QUOTE(Pamunka @ 2011 06 08, 14:47)
Dalijamės skausmu ir nuoširdžius užuojautos žodžius skiriame mūsų klubo prezidentei Monikai Taurasevičienei ir jos artimiesiems vyro netekties valandą.. Begalinės dvasinės stiprybės jai..
Užuojauta šeimai.
Dalijamės skausmu ir nuoširdžius užuojautos žodžius skiriame mūsų klubo prezidentei Monikai Taurasevičienei ir jos artimiesiems vyro netekties valandą.. Begalinės dvasinės stiprybės jai..
Užuojauta šeimai.
sveikos supermamos Noriu pasidžiaugti mūsų šeimynos "galingu" pagausėjimu
10 šuniukų 8 berniukai ir 2 mergaitės!
Šuniukų mama: linksmoji mūsų veislyno stipriausia ir visų vipetų mylėtojų puikiai žinoma Meda HER MAJESTY Dominija 2010 metų geriausias Lietuvos vipetas 1 vieta, daugkartinė parodų nugalėtoja, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltijos Jaumino čempionė Čempionė.
Šuniukų tėvas: įspūdingas ir ramaus būdo EUROPOS NUGALĖTOJAS 2011, Rusijos, Čekijos, Latvijos, Lietuvos ir Suomijos Čempionas Sammy RIVARCO TELLER OF TALES Rusijoje gyvenantis patinas iš vieno garsiausių vipetų veislyno RIVARCO (Italija).
Mažylių išsamus ir beveik kasdien atnaujinamas albumas sukurtas Facebook puslapyje: Ramune Balciuniene - nuotraukų albumas "Multi Ch HER MAJESTY DOMINIJA + Multi CH RIVARCO TELLER OF TALES"
Ramunė
Sveikos! Ar dar yra čia pasireiškiančių?
Įsigijome vipetuką
Visa mūsų istorija: seniai svajome, bet atidėliojome-tai mažame bute gyvenome, tai nujagimuką sūpavome, tai dirbome kaip išprotėję nuo ryto iki vėlumos. Ir štai-persikraustėme į erdvų butą, berniukui mūsų jau 1,5m o ir darbus pakeitėme-didžiąją laiko dalį praleidžiame namuose. Viskas lyg ir puiku, tad pradėjome žvalgytis augintinio. Realiai žvalgytis, o ne tik svajoti. Mano vyras niekda nelaikęs šuns, tai jam buvo nedrąsu imtis ryžtingų veiksmų. Na, ir ką manote-viename forume ryte visiškai atsitiktinai pamatau skelbimą. Pradžia-kaip visada "turime skubiai išvykti, parduodame vipetuką 11 mėn. su kilmės dokumentais". Aš ką, vyrą tįsiu už rankovės-štai koks šansas panosėj-juk galime šuneliui duoti ir meilės ir dėmesio-visko! Galų gale, pasiskambiname duotu numeriu-šuniukas dar yra, užsirezervuojame. Tada įveikiu ilgiausius 100 km savo gyvenime, nes važiuoju žiūrėti šuns į Kauną. Labai be jokių ceremonijų gaunu-maišelis maisto, dokumentai ir viso gero 
Nu ką, įsikeliu šunį į mašiną ir važiuojam. Šuo truptį unkščia, bet tikėjausi blogiau 
NAmuose mus džiaugsmingai pasitinka sūnus ir vyras-visi kaip ir radome benrą kalbą, šuo nuostabus.Na, jūs žinote kokie vipetai nuostabūs, bet aš negalėjau patikėti kad ANT TIEK 
Aš visą naktį nemiegojau ir laukiau, kada šuva ims nerimti, unkšti ir kaukti. Bet jis miegojo kuo puikiausiai-atrado vietą ant avikailio gale mūsų lovos 
Tai vat paskui dieną apsižiūrėjom kiemą, parkelius apėjom visus, o šiandien buvom palakstyt miške-tai dieviškai šuo atsigavo, uodegą tik vizgino, šuoliavo pirmyn atgal, namie grįžęs žaidė su kamoliuku. Na, nepanašus į labai pergyvenantį, pakeitus gyvenamąją vietą. Džiaugiuosi, kad mums pavyko sukurti gerą atmosferą namuose 
Fantastiškai šuo elgiasi su berniuku, saugo, būna kartu, nepaleidžia iš akių.O lauke, tai nesitraukia šuo nuo manęs net per 3 metrus-neturiu kaip net nufotografuoti-tiesiog prilipęs. Na, miške tai įsidūko, šėlo kaip reikiant, tai su berniuku namo grįžtant miegojo susiglaudę 
Na, žodžiu parašiau čia visą romaną, bet labai labai esame laimingi-turime puikų draugą 
Papildyta:
