,ir daugiau nieko.Aš pavyzdžiui sėdžiu sau ir mokausi,o be to sužnau,kad ne mano vienos tokie,naujieji globotiniai ,o čia bliamba ,nu tikrai barasi,matai kitam gale kažkokie nesuaugėliai nesubrendėliai sėdi ir viską priima tik kaip asmeninį mirtiną įžeidimą. viskas gerai.
,kūdikį ir du nu va paaugusius,Vadimą ir Artūrą.Tai dabar jau taip nebegalvoju,viskam reikia laiko,kol mes neišmoksim būti vieni su kitais,kol nesuprasim nieko ir nebus.Žinai kai ateini ir klausi ar tu eisi pas mene į svečius,tai jie labai noriai sutinka,o paskui kai po truputį pradedi pratinti prie tos minties,kad čia jau bus ir tavo namai,tai kaip pasakyti 
,tikrai nelengva ir kai jie tyčia daro tą ar aną,ir kad taip ir taip.Ir kai mes susikelsim jau gyventi į vienus namus,dar kartą viskas keisis,bet jie jau bent pradės gyventi su jiems daugiau mažiau ,bet pažystamu žmogum tai pirmiausia.Čia svarbu neperskubėti jau paimti.O pareigas,visa kita,jie labai gerai iš globos namų žino,bent jau maniškiai ir atskirai mokyti kažko dar,papildomai tikrai nereikia.
.Žinoma aš jam sakau,o kam tu mokai meluoti?Džiugas įsijungia,sako o aš nemeluoju .Žinoma,kad patvirtinu,kad žinau jog nemeluoja .Tai tu dabar pasakyk,ko aš pasieksiu pasaodinus artūrą pagalvot?Va tą rezultatą,kad girdėsiu tai,ką aš noriu girdėti,bet tai dar nereiškia,kad jis taip ir galvos.Už tai aš linkusi atsiprašymo sulaukti nuoširdau,ir laukti tiek kiek reiks,nei tai tolinti.O tu atsiprašinėti???O kam tau atsiprašinėti,tavo vaikas su kiekvienais metais vis daugiau neša atsakomybės už save,va jis apspjovė,neatsiprašė,va jis ir tegu gauna pagal nuopelnu,o prie ko čia tu?Gal tu spjovei? Čia tipo pozytyvus auklėjimas Mūsų pareiga nepavargti juos mokyti jiems padėti suprasti KAIP gyventi šiame pasaulyje ir KUOM vadovautis.... Nesakau, kad tu to nedarai...manau visi tai darom...kaip mokam kaip sugebam....čia juk nėra rungtynių... Čia tipo pozytyvus auklėjimas Mūsų pareiga nepavargti juos mokyti jiems padėti suprasti KAIP gyventi šiame pasaulyje ir KUOM vadovautis.... Nesakau, kad tu to nedarai...manau visi tai darom...kaip mokam kaip sugebam....čia juk nėra rungtynių... nesiginčiju,gal ir tampa natūralūs,bet kokie jie aplediję,čia žinai visada na va kip Kajus iš pasakos,tos širdelės.Galiu papasakot,nu Artūras gyveno apsoliučiai asocialioj šeimoj,ir nežinia kokiais gyvenimo vingiais liko pakankamai aukšto intelekto,puikia skačiuoja,greit susipažinom su aidėm,nugi lenkia kaip kuriuos savo bndraamžius,bet mano namai,su tais kuriuos jis kažkiek prisimena ir jie jam būtų labaius suprantami turi tiktai kad bendrą pavadinimą,žodžiai kurių pas mus vartoti negalima yra jo kasdienybė visą jo gyvenimąpagrindinis ir visur lydintis leksikonas,o tai kad jo čia niekas neniuksi,neįspiria ir į jų žiūri draugiškai tai jam irgi ,taip įtariu kad savijauta,kad jei mus kas Marse dabar nuleistų irgi saugiai nepasijustumėm.O su Vadimu yra jau visai kitos problemos,jis jau turi įgimtų sveikatos problemų,tame tarpe ir protiniiių,bet su juo viskas matyt dėl to einasi paprasčiau.Jam viskas aišku,yra jis,o visi kiti kas jį supa-auklėtojos,nu toleibuse tai ne,bet aš jam auklėtoja,nu į karuseles jis ir nelipa,nes turi kai kurių nustatytų fobijų,bet ta kur sodina vaikus auklėtoje,teatre irgi auklėtojos,kur duris uždaro ,bet užtai per tą laką nuo pavasario mes pasiekėm daug pralavėjo kalba,sudedam jau kartais net keturių žodžių sakinius,ir jam per tas didelias mūsų pastangas komisija neatidėjo mokyklos ir jis eis jis į mokyklą.O va tas kuris gali ir sugeba matyti mastyti pats dėlioti situacijas su juo sunku ir pasiekimai sunkūs,sunkiai einasi.O bandai žmogus tai visokius metodus bandai ir labiausia džiaugiesi nors kokiu teigiamu pokyčiu kurį pastebi dar tik tu vienas,tiesiog kitiems nesimato . Nu taip būčiau tokią temą paskaičius prieš metus, ko gero nebūčiau ryžusis pasiimti vaikų globai. Man tos didelio rašto teorijos tai 
. Gyvenimas aišku labai keičiasi parvedus į namus globotinį, bet jeigu kitaip gyventi negali? Nu taip būčiau tokią temą paskaičius prieš metus, ko gero nebūčiau ryžusis pasiimti vaikų globai. Man tos didelio rašto teorijos tai . Gyvenimas aišku labai keičiasi parvedus į namus globotinį, bet jeigu kitaip gyventi negali? ,auginu ir tiek,o leliuką žinoma,kad dar ir leliuką,bet viskas iš eilės,pirma didžkiai,kitaip bus negerai .
