Sveikos! Ar dar yra čia pasireiškiančių?
Įsigijome vipetuką
Visa mūsų istorija: seniai svajome, bet atidėliojome-tai mažame bute gyvenome, tai nujagimuką sūpavome, tai dirbome kaip išprotėję nuo ryto iki vėlumos. Ir štai-persikraustėme į erdvų butą, berniukui mūsų jau 1,5m o ir darbus pakeitėme-didžiąją laiko dalį praleidžiame namuose. Viskas lyg ir puiku, tad pradėjome žvalgytis augintinio. Realiai žvalgytis, o ne tik svajoti. Mano vyras niekda nelaikęs šuns, tai jam buvo nedrąsu imtis ryžtingų veiksmų. Na, ir ką manote-viename forume ryte visiškai atsitiktinai pamatau skelbimą. Pradžia-kaip visada "turime skubiai išvykti, parduodame vipetuką 11 mėn. su kilmės dokumentais". Aš ką, vyrą tįsiu už rankovės-štai koks šansas panosėj-juk galime šuneliui duoti ir meilės ir dėmesio-visko! Galų gale, pasiskambiname duotu numeriu-šuniukas dar yra, užsirezervuojame. Tada įveikiu ilgiausius 100 km savo gyvenime, nes važiuoju žiūrėti šuns į Kauną. Labai be jokių ceremonijų gaunu-maišelis maisto, dokumentai ir viso gero
Nu ką, įsikeliu šunį į mašiną ir važiuojam. Šuo truptį unkščia, bet tikėjausi blogiau
NAmuose mus džiaugsmingai pasitinka sūnus ir vyras-visi kaip ir radome benrą kalbą, šuo nuostabus.Na, jūs žinote kokie vipetai nuostabūs, bet aš negalėjau patikėti kad ANT TIEK
Aš visą naktį nemiegojau ir laukiau, kada šuva ims nerimti, unkšti ir kaukti. Bet jis miegojo kuo puikiausiai-atrado vietą ant avikailio gale mūsų lovos
Tai vat paskui dieną apsižiūrėjom kiemą, parkelius apėjom visus, o šiandien buvom palakstyt miške-tai dieviškai šuo atsigavo, uodegą tik vizgino, šuoliavo pirmyn atgal, namie grįžęs žaidė su kamoliuku. Na, nepanašus į labai pergyvenantį, pakeitus gyvenamąją vietą. Džiaugiuosi, kad mums pavyko sukurti gerą atmosferą namuose
Fantastiškai šuo elgiasi su berniuku, saugo, būna kartu, nepaleidžia iš akių.O lauke, tai nesitraukia šuo nuo manęs net per 3 metrus-neturiu kaip net nufotografuoti-tiesiog prilipęs. Na, miške tai įsidūko, šėlo kaip reikiant, tai su berniuku namo grįžtant miegojo susiglaudę
Na, žodžiu parašiau čia visą romaną, bet labai labai esame laimingi-turime puikų draugą
Papildyta:o dabar noriu užduoti klausimą, dėl šuns mitybos-baisu, kad jis netaptų vaikščiojančiu "bankuchenu"-kiek jam duoti valgyti? Kiek kartu per dieną šeriate jūs saviškius ir kaip normuoti jam maistą? Sverti? Iki šiol 15 m. laikėme taksę, bet kažkaip vipetuko figūrytę norisi palaikyti ir šiandien man kilo tas klausimas dėl mitybos-nelabai kur išdiskutuota ši tema