Emancipacija nuo religijos

#301
QUOTE(Luknė @ 2010 05 31, 09:45)
Bet Dievo buvimo faktas keičia. To fakto įkvėpti vienuoliai slaugė cholera ir maru sergančiuosius, žmonės ir šiandien atiduoda dalį savo lėšų vargstantiems, pasveiksta iš sunkių ligų, nors atrodo turėtų numirti,  galų gale nuoskaudas nukenčia ir stengiasi būti geresniais . Kaipgi nekeičia?
Manau, kad myli, nes jaučiu globą, atramą, laimę. Argi tai galėčiau gauti iš to kas nemyli? Kita vertus Dievas yra gyvybės teikėjas, Jis mus sukūrė ir Jame esame palaikomi, visa kas Dievo nenorima tiesiog neegzistuoja. Jei esame norimi, vadinasi ir mylimi. Mums būtina, kad mus mylėtų. Žmogus taip sukurtas, kad jam būtina būti mylimam. Jam reikia kad jo tėvai jį mylėtų, jo gyvenimo išrintasis jį mylėtų, jo vaikai jį mylėtų.... Tas meilės poreikis yra Dievo meilės poreikis, žmoguje užprogramuota, kad jis yra, nes yra mylimas.
Dievas negali būti abejingas, nes abejingumas nieko nesukuria. Ar gali muzikantas būti abejingas muzikai ir ją kurti? O dailininkas abejingas spalvoms ir formoms ar gali kurti paveikslus?
Ar gali kūrėjas nenorėti ir nemylėti savo kūrinių? Manau, kad ne, nes ir muzikantas neatliks mnemėgstamos muzikos, ar dailininkas nerengs nemėgstamų paveikslų parodos, juo labiau visagalis kūrėjas.

Kliedesys, atsiprasant ax.gif
Pamastykime kuo skiriasi tikintysis nuo netikincio.
Tikintysis: turi labai sviesia aura, bet siaurus "gyvenimo istatymus" arba kitaip tariant galimybes . Turi ramsti - Dieva ir tikejima geresniu gyvenimu.
Netikintysis: turi ivairiaspalve aura, visuomet platu pasaulio suvokima ir visas galimybes. Turi savo isitikinimus i kuriuos ir remiasi.
Klausimas: Kuo zmogus gali labiausiai pasitiketi?
Galimi atsakymai:
1) Dievu. Pasitikedamas Dievu as atiduodu savo likima i jo rankas, ir kas ziauriausio benutiktu, niekada nekaltinsiu Dievo, nes jei tokia buvo Jo valia, vadinasi as to nusipelniau.
2) Savimi. Tik savimi pasikliaudamas as esu atsakingas uz savo gyvenima ir ateiti.
3) Kitais. Aplinkiniais as pasitikiu, nes tik jie daro mano gyvenima geresni.

Vienas mano pazistamas yra pasakes, kad Zeme nebuvo sutverta zmogui. Niekas to negali zinot, gali tik nuspet. Tuomet kas gali zinot, kad Dievas yra?
Religija buvo sukurta valdovu, kad nukreipti zmonija i vieninguma ir grazius dalykus. Taip zmones buvo "isdresuoti" buti paklusniais .
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Clotilde: 31 gegužės 2010 - 11:38
#302
QUOTE(Clotilde @ 2010 05 31, 13:36)
Kliedesys, atsiprasant ax.gif
Pamastykime kuo skiriasi tikintysis nuo netikincio.
Tikintysis: turi labai sviesia aura, bet siaurus "gyvenimo istatymus" arba kitaip tariant galimybes . Turi ramsti - Dieva ir tikejima geresniu gyvenimu.
Netikintysis: turi ivairiaspalve aura, visuomet platu pasaulio suvokima ir visas galimybes. Turi savo isitikinimus i kuriuos ir remiasi.
Klausimas: Kuo zmogus gali labiausiai pasitiketi?
Galimi atsakymai:
1) Dievu. Pasitikedamas Dievu as atiduodu savo likima i jo rankas, ir kas ziauriausio benutiktu, niekada nekaltinsiu Dievo, nes jei tokia buvo Jo valia, vadinasi as to nusipelniau.
2) Savimi. Tik savimi pasikliaudamas as esu atsakingas uz savo gyvenima ir ateiti.
3) Kitais. Aplinkiniais as pasitikiu, nes tik jie daro mano gyvenima geresni.

