Dolitle, su gimtadieniu!

Pabaigiau
"Vilku svelnuma". Patiko, itrauke, skaitesi lengvai. Labai itaigiai sukurta kanadietiskos ziemos atmosfera ir nuotaika (idomu buvo paskui suzinoti, kad autore, kencianti nuo agorafobijos, Kanadoje niekada nebuvusi, visos jos zinios pasisemtos bibliotekoje), idomus personazai (dauguma tokie "per viduri", nei gerieciai, nei blogieciai, ir del to man asmeniskai simpatiski), patrauklus stilius. Tiesa, jauciasi, kad tai rasytojos debiutas, ir ko gero pritruko reiklesnio redagavimo - knygoje gerokai per daug siuzeto liniju, kai kurios ju visai nereikalingos, kitos, nors ir i tema, bet veliau tiesiog nutruksta arba baigiasi nei siaip nei taip (kita vertus, realiam gyvenime juk irgi daznai taip buna...), dialogai vietomis skamba per daug siuolaikiskai, ir pavadinimas man pasirode ne i tema. Bet tai smulkmenos, bendrai knyga tikrai nebloga.
Dabar inikau i Pamuko
"My Name is Red". Gana letai per ja iriuosi, kazkaip neiseina greitai skaityti. Tai ir neskubu. Beje, aciu visoms, patarusioms pradeti pazinti su Pamuku nuo "Stambulo", nes sioje antrojoje knygoje vis randu "Stambulo" atgarsiu, temu, motyvu, kuriu siaip gal net nepastebeciau ir neivertinciau...