Sveikos,
ar yra čia žmonių, nuo mažens pratintų prie religijos, savo pastangomis išlaisvinusių save nuo šios pasaulėžiūros? Pagal statistinius duomenis, ateistai/agnostikai yra sparčiausiai auganti mažuma JAV. Europa - jau seniai labiau ateistinė, nei religinga. Kita vertus, matome religijų atgimimą trečio pasaulio šalyse.
Pasidalinsiu kertiniais argumentais, prieš kuriuos norint būt sąžiningai, nelieka nieko kito kaip tik religiją atmesti.
1) Buvusių ir esamų dievų ir deivių galybė, ir vis atsirandantys nauji dievai. Kadangi jie yra labai jau skirtingi (vieni akcentuoja malonumus, kiti jų nekenčia, vieni pacifistai, kiti karingi, vieni grasina pragarais, kiti ne, vieni žmonės, kiti super-žmonės ar gyvuliai, ir t.t.), tai arba vienas iš jų yra tikras, arba nei vienas. Pasirinkus tikėti kažkuriuo tai vienu, nesusipratėliais laikai visą likusį pasaulį, o tai per daug jau arogantiška.
2) Geografinė/kultūrinė tikėjimo determinacija. Žmogus, karštai besimeldžiantis jaunam senovės žydui-supermenui, kalbėtų visai kitą maldelę, jei būtų gimęs Saudi Arabijoj ar Papua Naujojoj Gvinėjoj. Absoliuti dauguma žmonių tiki į tą religiją, kuria tiki jo tėvai/artimieji/aplinka.
3) Religinių tekstų idiotiškumas. Imkime kad ir Bibliją. Kalbantys krūmai? Vaikščiojimas ant vandens? Gyvų lavonų cirkai? Ir po to aš turėčiau tikėti tuo, ko ten moko? You must be kidding.
4) Religinių tekstų amoralumas. Imkim Bibliją. Jei dievas pažada žydams išvalyti tam tikrą teritoriją nuo gyventojų, kad žydai galėtų ten persikelt, ir paskui už žydus kariauja ir žudo jų priešus - tas dievas labai jau žydiškai atrodo. Jei tinkamas dievo meilės testavimo metodas yra liepimas paskersti savo sūnų, matyt kažkas kreivoko yra su tokia morale.
5) Klausimas, į kurį religingas žmogus niekada neatsakys: kokių tau įrodymų reiktų, kad nustotum tikėti savo dievu. Atsakymas 'nesvarbu ką mokslas beatrastų, aš vistiek tikėsiu savo' yra uždaro ir dogmatinio mąstymo pavyzdys.
6) Dievo nereikalingumas aiškinant pasaulio atsiradimą. Didysis sprogimas, gyvybės atsiradimo žemėje mokslinės teorijos ir šiandien jau neginčijama evoliucija per natūralią atranką (taip, mūsų artimiausi pusbroliai yra Šimpanzės) pateikia kur kas nuostabesnius paaiškinimus, nei primityvūs bronzos amžiaus sukūrimo mitai.
7) Tikinčiųjų nedėkingumas. Žmogui gimti šiame pasaulyje yra milijonus kartų mažesnis šansas, nei laimėti milijoną loterijoje. Zilijonai potencialių žmonių niekada negimė ir negims. Kai tokiam gimusiam laimėtojui pasidaro dar ir to per maža, ir ima sapalioti apie AMŽINĄ gyvenimą - kitaip nei nedėkingumu ir godumu to nepavadinsi.
8) Tikėt mylinčiais tėveliais danguje gali tik tas, kuriam patogumas svarbiau už tiesą. Tačiau niekas nesakė, kad tiesa turi būti patogi ir graži.
9) Religijų istorija. Krikščionybės istorija gali lygintis su kitų organizacijų istorija savo žiaurumu, o daugeliu atvejų jas pranoksta. Bagdadas buvo pasaulio mokslo sostinė iki tol, kol grupė religinių fanatikų nepradėjo antimokslinės kampanijos Mahometo vardan (to pasekoje tarp Nobelio premijos laureatų turim vieną kitą musulmoną).
sąrašiuką galima tęsti ir tęsti.. Pasidalinkite savo įspūdžiais, kas savo pastangomis išbridote iš religinės pasaulėžiūros.
Jūsų kertiniai argumentai yra jūsų pačios subjektyvūs argumentai. Jūsų komentarai yra daugiau subjektyvūs, nei objektyvūs. Jūsų pateikiami pavyzdžiai taip pat subjektyvūs ir dažnai vienareikšmiški, pvz. aptariate judaizmą ir krikščionybę, bet visiškai neaptariate islamo religijos ir jos raštų savo subjektyviuose argumentuose (visuose etapuose). Arba jūsų žinios apsiriboja tik senuoju ir naujuoju testamentais, arba jūs dėl kažkokių priežasčių priešingai, bandote sumenkinti, paniekinti judaizmą ir krikščionybę, jų raštus, taip iškeliant klausimą į ką pati tikite ir kokią religiją manote esant aukščiau, mokslui artimesnę už judaizmą ir krikščionybę?