Vienas mano pazistamas yra pasakes, kad Zeme nebuvo sutverta zmogui. Niekas to negali zinot, gali tik nuspet. Tuomet kas gali zinot, kad Dievas yra?
Religija buvo sukurta valdovu, kad nukreipti zmonija i vieninguma ir grazius dalykus. Taip zmones buvo "isdresuoti" buti paklusniais .

Nesupratau, kodėl tavo manymu tikinčiojo siauri gyvenimo įstatymai-galimybės? Kodėl siauras pasaulio suvokimas?
Kas tokio, kad nekaltinčiau Dievo? O atsakingas už savo gyvenimą tikintysis yra net labiau nei netikintysis. Dievas suteikė laisvą valią rinktis ir viskas mano gyvenime priklauso nuo mano pasirinkimų. Aplinkiniai gali turėti įtakos mano gyvenimui Taip jie daro jį tikresnį, tuo pačiu geresnį, net tie, kurie atneša man rūpesčių yra mano mokytojai.
Iš kur tiksliai žinai, kad religija tik valdovų išmislas, o ne žmonių vidinis poreikis užkoduotas to kas mus sukūrė?
Atsakyti
#303
QUOTE(Luknė @ 2010 05 31, 12:53)
Iš kur tiksliai žinai, kad religija tik valdovų išmislas, o ne žmonių vidinis poreikis užkoduotas to kas mus sukūrė?

Skaiciau apie tai daug literaturos. Tai nebuvo teoriskai pagrista, tai buvo metrasciu citavimas ir analizavimas.

Nesakau, kad tikinciojo pasauleziura yra labai siaura, noriu pasakyti, kad netikinciojo yra patesne. Todel, kad jam nereikia paklusti religijos istatymams. Liaudiskai tariant jis yra "laisvo oro direktorius". Zinoma ne visada tai iseina i gera, bet is klaidu mokomes. Paklusdamas istatymams esi lyg remuose.

Dar vienas aspektas. Ar zmogus is Dievo semiasi stiprybes ne del savo silpnumo? Klausimas visiems - jei gyventumete nerupestinga gyvenima ir butumete pakankamai laimingas, ar tiketumete i Dieva ir melstumetes jam lygiai taip pat kaip ir gyvendami savo dabartini varginga gyvenima?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Clotilde: 31 gegužės 2010 - 12:15
#304
lukne uzsimine apie labai idomu dalyka - apie tai, kad religija yra zmoniu vidinis poreikis uzkoduotas kurejo. is to kyla idomus klausimas - kas yra zmogus ir kiek jis yra pajegus pats atsakyti i si klausima. ir ar aplamai kas iesko atsakymo i si klausima? pagal tai, ka raso good, purpsius ir clotilde, matome, jog religija nera zmoniu vidinis poreikis. tai koks yra tas vidinis poreikis, jei vieniems jis pasireiskia religijos forma, o kitiems ateizmo forma? smile.gif

clotilde - as pratesiu tavo minti smile.gif besilaikancio istatymu pasauleziura yra zymiai siauresne nei nesilaikanciojo istatymu, nes jis nejaucia poreikio jiems paklusti ir savo elgesiu iseina uz istatymu ribu. kokia neteisinga musu visuomene, nes juos gaudo ir sodina i kalejimus smile.gif
dar vienas aspektas - kam zmones sukure istatymus ir ju laikosi. kas geriau gyventu - nesilaikantis istatymu su salyga, kad jis nebus baudziamas ar tie, kas laikosi istatymu? ir kas aplamai zmones vercia laikytis istatymu? a? smile.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo xxl: 31 gegužės 2010 - 12:25
#305
QUOTE(xxl @ 2010 05 31, 13:13)
lukne uzsimine apie labai idomu dalyka - apie tai, kad religija yra zmoniu vidinis poreikis uzkoduotas kurejo. is to kyla idomus klausimas - kas yra zmogus ir kiek jis yra pajegus pats atsakyti i si klausima. ir ar aplamai kas iesko atsakymo i si klausima? pagal tai, ka raso good, purpsius ir clotilde, matome, jog religija nera zmoniu vidinis poreikis. tai koks yra tas vidinis poreikis, jei vieniems jis pasireiskia religijos forma, o kitiems ateizmo forma? smile.gif

