Ir tikrai su tuo nesitaikstyciau. Jei nepatinka, gali gi vaiku nesivest ar is viso mano namuose galim nesusitikinet, bet sienom pas mane nelaipios. O savo namie - prasau - nors ir lubom.
o as su tuo nesutinku. Mano sveciai, net jei tai vaikai, neturi teises mano namu griauti Ir tikrai su tuo nesitaikstyciau. Jei nepatinka, gali gi vaiku nesivest ar is viso mano namuose galim nesusitikinet, bet sienom pas mane nelaipios. O savo namie - prasau - nors ir lubom.
Ir tikrai su tuo nesitaikstyciau. Jei nepatinka, gali gi vaiku nesivest ar is viso mano namuose galim nesusitikinet, bet sienom pas mane nelaipios. O savo namie - prasau - nors ir lubom.
nu žinokit aš manau,kad viskas prilauso nuo situacijos 
mano vaikas turi porą mėnesių vyresnį pusbrolį ir pusantrų metų jaunesnę pusseserę. na visi susitinka pas senelius. Mažoji ten ir gyvena. Seneliai - vyro tėvai. Taigi buvo viena tokia situacija,kai jau nebenutylėjau. Mažoji užsėdo ant tokio el. motociklo važiuot,nu nepasiekia jin dar pedalų normaliai,tai itk pasėdi. Pamatė tas vyriausias vaikis,nu ir kaip šoko prie jos,tipo atiduok,plėšia ją nuo to moco,žviegia visas,atlekia močiute ir... ne ta bernioką ramina (jam 4 metai),o mažiukę (2metę) irgi plėčia nuo to moco. nu... matau,kad toji irgi lūpą tepia. Nebeišlaikiau,nes to vaiko mama,nors ir būdama šali,nieko nesakė tao savo vaikui. tai apgyniau aš tą mergaitę (jos tėvų tuo metu kieme nebuvo) tiesiai šviesiai pasakiau,kad 4metis,psichiškai sveikas vaikas jau yra pajėgus palaukti,kol jam užleis tą žaislą. tuo labiau,kad žaislas ne jo,o visų ir jam jo nereikėjo,kol nepaėmė mažoji. Ir tam vaikui pasakiau,kad reikia laukti,kad čia ne jo žaislas ir jis negali ir neturi teisės atimti jo kada užsimanęs. Na... nežinau... man tai nepriimtina,nes visų pirma tokią situaciją mato mano vaikas,tipo drąskykis,cpyk ir gausi. O šiaip tai dar ir močiutė,ir vaiko mama turi biški pamąstyt. Na,jeigu nedaeina,tai galiu ir aš paaiškint,nes iš šalies tikrai lievai atrodo tokia situacija.
Na,o jeigu dar taip būtų pasielę mano tėvai,tai dar būčiau ir moralą atskaičius kaip reikiant
mano vaikas turi porą mėnesių vyresnį pusbrolį ir pusantrų metų jaunesnę pusseserę. na visi susitinka pas senelius. Mažoji ten ir gyvena. Seneliai - vyro tėvai. Taigi buvo viena tokia situacija,kai jau nebenutylėjau. Mažoji užsėdo ant tokio el. motociklo važiuot,nu nepasiekia jin dar pedalų normaliai,tai itk pasėdi. Pamatė tas vyriausias vaikis,nu ir kaip šoko prie jos,tipo atiduok,plėšia ją nuo to moco,žviegia visas,atlekia močiute ir... ne ta bernioką ramina (jam 4 metai),o mažiukę (2metę) irgi plėčia nuo to moco. nu... matau,kad toji irgi lūpą tepia. Nebeišlaikiau,nes to vaiko mama,nors ir būdama šali,nieko nesakė tao savo vaikui. tai apgyniau aš tą mergaitę (jos tėvų tuo metu kieme nebuvo) tiesiai šviesiai pasakiau,kad 4metis,psichiškai sveikas vaikas jau yra pajėgus palaukti,kol jam užleis tą žaislą. tuo labiau,kad žaislas ne jo,o visų ir jam jo nereikėjo,kol nepaėmė mažoji. Ir tam vaikui pasakiau,kad reikia laukti,kad čia ne jo žaislas ir jis negali ir neturi teisės atimti jo kada užsimanęs. Na... nežinau... man tai nepriimtina,nes visų pirma tokią situaciją mato mano vaikas,tipo drąskykis,cpyk ir gausi. O šiaip tai dar ir močiutė,ir vaiko mama turi biški pamąstyt. Na,jeigu nedaeina,tai galiu ir aš paaiškint,nes iš šalies tikrai lievai atrodo tokia situacija.Na,o jeigu dar taip būtų pasielę mano tėvai,tai dar būčiau ir moralą atskaičius kaip reikiant
QUOTE(Ramunita @ 2014 06 20, 08:42)
nu žinokit aš manau,kad viskas prilauso nuo situacijos mano vaikas turi porą mėnesių vyresnį pusbrolį ir pusantrų metų jaunesnę pusseserę. na visi susitinka pas senelius.