o dabar noriu užduoti klausimą, dėl šuns mitybos-baisu, kad jis netaptų vaikščiojančiu "bankuchenu"-kiek jam duoti valgyti? Kiek kartu per dieną šeriate jūs saviškius ir kaip normuoti jam maistą? Sverti? Iki šiol 15 m. laikėme taksę, bet kažkaip vipetuko figūrytę norisi palaikyti ir šiandien man kilo tas klausimas dėl mitybos-nelabai kur išdiskutuota ši tema
Įsigijome vipetuką
Visa mūsų istorija: seniai svajome, bet atidėliojome-tai mažame bute gyvenome, tai nujagimuką sūpavome, tai dirbome kaip išprotėję nuo ryto iki vėlumos. Ir štai-persikraustėme į erdvų butą, berniukui mūsų jau 1,5m o ir darbus pakeitėme-didžiąją laiko dalį praleidžiame namuose. Viskas lyg ir puiku, tad pradėjome žvalgytis augintinio. Realiai žvalgytis, o ne tik svajoti. Mano vyras niekda nelaikęs šuns, tai jam buvo nedrąsu imtis ryžtingų veiksmų. Na, ir ką manote-viename forume ryte visiškai atsitiktinai pamatau skelbimą. Pradžia-kaip visada "turime skubiai išvykti, parduodame vipetuką 11 mėn. su kilmės dokumentais". Aš ką, vyrą tįsiu už rankovės-štai koks šansas panosėj-juk galime šuneliui duoti ir meilės ir dėmesio-visko! Galų gale, pasiskambiname duotu numeriu-šuniukas dar yra, užsirezervuojame. Tada įveikiu ilgiausius 100 km savo gyvenime, nes važiuoju žiūrėti šuns į Kauną. Labai be jokių ceremonijų gaunu-maišelis maisto, dokumentai ir viso gero Nu ką, įsikeliu šunį į mašiną ir važiuojam. Šuo truptį unkščia, bet tikėjausi blogiau NAmuose mus džiaugsmingai pasitinka sūnus ir vyras-visi kaip ir radome benrą kalbą, šuo nuostabus.Na, jūs žinote kokie vipetai nuostabūs, bet aš negalėjau patikėti kad ANT TIEK Aš visą naktį nemiegojau ir laukiau, kada šuva ims nerimti, unkšti ir kaukti. Bet jis miegojo kuo puikiausiai-atrado vietą ant avikailio gale mūsų lovos Tai vat paskui dieną apsižiūrėjom kiemą, parkelius apėjom visus, o šiandien buvom palakstyt miške-tai dieviškai šuo atsigavo, uodegą tik vizgino, šuoliavo pirmyn atgal, namie grįžęs žaidė su kamoliuku. Na, nepanašus į labai pergyvenantį, pakeitus gyvenamąją vietą. Džiaugiuosi, kad mums pavyko sukurti gerą atmosferą namuose Fantastiškai šuo elgiasi su berniuku, saugo, būna kartu, nepaleidžia iš akių.O lauke, tai nesitraukia šuo nuo manęs net per 3 metrus-neturiu kaip net nufotografuoti-tiesiog prilipęs. Na, miške tai įsidūko, šėlo kaip reikiant, tai su berniuku namo grįžtant miegojo susiglaudę Na, žodžiu parašiau čia visą romaną, bet labai labai esame laimingi-turime puikų draugą Papildyta:
o dabar noriu užduoti klausimą, dėl šuns mitybos-baisu, kad jis netaptų vaikščiojančiu "bankuchenu"-kiek jam duoti valgyti? Kiek kartu per dieną šeriate jūs saviškius ir kaip normuoti jam maistą? Sverti? Iki šiol 15 m. laikėme taksę, bet kažkaip vipetuko figūrytę norisi palaikyti ir šiandien man kilo tas klausimas dėl mitybos-nelabai kur išdiskutuota ši tema
QUOTE(aistukass @ 2011 09 30, 20:34)
o dabar noriu užduoti klausimą, dėl šuns mitybos-baisu, kad jis netaptų vaikščiojančiu "bankuchenu"-kiek jam duoti valgyti? Kiek kartu per dieną šeriate jūs saviškius ir kaip normuoti jam maistą? Sverti? Iki šiol 15 m. laikėme taksę, bet kažkaip vipetuko figūrytę norisi palaikyti ir šiandien man kilo tas klausimas dėl mitybos-nelabai kur išdiskutuota ši tema
Sveikinu prisijungus prie vipetistų burio
O dėl maisto - vipetai kitokie šunys negu taksai. Čia jau greičiau galima tikėtis problemų dėl nevalgymo ir išrankumo, negu dėl persivalgymo (nebent laikysite kelis šunis, kurie konkuruos dėl maisto). Saviškei niekad nieko nematuodavau, nesverdavau ir neskaičiuodavau, šuo valgė kiek nori ir dar reikėdavo kartais įkalbinėt pavalgyt, kad parodinę kondiciją palaikytų ir nepanašėtų į griaučius.
