Įdarbinau draugę savo darbovieteje

Mano gyvenime buvo tokia situacija- ,,ĮDARBINAU DRAUGĘ-NETEKAU DRAUGĖS".
Labai paparastai- ji buvo mano kursiokė ir tuo metu, kai aš įnirtingai dirbau, ji augino vaiką. Vaikas paaugo ir ji nusprendė ieškoti darbo. O man kaip tik tuo metu darbe pasiūlė vadovės pareigas. Aš pamąsčiau ir viduje supratau, kad vadovauti niekam nenoriu ir ,,eureka!" prisiminiau draugę, kuri ieškojo darbo. Ją vietoj savęs ir pasiūliau. O toliau kaip sviestu tepta- ji buvo priimta, pradėjo dirbti, aš tapau jos pavaldine. Ir ką gi, vieną kartą ji mane taip užkniso, kad viešai prie kolektyvo pasiunčiau ją , panaudodama tą rusišką trijų raidžių kombinaciją. Visas kolektyvas kikeno ir džiaugėsi... Buvau priversta išeiti iš darbo. Toliau buvo dar viena pikantiška situacija, bet jos negaliu pasakot...
Taigi, draugystė kaip ir baigėsi, mes pabendraujam, susitinkam, ji netgi kažkada išspaudė iš savęs padėką, kad pasiūliau tą darbą ( ji puikiai dirba toliau). Bet esmė tame, kas aš nei lašo to nesigailiu- ji tiesiog buvo sukurta toms pareigoms, o mano gyvenime tada įvyko labai didelis lūžis, kurio dėka esu tas, kas esu dabar... Taigi aš jai ir sau dėkinga. jokio pykčio negalima laikyti savyje- kaip įvyko , taip turėjo būti ir tai matyt, mus veda ten, kur mes ir turim atsidurti.

A6 irgi vis delto tikiu , kad yra tikru draugu , bet bendradarbis ir draugas gal vis delto skirtingi dalykai . PVZ. dar turiu viena draugę . Ji labai geras žmogus , sažininga, pareiginga , bet dabar pagalvojau , kad į darbą jos neimčiau del tuo kad ji mėgsta paflirtuoti su svetimais vyrais . Va prijimčiau ją į darbą , o ji ne duok dieve užmegstu kokį tarnybinį romaną . Vel problemos

Bendradarbis ir draugas tikrai skirtingi dalykai, sutinku. Bet vat tas mūsų noras PADĖTI.
Pažįstu vieną žmogų, kuris turi didelę įmonę, pats yra savininkas ir t.t., tai jisai iškarto pasakė - pykit - nepykit, bet giminių ir draugų nepriimsiu, nenoriu gadinti santykių. Manau geras ir taisyklingas sprendimas

Tiramisu, na nemaloni istorija, tikrai
Suprantu tave, bet vis gi įdomu būtų išgirst kaip tai traktuoja kita pusė

Kai paskaičiau šitas istorijas, tai galiu pasakyt, kad iš patirties žinau labai panašių istorijų, žinau iš labai arti ..Visų pirma tas sąmokslo elementas prieš vadovus, o tu kaip suprantu, tokia ir esi Bet...kartais analizuoju, o kodėl taip vat gaunasi, kad vadovas kažką(daug ką) sužino paskutinis, nors tarkim jis ir nėra blogas žmogus Paanalizavus giliau vis gi visada galima atrast kažką tokio ir jo elgesyje su pavaldiniais ir pan..
Suprantu, kad tau sunku, tu jautiesi išduota, ypač šiuo atveju senios draugės..
Sutinku, kad ta draugė pasielgė tiesiog kiauliškai, bet siūlau tau iš šitos istorijos padaryt gilesnes išvadas, negu tik tai, kad negalima įdarbint draugų ar giminių..
Tai gi tu sužinojai, kad ir kiti kolegos tave maustė, sukčiavo, vadinasi arba tu prastai pasirenki žmones arba kažkur ir pati klysti
Neabejoju, kad tu apie tai jau pagalvojai, galbūt ir radai tas priežastis..Man labai gaila, kad negaliu čia pateikt savo pavyzdžių, kurių turiu tikrai įdomių ir pamokančių...Deja, čia tiesioginis eteris šiaip ar taip
Vat ir tu papasakojai čia viską atvirai, su detalėmis, bet ar nemanai, kad tai ir toliau gali būt panaudota prieš tave

Ką galvuoja kita puse per tuos 2 metus aš taip ir nesužinojau . Nors neslėpsi , buvo momentu kai man buvo idomu . Kaip tu pati rašai , kad panašiu istoriju labai daug , tai dar viena iš priežasčiu , kodel man reikėjo pasikalbėti tą temą čia .
Aš irgi prieš tą istoriją gidėjau kažką panašaus , bet niekada negalvojau kad man irgi verta sisimastyti . Dabar kai emocijo atslugo , man atrodo aš jau blaiviai galiu vertinti ir savo ir draugės elgesi . Aišku buvo ir kitu išvadu , bet tai ką aš rašiau ankščiau matyt buvo svarbiausios , kad nereikia painioti draugystes ir verslo .
O kad ir toliau panauduos prieš mane , aš apie tai kažkaip negalvojau . Kokiu būdu ?

Na, gal kažkas šitoj istorijoj įžvelgs tavo silpnybes ir pan..Aš tiesiog nežinau kaip, bet vengiu forume narpliot tokias vat darbines situacijas...Ypač, kai forumas tapo toks viešas
Bet jei padarei išvadas, vadinasi kaip sakant-nėra to blogo kas neišeitų į gera..
Tau tai buvo pamoka ir siūlau toliau tai vertint kaip pamoką.. Visai neseniai vienas mano artimiausių žmonių patyrė nemažai nuostolių įdarbindamas žmogų rodos su puikiom asmeninėm rekomendacijom, tiesa ne draugą..Bet..dabar pagalvojam, kad vis gi tie nuostoliai buvo verti to, ko pasimokėm iš šitos istorijos

Tada kai viskas vyko man atrodė, kad blogiau ir buti negali . O dabar nieko išvadas darau , kartais net pasijokiu iš tuo kaip aš detektyva vaidindavau pusnį .

Kad ir kaip sunku buvo, bet manau tai padejo tau pamatyti drauge kitoje sviesoje. Nesigailek, kad jusu draugyste nutruko, draugu negalima pavadinti to, kas naudojasi tavo geranoriskumu, kas isduoda kitiems tavo paslaptis... O kad draugams negalima skolinti pinigu yra sventa tiesa ir regis ju negalima rekomenduoti i sava darboviete

Na, o aš esu iš tų, kuri ir pati draugų rekomenduota, ir juos negailiu rekomenduoti. Jei žinai, kad yra laisva vieta, o draugė neturi darbo arba jai reikia daugiau pinigų, negi svarstysi: oi, o kaip tai atsilieps man, man ir man? Tobulų žmonių nėra, visi turi savo trūkumų. Jūs mieliau priimtumėt žmogų iš gatvės, vos valandžiukę su juo pakalbėjusios, ir manytumėt, kad jis bus geresnis darbuotojas už tą, kurį pažįstate kaip mėgstantį pasilinksmint ar paflirtuot? Aš suprantu, kad draugės trūkumai geriau matyti ir skaudžiau priimti negu svetimo žmogaus, bet kokios priežastys verčia dėl to su ja pyktis, jei anksčiau tai netrukdė? Pasidairykit į savo bendradarbius: aš dirbu tarp labai mielų žmonių, tikrų silpnybių ir net ydų kamuoliukų, ir visi, viens kitą palaikydami, nudirbam savo darbus