro ir žinau, kad vėliau nieks neišves. Nemanau, kad žmogus, kuris keistis nenori - darytų visa tai. Studijuoja ekonomiką anglų kalba (atnešiau vadovėliu), dabar dar prašė vadovėlių su Logistikos pagrindais. Jei žmogus nori rast užsiėmimo - jis būtinai jį ras, o ne sėdės ir spjaudys į lubas.
Bet... yra ir kita pusė. Visas tyrimas mūsų kaip vyksta. Manau, operatyviniai darbuotojai mato jo norą būt su šeima, jie jį spaudžia pastoviai ir tokiai niekšiškais būdais, kad bjauru rašyt. Mane, manau, padarė įtariamaja tik todėl, kad iš jo išgaut visą informaciją. Mano vyras viską papasakojo per pirmas apklausas, viską išklojo apie jo "darbus" ir parodė ką ir kaip darė. Nuoširdus prisipažinimas buvo, bet jiems to negana.. Norima dar jam kažko "prirašyt"! Vyras sakė, kad turėjau TĄ pasakyt, nes jau buvo per sunku viską slėpt, o ir norisi gyvenimą pradėt švariu lapu. Jokio žmogiškimo iš teisėsaugos pusės. Pasimatymų mums neduoda, nes aš kaip ir "įtariamoji", buvo prokuroras suteikęs pasimatymą, bet tik su pareigunu, kuris vykdo tyrimą. Tai tas pereigunas neatvykdavo į man paskirtą pasimatymų laiką, išjungdavo telefoną, nors prieš tai galėdavo nueit pas vyrą į Lukiškes ir nunešt kokį popiergalį ir dar vyraui pasakyt "tavo žmonelė šiandien neateis į pasimatymą, nes aš laiko neturiu". Vienu žodžiu, užburtas ratas - prokuroras suteikia, o tie neateina. Per 4 mėn. mačiau vyrą tik vieną kartą 2 val Lukiškių TI-K. Tam, kad ji bent porai minučių pamatyt važiuoju į teismus, kur skiria pratęsimus, pasikalbėt neduoda - bet bent jau pamatau JĮ. Matau, kaip jam skaudu ir kaip jis gailisi... Vienintelis bendravimas - laiškai. Ir žinau, kad lauksiu, labai noriu vėl būti kartu. Ir vaikui neduoda susitikt, skambučiai taip pat uždrausti. O vaikas labai laukia tėčio, pastoviai klausia. Žinau, kad nieko nenužudė, iš pensisninko paskutinio neatėmė, narkotikais neprekiavo... Man jis yra mano vyras. Jei nematyčiau to noro keistis į gerą - tikrai nesistengčiau. Advokatai suryja pinigus, teismai - nervus... Bet laikausi, nes yra vaikas, kuri turiu augint. Aišku padeda jo tėvai, brolis, mano mama. Ir jiems už tai didelis AČIŪ! Gal net nusikaltėliai kartais garbingiau elgiasi už pareigunus... Galėtų įvertinti jo nuoširdų prisipažinimą, gailėjimąsi ir norą keistis. Nežinau, kaip viskas baigsis. Maldauju Dievo skirti jam lygtinai+baudą...Tegul dirbą, atlyguną žalą... Tik kam ją atlygint, Lietuvai ar Danijai, ar Vokietijai... Tikrai nenoriu, kad išsiųstų kur į zoną. Noriu, kad išliktų žmogumi, o ne degradavusia asmenybe.
Ar lauksiu?Tiek laiko kaip ir laukiua,bet gyvent su juo nebenoriu.Sunku,nes esu per gera,negaliu jam pasakyt kad isejes pas mane negys.Sunku del vaiku,nes jie jo laukia.