"Jaunystėje" racione būdavo vištiena su ryžiais, visokie priedai (galvijų ir vištų širdys, skrandukai, morkos) porą kartų per dieną, ir visada palikdavau pilną dubenį sauso maisto - dažniausiai per visą dieną ji net dienos normos nesuėsdavo. Vėliau visada duodavau sauso tiek, kiek valgo. Kai atsisakėm vištienos, duodavau tris kartus per dieną išmirkytą sausą maistą taipogi iš akies, taip kad viena išbrinkyta porcija nebūtų didesnė už šuns skrandžio dydį (man gaudavosi maždaug stiklinė sausų granulių vienam kartui - žiūrint kokios granulės ir ant kiek jos padidėja išbrinkus), plius palepindavau kokiais viščiukų širdimis ar nuo kaulų nurinkta vištiena.
Beje, iš savo pusės galiu pasakyti, kad su vipetu labiau pergyvenčiau dėl per didelio kudumo, negu dėl antsvorio. Vipetas stiprus ir atletiškas šuo, bet tikrai ne vaikščiojantis skeletas - neturėtų pas vipetą kaulai kyšoti, ypač dubens, šonkauliai neturi švytėti, ir glostant šunį jausmas neturėtų būti lyg skalbimo lentą myluotumėt. Turi būti glotnus, gerai įmitęs šuo, tačiau su gerai įtrauktu pilvuku ir tvirtais raumenukais. Žinoma, jeigu jau negalėsite šonkaulių užčiuopti per lašinių sluoksnį, vadinasi peršertas, bet aš asmeniškai nežinau, kuo ir kaip reikia maitinti, kad vipetas taip nusipenėtų - man visada būdavo problema kaip tik deramai atšerti Gelytę, įvairiausios priemonės ir racionai tam buvo išbandyti....
Na štai, mūsų šeimyna vis dar gausi - 5 rugsėjį gimę maži vipetukai daro savo tvarką namuose, o du broliai-tigrai dar ieško savo šeimininkų:
ATOMIC PLAYBOY - žaismingiausias ir šokliausias mažius
ADAM IN CHAINS - "rokeriško" charakterio šuniukas nekaltu snukučiu
Visa bernų "chebra":
ATOMIC PLAYBOY - žaismingiausias ir šokliausias mažius
ADAM IN CHAINS - "rokeriško" charakterio šuniukas nekaltu snukučiu
Visa bernų "chebra":
Nuostabūs, tiesiog fantastiški svajonių šunyčiai 
ADAM - išvis
ADAM - išvis
Turbūt jūsiškiai, Kėdainių paroda
QUOTE(gella @ 2011 10 06, 15:41)
S
"Jaunystėje" racione būdavo vištiena su ryžiais, visokie priedai (galvijų ir vištų širdys, skrandukai, morkos) porą kartų per dieną, ir visada palikdavau pilną dubenį sauso maisto - dažniausiai per visą dieną ji net dienos normos nesuėsdavo. Vėliau visada duodavau sauso tiek, kiek valgo. Kai atsisakėm vištienos, duodavau tris kartus per dieną išmirkytą sausą maistą taipogi iš akies, taip kad viena išbrinkyta porcija nebūtų didesnė už šuns skrandžio dydį (man gaudavosi maždaug stiklinė sausų granulių vienam kartui - žiūrint kokios granulės ir ant kiek jos padidėja išbrinkus), plius palepindavau kokiais viščiukų širdimis ar nuo kaulų nurinkta vištiena.
