Emancipacija nuo religijos

Ir visgi man labai smalsu kuo netikinčiojo pasaulėžiūra platesnė...

O tu, Clotilde, laikai save tikinčiąja ar netikinčiąja?

Tai ne tikėjimas, o faktais paremta hipotezė . Visatą (bent jau mūsų pusėje) sudaro žvaigždės, planetos ir kiti dalykai, kurie milijardų metų tekmėje gimsta, nyksta, persiformuoja, maišosi ir t.t. Labai tikėtina, kad mūsų atomai vėl atsidurs ten, iš kur atsirado - naujose žvaigždėse Aišku, mes tuo pasidžiaugti negalėsim, bet žinoti tai gana malonu
Papildyta:


Kitaip tai dar vadinama 'wishful thinking' Labai daug iš piršto laužtų grynai spekuliatyvių prielaidų, iš kurių VISOS.. ups.. labai jau malonios ir naudingos pačiam spekuliuotojui

Papildyta:


Muzikantas, dailininkas ir kita fauna ir flora yra vienos iš šimtų tūkstančių gyvybės rūšių intra-rūšinis susiskirstymas Kodėl manai, kad dievui suprasti tinka analogijos iš primatų gyvenimo? Gal dievas pvz yra stebuklingas kankorėžis, kuris sukūrė visatą, bet ja visai nesirūpina, tiesiog kankorėžiuoja. Kaip pvz. mes 'nesirūpiname' milijonais mikrobų ant savo šūdo.
Papildyta:


Aš nesakyčiau, kad žmogus turi religijos geną (ar užkodavimą). Religijos buvimą bemaž visose kultūrose galime puikiai paaiškinti dviem priežastimis:

1) Savo žema praeitimi ir tradicijos bei socializacijos-nuo-vystiklų galia (faktas, kad religija buvo PIRMAS žmonijos bandymas paaiškinti pasaulį. Durdavo pirštu į žaibą, ir sakydavo, kad dievas baudžia, garbindavo viską, ko nesuprasdavo, o ypač - dar nepažabotą galią. Užkūrus šitą visą 'š', religija persiduodavo iš kartos į kartą, galiausiai persipynė su politika (kaip krikščionybė - oficialus krikštas nuo Romos iki Lietuvos) ir voila. Žmonių civilizacijai dar tik apie penkis tūkstančius metų, ir nieko nuostabaus, kad tas religinis riaugas vis dar gajus. Ateistai/agnostikai yra sparčiausiai auganti mažuma JAV, Europa - jau seniai daugiau ateistinė nei tikinti..

2) Kad gyvent po mirties (arba bent jau neužsilenkt kuo ilgiau - iš principo tas pats) ar turėt galingą globėją yra vidinis poreikis, nesiginčytų niekas. Net šunys, beždžionės ir kiti intelektualesni gyvūnai manau tokius poreikius turi Tai yra visiškai natūralu. Tačiau tai nėra jokia religija, tai - biologija. O sakyti, kad žmonių vidinis poreikis yra pimpalus pjaustantis genocidinis savižudis senovės žydų dievas, ar gudrus arabų biznesmenas - .... .
Papildyta:


Tai jau tiek išmėsinėta tyrinėtojų tema, kad nieko stebuklingo ten jau seniai neliko:) Imkit ką tik norit.. Krikščionybė, Jėzus? Tuo metu po Palestiną klaidžiojo nemažai tokių fruktų, su savo mokiniais ir sekėjais.. Jėzus išpopuliarėjo taip, kaip Britney Spears išpopuliarėjo tarp kitų tokių pat blondinių - piaras, politika ir pigūs triukai (nusižudymas ir prisikėlimas YRA pigus triukas, tokiais triukais gasdinami buvo žmonės bemaž kiekvienoje kultūroje) ... Judaizmas/Krikščionybė tiesiogiai atsiliepia į žydų sušiktą situaciją tuo metu ir yra puikus būdas su tuo kovoti.. Yra išsiaiškinta, iš kokių žydų sektų kilo krikščionybė, kai kurios iš jų buvo teroristinės, ir t.t.. Vienžo, mistikos ten jau beveik nelikę Viena iš labiausiai pagrįstų idėjų dabar akademinėje biblistikoje - Jėzus pats nepretendavo į jokį dieviškumą, jis ten buvo eilinis fruktas, 'dvasinis mokytojas', kaip ir daugelis panašių tuomet, tai tamsūs senovės žydai jam tą prisiuvo..

