Emancipacija nuo religijos

purpsiau, as tau normaliai apibreziau modeli. faktas yra tas, kad tu ne velnio man negali irodyti, kad egzistuoji, lygiai kaip ir as tau - taigi, mes virtualybes. lygiai tokiame virtualybes lygmenyje vyksta visos sios diskusijos apie dieva ir jo buvima/nebuvima, ir tik riboto suvokimo zmogus negali to suprasti.

good, o tu dar neskaitai, kas parasyta - as ne apie tave konkreciai rasiau, o apie tokio tipo zmoniu mastyma. tai nera aiskiaregyste - elementari psichologija. jei tu mokslininke, kuo as labai abejoju - tai tusciai svaistai laika, nors gal ne - ten kureju mazuma, dauguma - 'laboratorines ziurkes', kurios ir delioja jau egzistuojancius kubelius.

Ne tik Senelį šalttį skirtingai apibūdina. Negi skirtingas apibudinimas gali būti argumentu auž arba prieš. Jis nei teigia nei paneigia.
Žmonės mušasi krūtinėn ir ne dėl Dievo. Iš meilės žmoną turbūt nužudė tikrai ir ne vienas ateistas. Ar tai reiškia, kad ateizmas moko žudyti?
Dievas "masiškai skerdžia" ne tik žydus. Mes kiekvienas savo laiku mirštame ir galime tai vadinti , kad mus "masiškai skerdžia" visus: lietuvius, ukrainiečius, amerikiečius ir t. t. Žudo avarijomis, ligomis, senatve ir t. t. ir panašiai. Senasis testamentas yra žydų tautos istorija apie tai kaip jie tikėdami Dievu gyveno, su kokiais iššūkiais susidūrė, ko pasimokė. Tuo žmogaus sąmonės vystimosi laikotarpiu vyravo būdas išgyventi užimant naujas derlingas teritorijas, įsitvirtinti išnaikinant vietinius gyventojus, kad šie neišnaikintų atėjūnų. Taip buvo tarp visų tautų ir žydų tauta nebuvo išimtis. Tuo laiku žmonės nebuvo pajėgūs priešo suvokti kaip savo artimo (lyg dabar galėtų tai tikrai suprasti...). Daugiausia ką jie galėjo artimu laikyti savo tautietį, to iš žydų ir buvo giriežtai reikalaujama, ar visose tautose vyravo papročiai globoti našles, naškaičius, skurdžius, dovanoti jiems skolas ir pan.? Kaip iš mažo vaiko negali iš kart reikalauti parašyti romano recenzijos, o mokai raidžių, taip ir žmonės, tautos pratinamos prie tarpusavio meilės, artimo meilės palaipsniui. Ir štai Jėzus Kristus jau galėjo paskelbti radikalų meilės kelią, kad kiekvienas yra mūsų brolis, kiekvieną privalome mylėti, o apšaukti žmogų bepročiu yra įsakymo "nežudyk sulaužymas". Bet štai praėjo 2000 m. , žmonės jau yra pajėgūs tai priimti, o ar visi priima? Ar kiekvienam jau jaučiame nuoširdų broliškumą? Kita vertus ar neturime meilės karžygių, ar gerokai nepasistūmėta ginant žmogaus teises, ar Dievo valia po truputį nesiskverbia?


Dievui tai nieko nereiškia, o žmogui reiškia. Žmogaus raida yra gan lėta ir todėl labai svarbu kada kokią informaciją jam pateiki. Manau, kad žmonijos raida labai panaši į atskiro žmogaus raidą, taigi ir žmonijos istorijoje pateikiamos tiesos ateina žmonijai tinkamu laiku, o ne bele kada pagal atsitiktinumą.
Dievas nematerialus. O reiškiasi Dievas materialiame pasaulyje materialiais būdais. Negi sugebėtume materialiomis juslėmis priimti nematerialius apreiškimus.? Todėl ir mūsų diskusijos tokios... pakibusios ore. Man atrodo, aš matau, jaučiu įžvelgiu, o tu nematai, nejauti neįžvelgi ir abi sau esame subjektyviai teisios, o galutinė objektyvi tiesa paaiškės tik kažkada.