"Jaunystėje" racione būdavo vištiena su ryžiais, visokie priedai (galvijų ir vištų širdys, skrandukai, morkos) porą kartų per dieną, ir visada palikdavau pilną dubenį sauso maisto - dažniausiai per visą dieną ji net dienos normos nesuėsdavo. Vėliau visada duodavau sauso tiek, kiek valgo. Kai atsisakėm vištienos, duodavau tris kartus per dieną išmirkytą sausą maistą taipogi iš akies, taip kad viena išbrinkyta porcija nebūtų didesnė už šuns skrandžio dydį (man gaudavosi maždaug stiklinė sausų granulių vienam kartui - žiūrint kokios granulės ir ant kiek jos padidėja išbrinkus), plius palepindavau kokiais viščiukų širdimis ar nuo kaulų nurinkta vištiena.
Aš neturiu vipeto, bet paskaičius negaliu neparašyti..
Kai šuo neturi normalaus maitinimo ritmo ir nustatyto maisto kiekio, nesistebiu, kad valgyt nenori.. suaugusį šunį geriausia šerti vienąkart į dieną, jei šeriama pagal RAW ar BARF sistemą, jei sausu maistu galima maitinti ir dukart dienoje, bet pagal maisto normą, nurodytą ant maisto pakuotės, kuri priklauso nuo šuns svorio, ir reguliuoti kiekį priklausomai nuo šuns - ar jis atrodo per kūdas, ar per stambus
Geriausiai šuo valgo tuomet, kai gerai išsikrauna ir supranta, kad maistas neatsiranda iš bliūdelio, o jį duoda vadas - šeimininkas
QUOTE(gella @ 2011 10 06, 15:41)
Čia jau greičiau galima tikėtis problemų dėl nevalgymo ir išrankumo, negu dėl persivalgymo (nebent laikysite kelis šunis, kurie konkuruos dėl maisto).
Mūsų vipetas auga vienas, neturi su kuo konkuruoti, bet amžinai alkanas ir ėda absoliučiai viską
Sveria 17,5 kg.
Sveiki, Vipetu draugai
Skubu pasidziaugti savo laime - mes su vyru isigijome Vipetuke, mergyte Uogyte
Sunelis yra nerealus, labai meili, visa laika salia, taip svelniai glaudziasi, nors as tikriausiai jus visai nenustebinau tuo Zodziu, dziaugiasi visa seima
Tik va iskilo man vienas rupestelis. Ir noreciau suzinoti jusu nuomone ir patarimus. Musu Uogytei 2,5 men, ji pas mus aisku tik 3 diena, taciau man visvien neramu, kad ji laaabai jautri viskam: garsam, masinom, zmonem naujiem, visai tokia bailute 
Prie musu su vyru jau matosi kad priprato ir visus gamtinius dalykus tvarkingai atlieka lauke, taciau jau taaaip bijo eiti i lauka, laiptineje taaaip dreba. Kai iseina is laiptines, tai prie namo greitai padaro visus reikalus ir jau prasosi namo, o apie kazkokius ilgesnius pasivaiksciojimus as net nekalbu, ji stovi ir tiesiog nejuda is vietos As aisku su ja graziai ir svelniai sneku lauke, visai nekeliu balso, netempiu jos per prievarta... Tai vat ir noreciau suzinoti is jusu, ar jusu mazyliai irgi tokie bailiukai drebuliukai buvo. Nes maniske tai visko bijo lauke 
Gal jai tiesiog reikia daugiau laiko apsiprasti? Ir gal cia Vipetukai tiesiog yra tokie jautrus ir jiems reikia daugiau laiko. Nes va kaimynu spanjeliuke jau nuo pirmos dienos dziaugiasi pasivaiksciojimais. Bijau kad musu Uogyte tokia bailiuke neliktu
Skubu pasidziaugti savo laime - mes su vyru isigijome Vipetuke, mergyte Uogyte
Sunelis yra nerealus, labai meili, visa laika salia, taip svelniai glaudziasi, nors as tikriausiai jus visai nenustebinau tuo
Zodziu, dziaugiasi visa seima Tik va iskilo man vienas rupestelis. Ir noreciau suzinoti jusu nuomone ir patarimus.