Jėzui ir nereikėjo jokių pretendavimų į Dievą.Jis ir yra Dievas.

Ajajaji ! Jezus yra Dievo sunus Jis niekur ir niekam neleido saves vadinti Dievu !!!

O labai zemiskas pav. butu kol gyvas karalius - karaliaus sunus yra tik karaliaus sunus, o ne karalius!

A tai kaip če su tuo 3 in 1 1 in 3 3 in one aaai jau susipainiojau.. visi jie trys bet vienas dievas bet trys bet vienas. Ale turėjau omeny ne tą - Jėzus greičiausiai niekam nesakė esantis dievo sūnus, mokslininkai atseka, kad tos dalys yra 'dadėtos' ir t.t.

Ir Jakobs trys viename
bet kava, cukrus ir grietinele - vistiek yra kava cukrus ir grietinele, kieviena atskirai paemus

Jurgulei apie emancipaciją. Atsiprašau, bet aš nespėju taip greitai suktis, kiek čia visko būna prirašyta per kelias dienas Iš tiesų tuo pavyzdžiu apie mėsos valgymą nenorėjau pasakyti, kad tai iš esmės blogai ar gerai, tik norėjau duoti pavyzdį, kaip aš suprasčiau emancipaciją nuo religijos. Emancipacija, kaip laisvės įgyjimas, kartu reiškia ir atsakomybės prisiėmimą. Na, emancipuotas katalikas skamba gal ir juokingai, bet juk emancipuotos moterys nuo to nenustojo būti moterimis? Kažkad Indijoje moterys net nebūdavo traukiamos baudžiamojon atsakomybėn, nes jos neturėjo laisvės, u- jas būdavo atsakingi vyrai, kaip už vaikus dabar atsakingi tėvai.

Kitas klausimas yra tai, kad religija iš esmės tikrai nesisieja man su atsakomybės nebuvimo. Atvirkščiai - tai labai didelė atsakomybė.

Na, turiu pripažinti, kad nežinau, kas galėtų būti toji emancipacija nuo religijos ir vis tik grįžtu prie savo pirmojo pavyzdžio. Jei žmogus prisiima atsakomybę pats, jis ją ir prisiima už visus savo sprendimus, net ir eidamas kažkieno nutiestu keliu, o nelaisvas žmogus visada mes kaltinimus bažnyčiai ar kitam dvasiniui vedliui, jei kažkada pasirodys, kad tos gairės nebuvo visai teisingos. Juk gali būti taip, ar ne?

Ir čia dar labai galima mokslą įterpti, nes yra žmonių, kurie "mokslinių atradimų", kurių dabar apstu tek mokslinių, tiek pseudomokslinių, nesvarsto visiškai, pasikliauja jais aklai. O čia jau daug dažniau pasitaiko "upsss... mokslas padarė naują atradimą"

Angliškai nesuprantu.
Mano gyvenimas tikrai labai malonus ir daugmaž man naudingas, ar tai įrodymas kad gyvenu neteisingai?

O iš kur žinai, kad Dievui suprasti netinka analogijos iš mūsų gyvenimo?
Mes nesirūpiname mikrobais ant mūsų šūdo, nes mes jų nekūrėme. O kai kokią mikrobų kolonuiją sumąstom kur nors apgyvendint tai ir rūpinamės kaip ji ten pvz. mielės tešloj, ar jogurto bakterijos piene... ir temperatūrą palaikom ir pamaišom, kad jom ten geriau būtų....

O kaip ir kam kankorėžiuojantysis staiga užsimanytų ką nors sukurti ir toliau net nepasidomėjęs kankorėžiuotų?


Taip ir aš pritariu Tik dėl mėlynos dalies nežinau Man atrodo, kad gali būti, kad ne gairės neteisingos, o jų suvokimas ir naudojimasis jom, pritaikymas netikslus, ar ne teip suprastas.

