Nerimas, itampa ir baimes - 2!

gal reik važiuot

Na manau blogiau nebus... Nebent esi įsitikinusi, kad nėra reikalo kreiptis...



Papildyta:
Pasiskaitymui

Pataria psichoterapeutas Olegas Lapinas

Jūsų baimė yra pakankamai populiari ir graikiškai vadinasi „tanatofobija“. Nuo šios baimės kentėjo daug žymių žmonių – tarkime, garsus komikas ir komedijų režisierius Vudis Alenas. Taigi baimei atsirasti visiškai nereikia būti labai rimtu žmogumi. Tik Vudis surado puikų būdą su ja sugyventi: jis šaiposi pats iš savęs savo filmuose ir apsakymuose.

Ar iš tiesų jūsų baimę skatina mintys? Taip, tačiau ne paprastos mintys.

Jei tai būtų tik paprastos mintys, tai jų poveikis būtų trumpalaikis. Štai, tarkime, jūs pagalvojate, kad jūsų AIDS testas yra teigiamas. Jūs jaučiate staigią baimę... O po to sužinote, kad tai buvo klaida. Ir baimė atslūgsta. Mintis šiuo atveju labai susijusi su suvokiama realybe ir labai aiškiai lemia jausmus. Čia jau žmogus stipresnis už baimę ta prasme, kad gali atkreipti dėmesį į pozityvią informaciją - ir baimė nyksta.

Jūsų gi atveju mintys yra stipresnės už jus, ir nors išorinio pagrindo joms atsirasti nėra, vis tiek sukasi jūsų galvoje. Žinoma, sukasi ne šiaip sau, o todėl, kad jūs jaučiatės nesaugiai, t.y. gyvenate su nerimu. Taigi, jūsų mintys ne realistiškos, o įkyrios.

Nerimas - neapibrėžtas jausmas, o protas neapibrėžtumų nemėgsta ir visuomet bando iš nerimo padaryti aiškesnį jausmą, susijusį su kuo nors, kas yra matoma ir apčiuopiama. Tuomet gimsta įkyri mirties baimė, t.y. baimė sujungta su idėja: ne šiaip nerimas, o konkrečiai: susirgti, numirti, patekti į nelaimingą atsitikimą, pakartoti senelio likimą, ir t.t. ir pan.

Protas yra išradingas ir prie pagrindo - nerimo jausmo - „prikabina“ įvairius pateisinimus. O jie savo ruožtu sukelia aiškesnes baimes. Taip vystosi tanatofobija - įkyrios mintys apie mirtį + baimės jausmas. Kartais jis yra nuolatinis, kartais paaštrėja lyg priepuolis.

Labai dažnai žmogus su įkyriomis baimėmis bando save paguosti, prikalbėti nebijoti, užsimiršti, pakeisti požiūrį į pasaulį. Ir jam nepavyksta. Todėl, kad žmogus bando elgtis su įkyrumu taip, lyg tai būtų realistiškas, proto pagimdytas jausmas. O įkyrumas kyla ne iš išorinės tikrovės, o iš žmogaus vidaus, t.y. sielos. Siela yra daugiau nei protas, ir įtraukia į save Vidinį Kritiką (superego) bei pasąmonę (jausmus, norus ir fantazijas, kuriems ne vieta būti jūsų dėmesio centre). O taip pat siela sugeba stebėti pačią save. Štai šioje sielos vietoje jums ir reikia atsidurti.

Taigi, norėdama susitvarkyti su savo mirties baime, jūs turite pradėti ne nuo minčių, ne nuo baimių, o nuo bendro nesaugumo jausmo - nerimo, kurį jūs išgyvenate sielos gilumoje - stebėjimo.

Kada mūsų sieloje atsiranda nerimas?

Čia jau jums teks patikėti manimi, nes tai, ką aš kalbu, akivaizdžiai jūsų galvoje nevyksta. Taip atsitinka tada, kai iš jūsų pasąmonės į sąmonę bando ateiti noras, fantazija ir jausmas, o Vidinis Kritikas jam sako: stop!