mano vaikas turi porą mėnesių vyresnį pusbrolį ir pusantrų metų jaunesnę pusseserę. na visi susitinka pas senelius. 
aš visada savo vyresnėlę (3,5) mokau, kad palauktų..Labai seku šitą dalyką, problemų nekyla.. Tik man teko ne kart susidurt su šiek tiek kitokia situacija.. Manoji vyriausia iš aplinkinių vaikų, tai kai susitinka pažaist, tenka išgirst tokių dalykų, kaip "tu didesnė, suprask, jis mažas, atiduok žaisliuką" ir t.t. ir panašiai.. Atiduoti mėgstamą žaislą vien todėl, kad pusmečiu mažesnis pripuolęs pradėjo cypt? Neiškenčiau vieną kart ir pasakiau, jog nesvarbu, kad ji vyresnė, bet širdelę irgi skauda, jei nuolat tenka viską atidavinėt mažesniems.. 
QUOTE(Sakvi @ 2014 06 20, 15:35)
aš visada savo vyresnėlę (3,5) mokau, kad palauktų..Labai seku šitą dalyką, problemų nekyla.. Tik man teko ne kart susidurt su šiek tiek kitokia situacija.. Manoji vyriausia iš aplinkinių vaikų, tai kai susitinka pažaist, tenka išgirst tokių dalykų, kaip "tu didesnė, suprask, jis mažas, atiduok žaisliuką" ir t.t. ir panašiai.. Atiduoti mėgstamą žaislą vien todėl, kad pusmečiu mažesnis pripuolęs pradėjo cypt? Neiškenčiau vieną kart ir pasakiau, jog nesvarbu, kad ji vyresnė, bet širdelę irgi skauda, jei nuolat tenka viską atidavinėt mažesniems.. Vadovaujuosi taisykle: kas pirmas pasiėmė, to ir yra, jokių nusileidimų mažesniems ir silpnesniems
Nors kasdienybėje visko pasitaiko Aš su kitu klausimu: Ar seneliai gali perlepinti anūkus? Kur ribos? Aš suprantu, kad vaikui meilės niekada nebus per daug
Bet kad ta meilė pasireiškia jau keistu konkuravimu, kas labiau vaiką myli: tėvai ar seneliai? Kas daugiau leidžia, perka?
QUOTE(Rutinaldija @ 2014 06 19, 15:29)
O aš papasakosiu vaizdą iš kitos varpinės 
Brolio mergaitei 5 metai. Jau pakankamai didelė pana, bet išdaigos kaip mažesnės. Vis dar kur slapta papaišo ant sienos, griebia nuo stalo karštą arbatą, kartais nusikeikia. Vieną kartą pas mane namuose nuplėšė tapeto juostelę. Brolis su žmona vengia drausminti, subara, bet daug dėmesio tam neskiria. Niekad nemuša. Aš drausminti ar auklėti bijau, juk ne mano vaikas. Bet kaip paaiškinti, kad vaikas turi gražiau elgtis ir negadintų turto? Bandau gražiai pasakyti, kartais mergaitę sugėdinti dėl tokio elgesio... Tėvai dėl to nelabai patenkinti... tikrai sunku nesikišti į kitų klaidingą auklėjimą...