nesiginčiju,gal ir tampa natūralūs,bet kokie jie aplediję,čia žinai visada na va kip Kajus iš pasakos,tos širdelės.Galiu papasakot,nu Artūras gyveno apsoliučiai asocialioj šeimoj,ir nežinia kokiais gyvenimo vingiais liko pakankamai aukšto intelekto,puikia skačiuoja,greit susipažinom su aidėm,nugi lenkia kaip kuriuos savo bndraamžius,bet mano namai,su tais kuriuos jis kažkiek prisimena ir jie jam būtų labaius suprantami turi tiktai kad bendrą pavadinimą,žodžiai kurių pas mus vartoti negalima yra jo kasdienybė visą jo gyvenimąpagrindinis ir visur lydintis leksikonas,o tai kad jo čia niekas neniuksi,neįspiria ir į jų žiūri draugiškai tai jam irgi ,taip įtariu kad savijauta,kad jei mus kas Marse dabar nuleistų irgi saugiai nepasijustumėm.O su Vadimu yra jau visai kitos problemos,jis jau turi įgimtų sveikatos problemų,tame tarpe ir protiniiių,bet su juo viskas matyt dėl to einasi paprasčiau.Jam viskas aišku,yra jis,o visi kiti kas jį supa-auklėtojos,nu toleibuse tai ne,bet aš jam auklėtoja,nu į karuseles jis ir nelipa,nes turi kai kurių nustatytų fobijų,bet ta kur sodina vaikus auklėtoje,teatre irgi auklėtojos,kur duris uždaro ,bet užtai per tą laką nuo pavasario mes pasiekėm daug pralavėjo kalba,sudedam jau kartais net keturių žodžių sakinius,ir jam per tas didelias mūsų pastangas komisija neatidėjo mokyklos ir jis eis jis į mokyklą.O va tas kuris gali ir sugeba matyti mastyti pats dėlioti situacijas su juo sunku ir pasiekimai sunkūs,sunkiai einasi.O bandai žmogus tai visokius metodus bandai ir labiausia džiaugiesi nors kokiu teigiamu pokyčiu kurį pastebi dar tik tu vienas,tiesiog kitiems nesimato . Lygiai taip kaip tu dedi pastangas su globotiniais, lygiai aš taip pat dedu su savu vaiku ir su svetimais daržely....
Lygiai taip kaip tu dedi pastangas su globotiniais, lygiai aš taip pat dedu su savu vaiku ir su svetimais daržely.... .Bet tik ,kuo mažesnį imk,visiems bus daug geriau,čia labai nuoširdžiai,ir tėveliams ir vaikeliui,oj kaip yra nelengva vienas kitą pažinti.Va čia Andro rašo apie Dainių,nu seniau tai būčiau taip atsargiai žiūrėjus,nu du metai ,o dabar tai jau tai ir žinau,kad daug yra tos negatyvios informacijos jo galvelėj,ir jai irgi reikės daug dar nueiti ir su tokiu mažuliu.
,o dabar tai jau tai ir žinau,kad daug yra tos negatyvios informacijos jo galvelėj,ir jai irgi reikės daug dar nueiti ir su tokiu mažuliu.
). Niekas patikėti negali, kad ji ne šeimoje augusi.
). Niekas patikėti negali, kad ji ne šeimoje augusi. .Sėkmės,o kitiems tęsiasi tie periodai ir būna tokių globėjų katrie sulaukus paauglystės krizių tuos vaikus grąžina atgal.Ir tu žinai,seniau galvojau ,kaip jie taip gali ir koks čia globėjas-ėmiau-mečiau,tai plačiau pasidomėjus kiekvienu atveju,tai yra ir tokių,kad kažin ar galėjo kitaip pasieilgti.Visaip būna.Kuo daugiau žiūri tuo daugiau matai.Visaip būna.O gal tu turi kokį stebuklingą receptą,kaip įveikti tuos sunkius periodus,tada pasidalink,ačiū .
). Mes daug laiko praleisdavome tik dviese - kartu gaminome valgyti, vaikščiojome, aš ją daug nešiojau, daug jai skaičiau (pasisodinus ant kelių), kartu žiūrėjome vaikiškas laideles, "įjungiau" ją į namų ruošą (kas jai nepaprastai patiko - jai, kaip sakoma, neduok pavalgyti, o duok ką nors pašluoti ar pavalyti ). Taip pat mus nepaprastai suartino jos liga - ji susirgo angina ir tris dienas laikėsi 40 laipsnių temperatūra, o aš ją slaugiau. Kažkur internete buvau aptikusi sąrašą savybių, pagal kurias galima spręsti, kad vaikas dar neprisirišo. Tai mano mergytei nebuvo būdinga nė viena išvardyta savybė. Aišku, pas mus irgi ne viskas idealu, pasipykstame, tačiau jos kaprizai ir pykimai (ir tai, kaip ji savo pyktį išreiškia) yra tokie patys, kaip ir visų kitų vaikų - nori saldainius valgyti prieš vakarienę, o ne po jos, nori į darželį eiti pasipuošusi išeigine suknyte, o ne apsimovusi džinsais, nori šokinėti ant lovos ir pan. Dar kartą sakau, kad man tiesiog pasisekė - tai labai geranoriškas vaikas.
