Knygų skaitytojų klubas 67

Nesakysiu
Kaip sau nori. Jei ilgai kentėsi, galėsiu savo "popigiai" perleisti .

Nu ir nesakyk
O jei rimčiau, tai ačiū. Gal kitam kartui ir susigundysiu-pasiskolinsiu.

Beje, rytoj Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje vyks Skaitytojų kkubo susitikimas. Bus kalbama apie vaikystės knygas. Gal kuri nors palaikysite kompaniją?

2010 m. birželio 30 d., trečiadienį, 18 val. Kauno apskrities viešojoje bibliotekoje (Radastų g. 2, 403 kamb.) vyks Skaitytojų klubo susitikimas. Šįkart siūlome prisiminti vaikystę ir pasikalbėti apie tuo metu skaitytus kūrinius. Dauguma žmonių turi mylimą knygelę, kuri vaikystėje jiems padarė didelę įtaką ar pagelbėdavo sunkiomis akimirkomis. Vieniems tai „Meškiukas Rudnosiukas“, kitiems – „Haris Poteris“. Ateikite ir papasakokite apie ją. O galbūt žinote kūrinį vaikams, kuris puikiai tinka ir suaugusiems? Nekantraujame apie jį išgirsti. Dalykimės skaitymo malonumu!
http://www.kvb.lt/in...n...2&Itemid=76

aha - ir vyras man baksnojo



Būk kaunietė ir nešk pas mane

Grait



ją ir darysim?

Iš tokių neseniai skaičiau Sušis pradinukams. Bet nelabai, stora, o nieko gero Tik kad šiaip laikui prastumti, ir vienos veikėjos charakteris neblogas buvo, tokia artima dūšiai mergina


Na, šįkart labai pasistengsiu, tik darbas mano ilgiau tęsiasi, bet gal suderinsiu, jei nebus daug užsakymų

Man įdomu - pasisakyk
Gavau bibliotekoje. Jeruzalės


Aš mačiau. Viskas perskaityta

Linkiu gero laiko su sia knyga.
As Parulskio nieko neskaiciau, isskyrus viena kita strapsni Lryte
Buvau pradejusi kazka, bet meciau, labai jau man spekuliatyvus pasirode savo tais negatyvizmais (kas per daug tas nesveika) kaip kokia Jazukeviciute. Arba as labai labai klystu, nes nieko jo taip ir neperskaiciau, Jazukeviciutes irgi
O as skaitau Prusta po 5 lapus i diena, kartais 10. 3-ia knyga ipusejau, zadu visas baigt iki Nauju Ar cia dar yra tokiu nuo proto nusokusiu, kas visa prarasta laika perskaite ?
Is paskutiniu perskaitytu- Capek Karas su salamandromis. Na ka, Orvelo ir Voneguto vertas kurinys. Aktualijos jau gal ne siu dienu, bet siaip taiklu, juokinga, izvalgu. Kas megsta sio tipo literatura prisidedu prie rekomendaciju.
Docx Kaligrafas - nesuzavejo, net nepatiko. Autoriaus intelektualumas neatpirko leksto ir neidomaus turinio

Sekmadieni per pusdieni suskaiciau Mark Haddon "Tas keistas nutikimas suniui nakti". Knygele nestora, skaitosi lengvai. Pasakotojas - 15-metis Kristoferis, jo zvilgsnis i pasauli gerokai kitoks negu daugelio is musu, ir butent tas kitoniskumas suteikia siaip jau labai paprastam (netgi sakyciau, kiek muiliaoperiskam) siuzetui naujos prasmes. Pasak anotacijos, Kristoferis turi Aspergerio sindroma, nors skaitant knyga jo simptomai atrodo kur kas rimtesni, t.y. platesnio autizmo spektro. Gal del to daugelis "aspergeriuku" internete piktinasi, kad si knyga neteisingai reklamuojama. Suzinojau ir keleta idomiu matematiniu faktu, nors tuoj pat juos ir pamirsau. Siaip jau tu visu matematiniu formuliu del manes galejo ir nebuti, arba jas visas buvo galima iskelti i priedus, nes abejoju, kad dauguma skaitytoju atidziai nagrinejo tuos puslapius Knyga man patiko, butent del tos galimybes pamatyti ir suprasti pasauli "kitu" akimis.

O tada prasidejo neskaitadieniai...

Pirmiausiai emiausi naujojo Anos Gavaldos romano, "La Consolante" - tiksliau, jo olandiskojo vertimo pavadinimu "Tobulos laimes nebuna" (Helemaal gelukkig word je nooit). Neitrauke visiskai - kliuvo padriki nebaigti sakiniai, visiskas neaiskumas, apie ka kalbama, intensyvios emocijos be jokio paaiskinimo, kas galejo jas sukelti, daugiazodziavimas, ir isvis kazkoks palaidas pasakojimas. Nei 20 psl. neiveikiau ir atidejau knyga geresniems laikams. O siryt dar aptikau internete stai sia recenzija ir dabar galvoju, kad gal jau ir nebeskaitysiu...