O va sesės berniukai labai gerai išauklėti, nedaro išdaigų tokių, nors ir elgiasi kaip vaikai. Niekad neesu jų subarus, tuo labiau sudavus, nors tikrai labai dažnai ir ilgai tekdavo juos prižiūrėt. Ir vieną kartą abu broliukai susipyko, susimušė ir mačiau, kad vyresnis kaltas. Jį subariau, išvariau iš kambario, kad eitų pas savo tėvus ir paraginau atžagare ranka
Nebuvo jokios jėgos, kepštelėjau ir tiek. O vaikas su ašarom nubėgo pas tėvus, kad aš jį mušiau. Tėvai kurį laiką keistai į mane žiūrėjo. Kaip drįsau mušti jų vaiką? Laimei, viskas vėliau išsisprendė ir vaikas prisipažino, kad jo nemušiau. Tai dar kartą patvirtina, kad negalima auklėti svetimų vaikų, nors jie ir ant galvos tau šiktų
Brolio mergaitei 5 metai. Jau pakankamai didelė pana, bet išdaigos kaip mažesnės. Vis dar kur slapta papaišo ant sienos, griebia nuo stalo karštą arbatą, kartais nusikeikia. Vieną kartą pas mane namuose nuplėšė tapeto juostelę. Brolis su žmona vengia drausminti, subara, bet daug dėmesio tam neskiria. Niekad nemuša. Aš drausminti ar auklėti bijau, juk ne mano vaikas. Bet kaip paaiškinti, kad vaikas turi gražiau elgtis ir negadintų turto? Bandau gražiai pasakyti, kartais mergaitę sugėdinti dėl tokio elgesio... Tėvai dėl to nelabai patenkinti... tikrai sunku nesikišti į kitų klaidingą auklėjimą...O va sesės berniukai labai gerai išauklėti, nedaro išdaigų tokių, nors ir elgiasi kaip vaikai. Niekad neesu jų subarus, tuo labiau sudavus, nors tikrai labai dažnai ir ilgai tekdavo juos prižiūrėt. Ir vieną kartą abu broliukai susipyko, susimušė ir mačiau, kad vyresnis kaltas. Jį subariau, išvariau iš kambario, kad eitų pas savo tėvus ir paraginau atžagare ranka
Nebuvo jokios jėgos, kepštelėjau ir tiek. O vaikas su ašarom nubėgo pas tėvus, kad aš jį mušiau. Tėvai kurį laiką keistai į mane žiūrėjo. Kaip drįsau mušti jų vaiką? Laimei, viskas vėliau išsisprendė ir vaikas prisipažino, kad jo nemušiau. Tai dar kartą patvirtina, kad negalima auklėti svetimų vaikų, nors jie ir ant galvos tau šiktų nu bet jus ir duodat.. pagrasinti vaikui, rekti.. tevams reikia papasakoti, o jie jau spres.. apsalusi as..
QUOTE(Marseta @ 2014 07 16, 13:26)
Aš su kitu klausimu: Ar seneliai gali perlepinti anūkus? Kur ribos? Aš suprantu, kad vaikui meilės niekada nebus per daug
Bet kad ta meilė pasireiškia jau keistu konkuravimu, kas labiau vaiką myli: tėvai ar seneliai? Kas daugiau leidžia, perka? manyciau, kad tik vaiko tevai gali spresti kas vaikui gali buti perkama. Tarkim, ar gali seneliai duoti kasdien po 20 saldainiu savo anukui ar tik po 1. Ar gali seneliai nupirkt anukui kompiuteri ar tevai mano, kad per anksti ir geriau knygute. Ir pan. Tevai turi sakyti savo tevams ka vaikui galima pirkt, o ko ne. Tas pats su leidimu kazko. Jei vaikas turi 22 val. buti lovoj, tai ir TURI but lovoj, nesvarbu pas tevus ar senelius nakvoja, nes TEVAI taip nutare, jie uz savo vaika atsako, o seneliai siuo atveju turi prisitaikyti.