Pabandysiu paaiškinti, ką aš turėjau omeny. Pvz.: staiga pasikeistų bažnyčios nuomonė dėl kontracepcijos ir ji imtų teigti, kad šeimoje naudotis prezervatyvais nieko blogo. Laisvas žmogus, kuris pats priėmė sprendimą dėl šeimos planavimo, į tai niekaip nesureaguotų, nelaisvas - kaltintų bažnyčią dėl, pavyzdžiui, nenusisekusio lytinio gyvenimo ar pan. Esą tai ji suklydo.

Dėl gairių aš gal ne visai teisingai pasakiau, gairės yra gairės, kalbėjau gal labiau apie konkrečius nurodymus ir taisykles.

Supratau, Žiogeli. Pritariu

Toks anekdotas į temą:

Važinėja žydas ratais po miesto centrą ir neranda, kur automobilį pasistatyti, visur užimta. Vieną ratą apsuko, antrą, trečią - niekur nėra. Pakelia žmogelis į viršų akis ir meldžia:
- Dieve, padaryk taip, kad atsirastų laisva vieta mano mašinai! Aš tada šabo visą gyvenimą laikysiuosi, ir pasninkausiu, ir melsiuosi tau kiekvieną vakarą!
Ir tą pačią akimirką viena mašina prie pat jo išvažiuoja, palikdama laisvą vietą. Žydas pažvelgia dar kartą į viršų ir mosteli ranka:
- Nesivargink, aš jau čia pats susitvarkiau

1) Pasauleziura platesne, nes jis ziuri i viska blaiviom akim, masto logiskai ir tik savo galva. Nesitiki ir nepraso is aukstybiu pagalbos. Tikintysis isivaizduoja Dieva salia saves ir tik ji temato.

2) As save laikau issivadavusia nuo krikscionisko liuno. As tikiu, kad yra galingesne jega uz zmogu, kuri gali buti laikoma kaip visa ko kureja. Tikiu, kad visata neatsirado is nieko. Ir kad pomirtirtinis gyvenimas gali egzistuoti. Jokiu budu nesieju to su krikscionybe.

Nyce nepripazino tradicinio tikejimo tikruoju pasauliu, kuri teologai ir filosofai, tokie kaip Platonas arba Kantas, laike pranasesniu uz kasdieni. Jis tvirtino, kad fiziskai silpni individai arba ju grupes, pavyzdžiui, dvasininkai, naudojasi metafizika kaip tam tikra ideologija, kad galetu valdyti stipriuosius ir sveikuosius. Silpnieji, anot jo, isikale i galvas, kad uzuojauta ir meile esa geri dalykai, nes jie jiems naudingi. Taip suklaidinti visi žmones stengiasi manyti, jog prisiversdami atsizadeti saves, aukodamiesi kitiems jie atlieka didžiausia savo buties pareiga. Tokiu budu, drauge su minia jie i padanges kelia nusizeminimo ir pasiaukojimo morale tarsi tikra dorybe. O, pasak filosofo, tikejime svarbu ne tai, kiek jis teisingas, o tik tai, ar jis teigia gyvenima. Krikscionybei Nyce prikiša tai, jog ji prisidejo prie žmogaus ištižimo, dogmatikos požiuriu ji sudaryta iš neitikimu paradoksiško antikos pasaulio realiktu, o guodžianti anapusiniu pasauliu, kurio iš tikruju nera ir kuriuo šiuolaikinis žmogus jau nebetiki. Taip pat Nyce krikšcioniu bažnycia kaltina veidmainiavimu: krikšcionys negyvena tuo, ka skelbia, kuo apsimeta tiki. Taip Nyce negailestingai nuplešia dorybingo ir religingo žmogaus kaukes. Šis ižulus mastytojas sieke parodyti, kad nera ir negali buti vienintelio teisingo požiurio i pasauli, o jeigu tokio vis delto atkakliai laikomasi, tai ji butina dekonstruoti ir demaskuoti, kaip pernelyg žmogiška.

Krikšcionybe neturi istorinio pagrindo, Kristaus mokymas - iracionalus, labai žalingas, griaunantis asmenybe.
Klausimas jums - ar tikite kiekvienu Biblijos "faktu"? Jei ne, kokiais netikite? Konkreciai tik, be filosofavimo.
Papildyta:


Is kur istraukei???