Musu Uogytei 2,5 men, ji pas mus aisku tik 3 diena, taciau man visvien neramu, kad ji laaabai jautri viskam: garsam, masinom, zmonem naujiem, visai tokia bailute Prie musu su vyru jau matosi kad priprato ir visus gamtinius dalykus tvarkingai atlieka lauke, taciau jau taaaip bijo eiti i lauka, laiptineje taaaip dreba. Kai iseina is laiptines, tai prie namo greitai padaro visus reikalus ir jau prasosi namo, o apie kazkokius ilgesnius pasivaiksciojimus as net nekalbu, ji stovi ir tiesiog nejuda is vietos As aisku su ja graziai ir svelniai sneku lauke, visai nekeliu balso, netempiu jos per prievarta... Tai vat ir noreciau suzinoti is jusu, ar jusu mazyliai irgi tokie bailiukai drebuliukai buvo. Nes maniske tai visko bijo lauke Gal jai tiesiog reikia daugiau laiko apsiprasti? Ir gal cia Vipetukai tiesiog yra tokie jautrus ir jiems reikia daugiau laiko. Nes va kaimynu spanjeliuke jau nuo pirmos dienos dziaugiasi pasivaiksciojimais. Bijau kad musu Uogyte tokia bailiuke neliktu
QUOTE(Gingerell @ 2013 05 28, 21:57)
Sveiki, Vipetu draugai
Skubu pasidziaugti savo laime - mes su vyru isigijome Vipetuke, mergyte Uogyte
Sunelis yra nerealus, labai meili, visa laika salia, taip svelniai glaudziasi, nors as tikriausiai jus visai nenustebinau tuo Zodziu, dziaugiasi visa seima
Tik va iskilo man vienas rupestelis. Ir noreciau suzinoti jusu nuomone ir patarimus. Musu Uogytei 2,5 men, ji pas mus aisku tik 3 diena, taciau man visvien neramu, kad ji laaabai jautri viskam: garsam, masinom, zmonem naujiem, visai tokia bailute Prie musu su vyru jau matosi kad priprato ir visus gamtinius dalykus tvarkingai atlieka lauke, taciau jau taaaip bijo eiti i lauka, laiptineje taaaip dreba. Kai iseina is laiptines, tai prie namo greitai padaro visus reikalus ir jau prasosi namo, o apie kazkokius ilgesnius pasivaiksciojimus as net nekalbu, ji stovi ir tiesiog nejuda is vietos As aisku su ja graziai ir svelniai sneku lauke, visai nekeliu balso, netempiu jos per prievarta... Tai vat ir noreciau suzinoti is jusu, ar jusu mazyliai irgi tokie bailiukai drebuliukai buvo. Nes maniske tai visko bijo lauke Gal jai tiesiog reikia daugiau laiko apsiprasti? Ir gal cia Vipetukai tiesiog yra tokie jautrus ir jiems reikia daugiau laiko. Nes va kaimynu spanjeliuke jau nuo pirmos dienos dziaugiasi pasivaiksciojimais. Bijau kad musu Uogyte tokia bailiuke neliktu
Skubu pasidziaugti savo laime - mes su vyru isigijome Vipetuke, mergyte Uogyte
Sunelis yra nerealus, labai meili, visa laika salia, taip svelniai glaudziasi, nors as tikriausiai jus visai nenustebinau tuo
Zodziu, dziaugiasi visa seima Tik va iskilo man vienas rupestelis. Ir noreciau suzinoti jusu nuomone ir patarimus.
Musu Uogytei 2,5 men, ji pas mus aisku tik 3 diena, taciau man visvien neramu, kad ji laaabai jautri viskam: garsam, masinom, zmonem naujiem, visai tokia bailute Prie musu su vyru jau matosi kad priprato ir visus gamtinius dalykus tvarkingai atlieka lauke, taciau jau taaaip bijo eiti i lauka, laiptineje taaaip dreba. Kai iseina is laiptines, tai prie namo greitai padaro visus reikalus ir jau prasosi namo, o apie kazkokius ilgesnius pasivaiksciojimus as net nekalbu, ji stovi ir tiesiog nejuda is vietos As aisku su ja graziai ir svelniai sneku lauke, visai nekeliu balso, netempiu jos per prievarta... Tai vat ir noreciau suzinoti is jusu, ar jusu mazyliai irgi tokie bailiukai drebuliukai buvo. Nes maniske tai visko bijo lauke Gal jai tiesiog reikia daugiau laiko apsiprasti? Ir gal cia Vipetukai tiesiog yra tokie jautrus ir jiems reikia daugiau laiko. Nes va kaimynu spanjeliuke jau nuo pirmos dienos dziaugiasi pasivaiksciojimais. Bijau kad musu Uogyte tokia bailiuke neliktu Sveiki prisijunge i vipetu gretas :-)
mano trumpas atsakymas - kai mazylis tokio amziaus ypatingai svarbi socializacija garsams - kuo daugiau kazko bijo tuo daugiau stenkites veztis i miesta (ant ranku kol antras skiepas nepadarytas), kad girdetu uostu jaustu ta miesta ir ta aplinka
apsispras bet pasistenkite nes 2-3 men patys svarbiausi socializacijoje