As tikrai isdrisciau tevams ar uosviams uzdrausti kazka pirkt savo vaikam ar ka leist. Neklausytu - gautu sankcijas
QUOTE(Dryžuota @ 2014 07 16, 14:29)
nu bet jus ir duodat.. pagrasinti vaikui, rekti.. tevams reikia papasakoti, o jie jau spres.. apsalusi as..
o jei tiems tevams giliai nusisikt del vaiko blogo elgesio, tai kokia prasme jiems ka sakyt? Leist, kad ir toliau vyresnis jaunesni skriaustu? Dzin, nes svetimas? Ko ismoks tada tas vyresnis ir kodel neteistybe turi kentet jaunesnis ir niekas (tevai, aplinkiniai) nemegina jo apgint?
QUOTE(Terroriste @ 2014 07 17, 15:58)
As tikrai isdrisciau tevams ar uosviams uzdrausti kazka pirkt savo vaikam ar ka leist. Neklausytu - gautu sankcijas
O jei leidžia absoliučiai per daug?
Aš nežinau kame problema. Mano 3 metų dukrytė yra švelni, gera ir paklusni mergaitė. Iki tol, kol nepaliekam pas anytą. Iš mielo pūkelio tampa baisiu agresyviu tironu, neina atpažinti. Visų pirma nenorima eiti namo, žviegimai, klykimai, mušimaisi. Jau nekalbu, kad prasideda absoliutus neklausymas, nebemoka nei vaikščioti (nes močiutė visą laiką ant rankų nešioja), nei pati pavalgyti (nes maitinama), nekalbu apie tokius kasdienius dalykus, kaip persirengimą, prausimąsi ar žaisliukų susitvarkymą
Sudrausminus kyla siaubinga priešiškumo banga. Ar čia taip normalu? 
Esu už vaikų bendravimą su aplinkiniais, su seneliais, tėvų draugais ir jų vaikais. Nesu prieš lepinimą, vaikas turi turėti savo vaikystės dalį, kurią padovanoja seneliai. BET taip gaunasi, kad tėveliai turėdami kelias valandas atsipūtimui (be vaiko, kuris paliekamas pas senelius), vaikas pasilepinimui, močiutė pasidžiaugimui, o paskui prireikia kelių dienų, kol vaikas "atsistato"
Juokas pro ašaras, bet kenčia visa šeima, nes agresija ir pyktis išliejamas ant artimiausių žmonių, t.y. mamos, tėčio ir mažosios sesutės. O gal mes, per daug jautriai reaguojam į tuos post vizito pas močiutę padarinius?
Bet vis vien kyla klausimas: "Kodėl ramus, tylus ir švelnus vaikas tampa kažkokiu isteriniu tironu?" 
QUOTE(Marseta @ 2014 07 17, 23:11)
O jei leidžia absoliučiai per daug?
Aš nežinau kame problema. Mano 3 metų dukrytė yra švelni, gera ir paklusni mergaitė. Iki tol, kol nepaliekam pas anytą. Iš mielo pūkelio tampa baisiu agresyviu tironu, neina atpažinti. Visų pirma nenorima eiti namo, žviegimai, klykimai, mušimaisi. Jau nekalbu, kad prasideda absoliutus neklausymas, nebemoka nei vaikščioti (nes močiutė visą laiką ant rankų nešioja), nei pati pavalgyti (nes maitinama), nekalbu apie tokius kasdienius dalykus, kaip persirengimą, prausimąsi ar žaisliukų susitvarkymą Sudrausminus kyla siaubinga priešiškumo banga. Ar čia taip normalu?
Esu už vaikų bendravimą su aplinkiniais, su seneliais, tėvų draugais ir jų vaikais. Nesu prieš lepinimą, vaikas turi turėti savo vaikystės dalį, kurią padovanoja seneliai. BET taip gaunasi, kad tėveliai turėdami kelias valandas atsipūtimui (be vaiko, kuris paliekamas pas senelius), vaikas pasilepinimui, močiutė pasidžiaugimui, o paskui prireikia kelių dienų, kol vaikas "atsistato" Juokas pro ašaras, bet kenčia visa šeima, nes agresija ir pyktis išliejamas ant artimiausių žmonių, t.y. mamos, tėčio ir mažosios sesutės.
