Vipetai (Anglų kurtai)

Dekui labai uz atsakyma. Tada per jos nenora nesimes ant rankyciu i miesta kuo dazniau . Patys gyvename Uzupyje, todel tai tikrai neproblema, tik va galvojau, kad jeigu ji taip dreba ir visko bijo, tai kaip tik nereikia dar labiau jos gasdinti. Nors is kitos puses kaip kitaip jai reikes ta baime ivekti, jeigu matys tik namus ir salia namu pievute. O jusu vipetukas irgi pradzioja toks bailiukas buvo?

Šiaip čia labai priklauso nuo to, kaip auginamas buvo šuniukas pas veisėją - vieni šuniukai tik pradėję vaikščioti pratinami prie visko, kviečiami svečiai specialiai šuniukams pratinti prie svetimų žmonių, nuosavame name augant į lauką anksti pradeda eiti, namuose stengiamasi kuo daugiau garsų "turėti", pradedant nuo garsiai įjungto televizoriaus, baigiant dulkių siurbliu, su mašina pasivažinėjama... Kiti labai "saugomi" nuo visko arba, atvirkščiai, nelabai jų socializacija užsiimama - tokie, žinoma, labiau bijos visko, kas jiems nauja. Mano patarimas būtų - į lauką eiti ilgesniam laikui, neštis žaisliukus ir skanėstus ir ramioje vietoje ilgiau žaisti, į miestą pirmą-antrą kartą galima išneštis ant rankų, kuo dažniau paleidžiant ant žemės ramesnėse vietose. Užupis šiaip labai dėkinga vieta šuniuko pratinimui prie miesto - tiek tylesnių, tiek judresnių vietų yra kelių metrų atstumu. Tik svarbu atsiminti, kad išsigandusį šuniuką negalima "guosti" ir liuliuoti virš jo. Kai išsigąsta, verčiau už paguodą ir glostymą tiesiog nukreipti jo dėmesį žaislu, jeigu išsigąsta kažkokio daikto - būtinai prie to daikto prieiti su šuniuku, duoti apžiūrėti. O šiaip kuo daugiau šuniukas pamato ir išgirsta jaunam amžiuje, tuo stabilesnis bus išaugęs. Tik reikia atsiminti, kad 2,5 mėn šuniukas dar labai mažas ir viskas turi būti daroma su saiku, bei nereikia kažkokių stebuklo iš jo tikėtis. Mano jaunesnė kalytė tik 3 mėnesių pradėjo eiti į lauką - tai atgal einant į laiptinę pradžioje tekdavo įprašyti įeiti, nes bijodavo paniškai tos tamsios erdvės Bet viskas kuo puikiausiai susitvarkė

Oi, labai dekui dar karteli uz atsakyma neraminote Butinai pasinauduosiu jusu patarimais!
Va musiske jau 6 diena pas mus, atrodo po biskuti priprantineja, atradom tokia faina ramia pievute uzdarame kieme, tai lakslo jinai ten kaip padukus ir siaip su vyru stebimes, kad ji tokia dar mazyte, o jau tokia protinga, atrodo ziuri i tave ir supranta ko is jos nori ir ka jauti Po truputuka stengiuos ja isnesti i kokia judresne gatvele uzupyje, nes pati dar kaip oziukas uzsispyrusi stovi ir neina, tik namo jau zino kelia, tai jau patenkinta link namu pati lekia
Birzelio pirmom dienom gausim jau paskutini skiepuka, tai vesimes i koki parka, kad daugiau suniuku pamatytu, zmoniu Manau viskas susitvarkys ir kartu nugalesime baimes ir tiesa jus sakot, nereikia pamirsti, kad jai dabar net 3 menesiu nera ir nereikia cia is jos noreti visko iskarto

Dar karteli sveiki Vipetu draugai

Musiske Uogyte jau taip isidrasino, kad kartais galetu buti ir ramesne Fainulka tokia, draugiska su kitais suniukais, laksto kaip isprotejusi

Nors jai dabar biskuti daugiau nei 3 menesiai, bet jau pastebiu, kad nei vienas suauges suo negali jos pavyti, pavargsta, o ta vis laksto kaip koks motoriukas ir nepavargsta Todel man ir kilo klausimas, ar buna tokie dalykai kaip vipetu susitikimai Vilniuje? Pagalvojau kad ziauriai faina butu kad ji palakstytu su sau lygiais

http://augintinis.lr...a-ant-sakos.htm
Daugiau nei nesveiki sakyčiau

Papasakosiu apie mūsų šuns pasilakstymą, rugsėjo 29d. ar 30 per didelis pasitikėjimas šunimi, baigėsi, vienos kojos 2 atvirais lūžiais,įvairiais kūno sutrenkimais,nubrozdinimais. Extra lėkimu į Kauną. Toliau sekė, sprendimas ar galim sau leist gydymą kuris kainavo gerokai daugiau nei įsigijom šį draugelį. Gydytojai nesitikėjo,kad pasiryšim investuot į taip sužalotą šunį. Dėka, Kauno Dainavos veterinarijos klinikos chirurgų, buvo atstatyta kojos forma,išrinkta visiškai sutrupinti kauliukai, net neprognozuojama,kad šuo ja vaikščios,o jei ir vaikščios koja bus gerokai trumpesnė. Po kelių dienų gyvenimo šuniukų viešbutyje,parsigabenom invalidą su titanine koją namo. Kas dvi dienas atvažiuodavo vietinė vetrinarė perrišti žaizdą. Mano sesė leisdavo kas dieną (10 dienų)antibiotikus. Į lauką krypuodavo,apsisisiodavo,griūdavo,buvo maklinas,purvinas,dvokiantis,tuštindavosi 6 kartus per parą Valydavau ,kūną kalio permanagnatu.Virėm košes,buvo stipriai sulyses.Po mėnesio sekė tolimesni rentgenai,ir pakartotina narkozė,kadangi išlindo per odą strypas ir teko į patrumpinti.Sekanti bėda,gipsas nutrynė odą,itin giliai iki mėsų,pradėjo dvokt,vėl į Kauną,vėl gelbėjom,vėl ploviau,vėl ir vėl.

Dabar koja veikia,pilnu pajėgumu,net išvysto savo vipetišką pagreitį,bet retkarčiais
sustaugia,arba savaitę prisivaidinęs šlubuoja,nes vistik koja dirbtina.

Kur jis trenkėsi ar į ką taip ir nežinom, radom kruviną prie judraus kelio, visiškam šoke,neregavo į mane,bet gerai,kad nepuolė ar kitaip neišreiškė didelio skausmo. Buvo baisu.
Įdomu,tas,kad vistiek nebijo mašinų ir vos pravėrus bagažinę tiesiog įskrieją į ją ir nori važiuot. Po traumos nesivežam niekur,gal tik porą kartų buvom pasiėmę.

Kaip tylu čia.
Mes netrukus turėsim Vipetuką, smagu būtų su jau patyrusiais jų šeimininkais pabendrauti

Nors tema apmirusi, bet surizikuosiu

Gal kas nors iš Jūsų žinote kas galėtų pasiūti vipetui striukę? Geriausia būtų Kaune. Būsiu lb dėkinga už pasidalintą informaciją

Sveiki :-)
abi siuvejos Vilniuje
Inga Kaspariene 8 610 65141
ir Jolanta Pyragienė 8 600 29929

Super Bandysiu susisiekti. Ačiū!

Apmiręs šių nuostabių šunų puslapis
Mano akimis jie tobuli