Malonu skaityt tiksliai sudeliotas mintis 4u.gif As sutinku, kad zmones turi vidinius poreikius. Mano manymu tai yra: myleti, rupintis, dziaugtis. Jusu nuomone tai nesuderinama su netikinciuoju? Netikintysis irgi gali buti dvasingas. Netikite?
Ir dar. Nejaugi Dievas "idieges" i zmogu si vidini poreiki i tikejima Juo, leido praeiti tukstanciams metu kol zmones susiprato ir atrado religija? Tuomet ar zmogus ir pries Krikscionybes atsiradima turejo si vidini poreiki?
Atsakyti
#306
na gerai, o ka reiskia zodis dvasingas - jei dievo ir sielos nera - man tai tuscias garsas smile.gif meile, rupinimas ir dziaugsmas, kaip ir liudesys, pyktis, neapykanta yra musu asmenybes sudedamosios dalys, kaip ir beje, likusiu gyvunu. o kokiom proprocijomis jos issidesciusios priklauso nuo aplinkybiu. is to beje kyla ir visi vidiniai poreikiai.
Atsakyti
#307
QUOTE(xxl @ 2010 05 31, 13:28)
na gerai, o ka reiskia zodis dvasingas - jei dievo ir sielos nera - man tai tuscias garsas smile.gif meile, rupinimas ir dziaugsmas, kaip ir liudesys, pyktis, neapykanta yra musu asmenybes sudedamosios dalys, kaip ir beje, likusiu gyvunu. o kokiom proprocijomis jos issidesciusios priklauso nuo aplinkybiu. is to beje kyla ir visi vidiniai poreikiai.


Nesvarbu ar zmogus tikintis ar ne, jis turi dvasia. Dvasingas reiskia kilniasirdis, vertinantis ne tik materialius dalykus. Cia bent jau pagal mane taip 4u.gif OK, paaiskinkit man "nesusipratelei", ka tikintysis turi ar gali tureti geresnio uz netikintiji?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Clotilde: 31 gegužės 2010 - 13:47
#308
QUOTE(Luknė @ 2010 05 31, 12:53)
  Iš kur tiksliai žinai, kad religija tik valdovų išmislas, o ne žmonių vidinis poreikis užkoduotas to kas mus sukūrė?



Jeigu nesate apie tai girdejusi, reiskia jus laaabai mazai zinote apie Krikscionybes atsiradima ir plitima. Zmones, atsipeikekit!! Kas sitaip pasinaudojo jusu naivumu ir pripute akis miglos?? Jeigu tikedami remiates Biblija, esate tikrai pazeidziami.

Jei domina visa tiesa apie Krikscionybes atsiradima, galiu papasakot glaustai ir aiskiai. Nereikes skaityt 3 tomu.
Atsakyti
#309
QUOTE(Clotilde @ 2010 05 31, 14:07)
Skaiciau apie tai daug literaturos. Tai nebuvo teoriskai pagrista, tai buvo metrasciu citavimas ir analizavimas.

Nesakau, kad tikinciojo pasauleziura yra labai siaura, noriu pasakyti, kad netikinciojo yra patesne. Todel, kad jam nereikia paklusti religijos istatymams. Liaudiskai tariant jis yra "laisvo oro direktorius". Zinoma ne visada tai iseina i gera, bet is klaidu mokomes. Paklusdamas istatymams esi lyg remuose.

Dar vienas aspektas. Ar zmogus is Dievo semiasi stiprybes ne del savo silpnumo? Klausimas visiems - jei gyventumete nerupestinga gyvenima ir butumete pakankamai laimingas, ar tiketumete i Dieva ir melstumetes jam lygiai taip pat kaip ir gyvendami savo dabartini varginga gyvenima?

Kuo netikinčiojo pasaulėžiūra platesnė? Ko trūksta tam platumui tikinčiąjam?
Visi esame rėmuose, tik kai kurie jų nematome.
Žmogus stiprybės semiasi iš Dievo nes yra silpnas - sutinku. O gal manai, kad žmogus nėra silpnas? Kodėl gi jis tada palūžta, netenka gyvenimo prasmės ir t.t. ?
Aš esu labai laiminga rolleyes.gif . Mano rūpesčiai prasmingi. O jūsų gyvenimas laimingas? Gal jūs rūpesčių neturite?

QUOTE(Clotilde @ 2010 05 31, 15:53)
Jeigu nesate apie tai girdejusi, reiskia jus laaabai mazai zinote apie Krikscionybes atsiradima ir plitima. Zmones, atsipeikekit!! Kas sitaip pasinaudojo jusu naivumu ir pripute akis miglos?? Jeigu tikedami remiates Biblija, esate tikrai pazeidziami.