O gal mes, per daug jautriai reaguojam į tuos post vizito pas močiutę padarinius? Bet vis vien kyla klausimas: "Kodėl ramus, tylus ir švelnus vaikas tampa kažkokiu isteriniu tironu?"
Aš nežinau kame problema. Mano 3 metų dukrytė yra švelni, gera ir paklusni mergaitė. Iki tol, kol nepaliekam pas anytą. Iš mielo pūkelio tampa baisiu agresyviu tironu, neina atpažinti. Visų pirma nenorima eiti namo, žviegimai, klykimai, mušimaisi. Jau nekalbu, kad prasideda absoliutus neklausymas, nebemoka nei vaikščioti (nes močiutė visą laiką ant rankų nešioja), nei pati pavalgyti (nes maitinama), nekalbu apie tokius kasdienius dalykus, kaip persirengimą, prausimąsi ar žaisliukų susitvarkymą
Sudrausminus kyla siaubinga priešiškumo banga. Ar čia taip normalu? Esu už vaikų bendravimą su aplinkiniais, su seneliais, tėvų draugais ir jų vaikais. Nesu prieš lepinimą, vaikas turi turėti savo vaikystės dalį, kurią padovanoja seneliai. BET taip gaunasi, kad tėveliai turėdami kelias valandas atsipūtimui (be vaiko, kuris paliekamas pas senelius), vaikas pasilepinimui, močiutė pasidžiaugimui, o paskui prireikia kelių dienų, kol vaikas "atsistato"
Juokas pro ašaras, bet kenčia visa šeima, nes agresija ir pyktis išliejamas ant artimiausių žmonių, t.y. mamos, tėčio ir mažosios sesutės. O gal mes, per daug jautriai reaguojam į tuos post vizito pas močiutę padarinius?
Bet vis vien kyla klausimas: "Kodėl ramus, tylus ir švelnus vaikas tampa kažkokiu isteriniu tironu?" Pas mus lygiai tas pats..Tas laikas be vaiku turetu but mums kaip ir poilsis...bet jis kainuoja daug nervu veliau..kelias dienas,kol vaikas vel ipranta prie musu tvarkos.
Kazkaip galvoju,kad augdamas vaikas greit supras kur ir kaip galima elgtis,jeigu mociutei patinka sitaip lepinti,tegu,gal tai nieko blogo..Mane labiausiai nervina,tik kai mociute,pabuvusi su vaiku kelias val,ima skustis,kad kaip su juo sunku,kaip as susitvarkau ir tt..
QUOTE(Marseta @ 2014 07 18, 00:11)
O jei leidžia absoliučiai per daug?
Aš nežinau kame problema. Mano 3 metų dukrytė yra švelni, gera ir paklusni mergaitė. Iki tol, kol nepaliekam pas anytą. Iš mielo pūkelio tampa baisiu agresyviu tironu, neina atpažinti. Visų pirma nenorima eiti namo, žviegimai, klykimai, mušimaisi. Jau nekalbu, kad prasideda absoliutus neklausymas, nebemoka nei vaikščioti (nes močiutė visą laiką ant rankų nešioja), nei pati pavalgyti (nes maitinama), nekalbu apie tokius kasdienius dalykus, kaip persirengimą, prausimąsi ar žaisliukų susitvarkymą Sudrausminus kyla siaubinga priešiškumo banga. Ar čia taip normalu?
Esu už vaikų bendravimą su aplinkiniais, su seneliais, tėvų draugais ir jų vaikais. Nesu prieš lepinimą, vaikas turi turėti savo vaikystės dalį, kurią padovanoja seneliai. BET taip gaunasi, kad tėveliai turėdami kelias valandas atsipūtimui (be vaiko, kuris paliekamas pas senelius), vaikas pasilepinimui, močiutė pasidžiaugimui, o paskui prireikia kelių dienų, kol vaikas "atsistato" Juokas pro ašaras, bet kenčia visa šeima, nes agresija ir pyktis išliejamas ant artimiausių žmonių, t.y. mamos, tėčio ir mažosios sesutės.