Žinai aš savo gyvenimu irgi labai džiaugiuosi todėl, kad žinau jog tokio daugiau jau negyvensiu. Šis yra vienintelė mano proga ir savotiškas egzaminas. Aš turiu spėti daug išmokti, daug su savimi pasiekti, daug patirti ir pamilti, nes nuo to kaip sugebėsiu panaudoti man duotus talentus priklauso, ar man bus patikėti didesnieji turtai.
(Mt 25 Palyginimas apie talentus )
Na ir kokį gi užnugarį turi tikintieji kurio neturi netikintieji patogumų srityje? Tai sakai, kad tikinčiuosius galingi tėveliai danguje globoja, o netikinčiųjų ne? Tikintiesiems jie kančias palengvina, o netikintiesiems ne? Tai visgi pripažįsti, kad tie tėveliai ten danguje yra? Gal paprašyk , kad ir tave globotų, jei taip to trūksta... ?
Tikintieji mano, kad kančios laikinos, o netikintieji mano, kad jos amžinos?
Sakyčiau atvirkščiai. Netikintieji dažnai kančioma nutraukti pasirenka savižudybę, tuo tarpu tikintysis žino, kad taip padaręs tik iškeliautų į amžinos kančios šalį, nes savižudybė - mirtina nuodėmė. Tai kur patogumas? Net nutraukti kančių teisės neturime? Gerai, kad turime, kas jas palengvina, bet Tą kuris palenvina, to paties paprašyti gali bet kuris.

Kartoju - apibrėžei modelį, kuriame egzistuoji tik tu ir virtualybė. Nes tokias ribas tu pats nubrėžei. O po to stebiesi, kai aš aiškinu, kad be tavęs ir virtualybės ten nieko nėra. Nevykęs modelis, išskyrus šiaip proto mankštą.

Jei riboto proto žmogus negali suprasti dievo buvimo/nebuvimo, kaip jis gali teigti, kad tas dievas egzistuoja? Dar daugiau, kaip jis gali teigti, kad tas nesuvokiamas, bet egzistuojantis dievas draudžia penktadienį valgyti mėsą?

Dėl empatijos ir pagalbos kitam - kartoju, šį jausmą turi jau beždžionės, nei Jėzus, nei kas kitas jo žmonėms neatnešė.

xxl, ėmeisi beviltiško darbo , jau net skaityti dušna
Čia tau už kantrybę

Lukne, jei nori su manimi diskutuoti, turi skaityti, ką aš rašau (ir bandyti suprasti ką tuo noriu pasakyti). Dabar tavo dauguma atsakymų yra ne į temą, toks vaizdas, kad paskaičius pusę sakinio, puoli atsakinėti. Aš gi tau pasistengiau atsakyti taškas į tašką..

Todėl siūlau tau imti vieną vienintelį atvejį, paprastumo dėlei, kad daugiau nesimėtyt. Kaip suprantu, esi krikščionė. Mano klausimas būtų tau toks: kodėl dievas Biblijoje tiesiogiai ('Ir dievas tarė' stilium) reikalavo žydams, jų vaikams berniukams ir jų vergų vaikams, aštuntą dieną po gimimo, nuraižyti apyvarpes, kaip savo zdėlkės su išrinktąja tauta ženklą, o to nepadarius - reikalavo atskirti tokį prasižengėlį nuo visuomenės? (pavyzdys iš Genesis, turbūt žinai apie ką aš).

Ačiū.

Tavo atsakymas į šį klausimą parodys, ką manai ir apie kitus panašaus pobūdžio dalykus, kurių Biblijoje mirga marga, abiejuose testamentuose.

Good_girl, aš galiu atsakyti Apipjaustymas buvo dėl higienos sumetimų, nes ten karšta ir nebuvo tiek vandens, kad kiekvienas nors du kartus maudytusi. Kad tokie dalykai tuo metu taptų norma, nebuvo kito kelio kaip suvesti su religija. O vėliau tiesiog liko kaip tradicija. Todėl ir atėjo Jėzus Kristus, kuris norėjo išvalyti ST nuo jau pasenusių taisyklių ir atnaujinti bendražmogiškas, tiksliau pakylėti į aukštesnį lygį, kurioms jau buvo laikas. Tarkim "artimo meilę", kurią suvokė izraelitai tuo metu tik kaip tautą, kai kitos religijos tik savo šeimą ir praplėtė iki meilę, kur įėjo jau visi žmonės, net priešai.