Jei domina visa tiesa apie Krikscionybes atsiradima, galiu papasakot glaustai ir aiskiai. Nereikes skaityt 3 tomu.

Manau, kad tai jūs naivi, jei manote viską žinanti apie religijos atsiradimą.
Mano migla mano akyse man maloni rolleyes.gif , mano pažeidžiamumas man reikalingas rolleyes.gif , manimi niekas nesinaudoja - ačiū už rūpestį 4u.gif .

Viskas ką galite glaustai, aiškiai, tiksliai ir pagrįstai papasakoti mane domina. Mielai paskaitysiu bigsmile.gif
Atsakyti
#310
clotilde - kodel tu manai, kad dievo nera, o dvasia yra? smile.gif skirtumas tarp tikinciosios ir netikinciosios - tik poziuris. beje, kur prasme elgtis dvasingai, jei po mirties isnyksi ir nera nei atpildo nei bausmes? taigi tokiu atveju reikia imti maksimuma is sio gyvenimo nepaisant aplinkiniu interesu, ka ir daro nusikalteliai. na ir koks butu gyvenimas, jei visi taip elgtusi? smile.gif religija yra vienas is sulaikanciu nuo patekima i chaosa priemoniu - taigi, is esmes tai geris zmonijai. o ka i mums duoda grynas ateizmas, t.y. ka jis zmonijai duoda?
Atsakyti
#311
Kas yra Dievas, ir ar yra Dievas ?
Jeigu mes suriame TAI vadinti Dievu, tuomet:
Musu pasamone yra tokia pati kaip Dievo pasamone.
Arba galima sakyti kitaip: kad Dievas atrodo taip kaip zmogaus pasamone.
Atsakyti
#312
QUOTE(Luknė @ 2010 05 31, 16:07)
Kuo netikinčiojo  pasaulėžiūra platesnė? Ko trūksta tam platumui tikinčiąjam?
Visi esame rėmuose, tik kai kurie jų nematome.
Žmogus stiprybės semiasi iš Dievo nes yra silpnas - sutinku. O gal manai, kad žmogus nėra silpnas? Kodėl gi jis tada palūžta, netenka gyvenimo prasmės ir t.t. ?
Aš esu labai laiminga rolleyes.gif . Mano rūpesčiai prasmingi. O jūsų gyvenimas laimingas? Gal jūs rūpesčių neturite?
Manau, kad tai jūs naivi, jei manote viską žinanti apie religijos atsiradimą. 
Mano migla mano akyse man maloni rolleyes.gif , mano pažeidžiamumas man reikalingas rolleyes.gif , manimi niekas nesinaudoja - ačiū už rūpestį 4u.gif .



Tokiu atveju linkiu, kad jusu tikejimas isliktu toks pat stiprus. Saunu, jei zmogus del to yra laimingesnis 4u.gif
Papildyta:
QUOTE(xxl @ 2010 05 31, 17:47)
clotilde - kodel tu manai, kad dievo nera, o dvasia yra? smile.gif skirtumas tarp tikinciosios ir netikinciosios - tik poziuris. beje, kur prasme elgtis dvasingai, jei po mirties isnyksi ir nera nei atpildo nei bausmes? taigi tokiu atveju reikia imti maksimuma is sio gyvenimo nepaisant aplinkiniu interesu, ka ir daro nusikalteliai. na ir koks butu gyvenimas, jei visi taip elgtusi? smile.gif religija yra vienas is sulaikanciu nuo patekima i chaosa priemoniu - taigi, is esmes tai geris zmonijai. o ka i mums duoda grynas ateizmas, t.y. ka jis zmonijai duoda?

Patikslinsiu - as tikiu, kad dievas yra, bet jokiu budu ne Dievas Tevas. Dvasingai zmogus elgiasi ne del pomirtinio gyvenimo, o del savo/kitu geroves. Apie nusikaltelius isvis nero ko cia kalbeti. Kalbame apie aukstesnes kulturos zmones.
Paskutiniai jusu sakiniai yra butent tai, del ko krikscionybe buvo israsta.

QUOTE(Zemuogiu_uogiene @ 2010 05 31, 17:55)
Kas yra Dievas, ir ar yra Dievas ?
Jeigu mes suriame TAI vadinti Dievu, tuomet:
Musu pasamone yra tokia pati kaip Dievo pasamone.
Arba galima sakyti kitaip: kad Dievas atrodo taip kaip zmogaus pasamone.

Bravo 4u.gif
Atsakyti