O gal mes, per daug jautriai reaguojam į tuos post vizito pas močiutę padarinius? Bet vis vien kyla klausimas: "Kodėl ramus, tylus ir švelnus vaikas tampa kažkokiu isteriniu tironu?"
Aš nežinau kame problema. Mano 3 metų dukrytė yra švelni, gera ir paklusni mergaitė. Iki tol, kol nepaliekam pas anytą. Iš mielo pūkelio tampa baisiu agresyviu tironu, neina atpažinti. Visų pirma nenorima eiti namo, žviegimai, klykimai, mušimaisi. Jau nekalbu, kad prasideda absoliutus neklausymas, nebemoka nei vaikščioti (nes močiutė visą laiką ant rankų nešioja), nei pati pavalgyti (nes maitinama), nekalbu apie tokius kasdienius dalykus, kaip persirengimą, prausimąsi ar žaisliukų susitvarkymą
Sudrausminus kyla siaubinga priešiškumo banga. Ar čia taip normalu? Esu už vaikų bendravimą su aplinkiniais, su seneliais, tėvų draugais ir jų vaikais. Nesu prieš lepinimą, vaikas turi turėti savo vaikystės dalį, kurią padovanoja seneliai. BET taip gaunasi, kad tėveliai turėdami kelias valandas atsipūtimui (be vaiko, kuris paliekamas pas senelius), vaikas pasilepinimui, močiutė pasidžiaugimui, o paskui prireikia kelių dienų, kol vaikas "atsistato"
Juokas pro ašaras, bet kenčia visa šeima, nes agresija ir pyktis išliejamas ant artimiausių žmonių, t.y. mamos, tėčio ir mažosios sesutės. O gal mes, per daug jautriai reaguojam į tuos post vizito pas močiutę padarinius?
Bet vis vien kyla klausimas: "Kodėl ramus, tylus ir švelnus vaikas tampa kažkokiu isteriniu tironu?" Vaje, kaip pažįstama..
nors aš manau, kad tai laikina.. Tėvai skatina vaikų savarankiškumą, močiutėms atrodo, kad jis/ji dar, oj, kokie maži, reikia padėt atsistot, pavalgyt, apsirengt ir t.t. Bet, manau, kad dėl tokio besąlygiško atsidavimo ir atsiranda labai stiprus vaiko ryšys su seneliais.. Tėvai, jiems savaime suprantamas dalykas, o vat močiutė - kažkas tookioo.. Be to, 3m - amžius, kai vaikučiai baisiai nori "imti valdžią".
Kas liečia močiutes, tai man svarbu, kad vaikas pavalgytų karšto tikro maisto, o po to, tegul ir galvom lipa, jei močiutėms tas tinka
Papildyta:
Toptelėjo galvon:
Tėvams, kurių vaikai darko svetimus namus, pasiūlykit asmens civilinės atsakomybės draudimą įsigyt.. Gal susimąstys..
Kas liecia puoduku reikalus tai prisiminiau tokia istorija
Viena giminaite pasakojo, kad vienai mociutei paliko priziureti anuke, ji dar buvo maza ant puoduko pati dar nebuvo dariusi...Mociute numove pampersa ir be ceromoniju pasodino mergyte ant puoduko, normalu kad vaikas nesuprato ko is jo nori pradejo stotis, o mociute vistiek laike ja ant puoduko, mergyte verke, sauke...Mociute vistiek ja laike ant puoduko
Na nezinau, gal vaikai taip ir yra mokinami ant puoduko, bet man atrodo nenormalu vaika per prievarta prispaudus laikyti ant puoduko...
Viena giminaite pasakojo, kad vienai mociutei paliko priziureti anuke, ji dar buvo maza ant puoduko pati dar nebuvo dariusi...Mociute numove pampersa ir be ceromoniju pasodino mergyte ant puoduko, normalu kad vaikas nesuprato ko is jo nori pradejo stotis, o mociute vistiek laike ja ant puoduko, mergyte verke, sauke...Mociute vistiek ja laike ant puoduko
Na nezinau, gal vaikai taip ir yra mokinami ant puoduko, bet man atrodo nenormalu vaika per prievarta prispaudus laikyti ant puoduko...
