Mergytes, mes esame ne daiktai, mes esame gyvos butybes, musu organizmas yra nenuspejamas ir medicina ne viska gali, neviskas jos galiose. Ji vadovaujasi tik medicininiais pasiekimais. Juk zmogus viena diena serga, kita jau ne. Viena diena suzino ziauria diagnoze - vezys, bet ir tai iveikia. O pas mus tik uzake kiausintakiai. Nejau mes didelio noro, vilties, kantrybes ir zinoma tikejimo, bei laiko deka nepramusime savo kausintakiuose terpes, pro kuria prasiskverbs folikulas subrendusia kiausialaste? As tikiu tuo. As tikiu tuo, kad tik as pati sau galiu padeti. Juk musu pasamone turi beribias galias. Maldos, noras, tikejimas, stai ko man reikia, kad iveikciau savo uzakima. Esu susikurusi vaizduoteje vaizdini. Kiekviena diena regiu savo sveikus kiausintakius, kuriais keliauja kiausialaste ir susitinka su vyro spermatozoidu ir jie drauge keliauja gimdos link. Ten sekmingai isitvirtina. Regiu tai ryskiai ir su sypsena veide. As zinau, as tuo noriu tiketi, kad as iveiksiu juos ir pastosiu naturaliu budu. Zinoma, neatmetu ir IVF. Su vyru kiekviena diena dedam pinigus i stiklini inda, taip renkame pinigelius IVF procedurai, tuo paciu skatindama save tiketi, tiketi ir dar karta tiketi. Lavinu savyje optimizma, nors iki sios diagnozes buvau pesimiste visiska. Pati savimi stebiuosi, kad gavusi sitokia beda, gavau sitiek vilties, optimizmo ir tikejimo. Sako, kuo daugiau gyvenimas tave musa, tuo labiau tu stipreji ir uzsigrudini. Liudesiu ir pesimizmu sau nepadesime, taip tik nugramzdinsime save i neliuna. Mylekime save ir dar karta kartojuosi, 100% tikekime, kad mes galime

Man 23 metai.
[/quote]
Ačiū už tikėjimą . Jis toks stiprus , kad galime ir kitos dar pasisemti .