Žodžiu, sakot, kad toje Biblijos vietoje senovės žydai akiplėšiškai meluoja (t.y., dievo vardu peza nesąmones. Dėl pezėjimo aišku, dėl nesąmonių - aštuonių dienų kūdikiui pjaustyti pimpalą bronzos amžiaus senovės palestinos sąlygomis YRA nesąmonė). Būtų visai nieko, jei ne:
- tai prieštarauja krikščionių pripažįstamam biblijos integralumui ir traktavimui kaip dievo žodžio;
- padarius šią jūsų nuolaidą, galima analogiškai abejoti bet kokiu bibliniu teiginiu, kuris eina po 'ir dievas tarė' ar panašiai, ir taip pat tai traktuoti kaip žydų, o ne dievo išmislą. Vaikščiojantys nabašnikai, kalbantys krūmai, pragarai, angelai ir kitokia fauna ir flora irgi gali labai sėkmingai įeiti į tą pačią kategoriją. Koks tada mūsų 'razynkų knaibymo iš pyrago' kriterijus? Teisingai, šių laikų moralės standartai. Tą ir reikėjo įrodyti.

Tai ne melas. Tuo metu gyveno ir mąstė žmonės kitaip ir atrastus gerus dalykus jie siejo kaip siųstus Dievo. Jiems net nekylo mintis, kad jie patys galėtų be Dievo pagalbos sumąstyti.

Biblija labai unikali knyga ir ją tikrai nelengva skaityti. Taip buvo visada, kad reikėjo daug žinoti ir daug mokėti, kad galėtum ją interperetuoti. Aš lyg ir nemenkai metų praleidau studijoms, ne profaniškom teologijos studijom, bet nesiimu ginčytis nei su niekuo, nes tai tokia plati sritis, kad bendrai pasiskaičius nepavyks iš tikro padiskutuoti.

O paviršuiniškai ją skaitant, tai daugelis dalykų atrodo ne kaip. Mane noras išsiaiškinti ir paviliojo į teologiją.

O tavo mąstymas ir tavo argumentai visai nenauji, jie normalūs. Aš tokius žmones vadinu, kad jie suaugę ir apsirengę kūdikio drabužiais. Pats žmogus suauga, o drabužius pasilieka kūdikio. Kaip tai nepatogu, kaip tai veržia ir tikrai nori išsilaisvinti, bet nusirengti kūdikio drabužius ir įsigyti jam tinkamus, jis kažkodėl nenori ir tada pyksta, bando kitus savo išvedžiojimais. Nieko tokio, su laiku suprasi kur tavo klaidos ir priimsi normalų sprendimą leisti kitiems pasirinkti ką jie nori, o ne primesti savo nuomnę, kaip vieną teisingą. Visai taikiai gali sugyventi žmones išpažįstantys tikėjimą ir neišpažįstantys

Savo vaikus nuo mažumės mokau apie Dievą kitaip, kuo greičiau išvaduoju juos nuo Dievo matymą kaip asmenį su barzda, kažkur debesyse. Nes tai man prilygsta, kaip vaikų seksualinis mokymas, kad jie ne gimę, o juos rado kopūstų lauke, parduotuvėje ar dar kur nors. Ir minimas Kalėdų Senis kitaip suprantamas ir t.t.

Sėkmės paieškosi

Pritariu

Daug blabla, mano atsakymas ir pastebėjimai praignoruoti, ir vietoj normalios diskusijos - 'motinišku' stilium esu lyginama su kūdikiu Chrestomatinis pavyzdys nelabai kokio asmens, sorry. Į visas bukybes biblijoj numoja ranka, atseit 'mes nesuprantam', ir reikia 'ilgai mokytis', kad suprast kalbančius krūmus ar pimpalų priverstinio dieviško apipjaustymo svarbą.

visi karai prasideda dievu vardu

Visi karai pirmiausia gimsta žmogaus galvoje.