Paskui pasiciupau Hong Ying "The Concubine of Shanghai" - anotacija zadejo itraukiancia istorija apie 20 a. pradzios Sanchajaus gangsterius ir ju meiluzes, su rytietiskos egzotikos prieskoniu, bet po 80 psl. padejau knyga i sali. Siuzetas trukineja, stilius "medinis" (gal vertimas prastas, o gal ir originalas toks?) - neturiu laiko nei kantrybes tokiems skaitiniams. Sita tai jau tikrai liks nuograuza

Vakar velai vakare, ilgokai parymojusi prie neskaitytu knygu lentynu, pagaliau issirinkau William Styron "Sofijos pasirinkimas" (Sophie's Choice). Va cia jau visai kitoks skaitymas! Dar tik viena skyriu iveikiau, bet jau uzkabino. Tikiuosi, kad ir nepaleis...


1. Ir man taip pat Tik as net nemeginau nieko jo skaityti, kazkaip tie straipsniai LR atbaide...

2. Yra Dolitle, pvz - ji ne tik visa Prusta perskaite, bet ir mane ikvepe skaityti Nors as dar tik pirmaja knyga iveikiau, ir ketinu kada nors antrosios imtis (ir noriu, ir baisu, kad kantrybes neuzteks, ne visada megstu letai skaityti...)

Vaje, kokiu stiliumi pavariau rašydama apie Navaką - atsakydamas atsakė.



Na nėra Parulskis nei negatyvus vien tik dėl negatyvumo, nei lėkštas kaip Jazukevičiūtė. (tiksliau, jos romanai) Sakyčiau,jog jis - romantikas, kuriam būdingas niūrokas jumoro jausmas. Mano Sielos brolis, kitaip tariant. Jei vis tik pasiryši jį skaityti, siūlyčiau pradėti nuo esė rinkinuko "Sraigė su beisbolo lazda" (vien pavadinime kokia prasmė užkoduota ), arba romano "Trys sekundės dangaus".

Nujo Marselį ir reikia vartoti kaip mikstūrą - kap, kap, kap - po lašą. Ir ne tik vartoti, bet ir ragauti, skanauti. Įsivaizduojat ką tai reiškia vartoti mikstūrą :jei tai pertusinas, tuomet niam, o jei pvz. meškauogių ekstraktas

Vasaros atostogų proga nutariau pasidomėti vištlitu, todėl pasiėmiau iš biblės U. Barauskaitės "Dešimt", tai perskaičiau 10 puslapių ir grąžinau atgal - jėjum, jėjum šis lengvumas man pasirodė nepakeliamas. O gal jau nebepakeliamas.

Bent jau trumpam, tai tikrai ateisiu

Apie reklamą patylėsiu, bet... Aspergerio sindromą bei kitus autizmo spektro sutrikimus turintys žmonės save ir aplinką suvokia nelabai adekvačiai.
Šiuo atveju į Kristoferio elgsenos "krepšelį" sukrauti patys būdingiausi nesunkaus autizmo laipsnio asmenų charakterio ir elgsenos bruožai.
***
Tos formulės nesvarbios mums, bet ypatingai svarbios Kristoferiui. Manau, autorius norėjo pabrėžti: privalome gerbti tokį žmogų ir visa, kas jam yra svarbu, nes tai yra jo gyvenimas.

Puiku.

Čia aš, Luiziana, skaitau Stepanovą. Šiuo metu įsijaučiau į trečią "Рандеву с тенью" . Patinka man tos knygos. Taip ir norisi taupiau skaityti.
Prieš tai skaičiau Wentwort "Vienišas kelias". Daugiau iš jos tikėjausi. Net maniau, kad jei jau ji Agatos Kristi pirmtakė, tai bus kažkas tokio... Deja, jeigu Agatą galima skaityti ne vieną kartą tas pačias knygas, tai apie šitą rašytoją to nepasakyčiau. Agata daugiau aprašo aplinką, žmones, o čia labai supaprastinta viskas.
Ir dar perskaičiau "Rankraštis, rastas Saragosoje" J. Potockio. Jau kaip sunkiai ėjau per įžangas, tai nemoku apsakyt. Galiausiai įžangas perverčiau ir ėmiausi paties kūrinio. Buvau prisiklausiusi/prisiskaičiusi, kad tai klasika. Nu tikrai. Savotiškai įdomi knyga. Apibūdinama ir kaip fantastinė, ir erotinė, ir dar siaubo.