Įsivaizduokite: riaušininkai susiduria su policija. Bet ne po jūsų langais, o gretimoje gatvėje, kurios jūs nematote. Šioje vietoje prasideda susidūrimas: kaukia sirenos, mėtomi buteliai su benzinu, šaudoma guminėmis kulkomis ir į darbą paleidžiami „bananai“. Kažkas panašaus vyksta ir jūsų sieloje, tik jūs nematote, kas. Užtat susidūrimo garsus girdite: tai ir yra jūsų nerimas. Pasakyti, ko ten daugiau - maišto ar represijos - negalite, nes visa tai yra neišryškinta, nesimato ir neįvardijama. O ką, jei jūs iš riaušių padarysite veiksmo filmą?

Ir ką jums su tuo dar daryti Pradėti kovoti? Kur gi - juk į savo sielą nelabai įlįsi.

Daugelis žmonių, kurie kenčia nuo įkyrių baimių, atranda, kad laikinai padeda tam tikri vaistai: neuroleptikai ar trankvilizatoriai. Retsykiais - naujieji antidepresantai. Juos dabar išrašo šeimos gydytojai. Tačiau išgydyti įkyrumus vien vaistais dažniausiai nepavyksta. Jums reikia psichoterapijos, o jeigu jūs pas psichologą patekti negalite, tai teks pačiai tapti psichoterapeute. Tik psichoterapeute ne tradiciška, o truputį ekscentriška. Galima netgi sakyti, kiek trenkta.

Pradėkite nuo to, kad užimkite stebėtojos poziciją savęs atžvilgiu. Tiktų ir veidrodis, kur jūs galite stebėti savo neramų ir nelaimingą veidą. Atsisėskite prieš jį ant kėdės. Žiūrėkite į save įdėmiai ir kvėpuokite taip, kad iškvėpimas būtų kuo ilgesnis, o apie įkvėpimą negalvokite. Tuomet, kai apsiprasite su savo atspindžiu, mirktelkite jam ir pasakykite: tai ką, mirti susiruošei? Ir padarykite baisią grimasą - tarkime, pavaizduokite numirėlę. Iškiškite liežuvį, pakriokite, užverskite akis. Galite nukristi nuo kėdės ir pagulėti kelias minutes. Kol neatsibos.

Tuomet vėl pasižiūrėkite į savo atspindį. Greičiausiai jūs pamatysite visai kitokį veidą. Tada parodykite sau liežuvį, pavaizduokite idiotę ir grėsmingai tarkite sau: „Bijok Mirties! Vis stipriau ir stipriau! Ji ateina! Baltas chalatas eina per miestą!“ Tada atsikelkite ir sučiupusi kokią nors pagalvėlę padaužykite ją. Ir garsiai kelis kartus nusikeikite.

Tada vėl grįžkite prie atspindžio ir padėkokite sau. Dėkokite labai rimtai ir pagarbiai. Galite net pabučiuoti savo atspindį. Paglostykite save per galvą. Ir tarkite: „Kitą kartą aš atrodysiu dar siaubingiau – juk reikia, kad kažkas manimi pagaliau pasirūpintų“.

Jeigu jūs esate kūrybingi, paįvairinkite šį seansą. Prisiminkite: įkyrumai labai nemėgsta nuoširdaus smalsumo ir humoro jausmo. O nuo juoko jie išvis traukiasi.

Sėkmės.
Olegas Lapinas

Aš 99 proc esu įsitikinusi ,kad nieko neras, bet ,o tačiau...

Dagnija, negi tu painioji endokrinologus su ginekologais? Pasiklausk verčiau visko mamos, juk rašei, kad ji gydytoja - ji tai jau tikrai žinos, kas ką tiria Nesu dar girdėjus, kad endokrinologai sodiną į TĄ kėdę
Va:
Endokrinologija
Mokslas, tiriantis belatakes liaukas ir tų liaukų produktus- hormonus. Bendroji endokrinologija tiria tų liaukų vystymąsi, struktūrą ir funkcijas, hormonų fiziologinę reikšmę, cheminę struktūrą ir veikimo mechanizmą organizme. Tarp visų organizmo endokrininių liaukų egzistuoja nuolatinis grįžtamasis ryšys. Sutrikus vienos iš jų funkcijai, neišvengiamai kinta likusiųjų veikla, išryškėja ligos požymiai.


Papildyta:
kaip jau rašiau, visi geriami hormonai neišvengimai įtakoja kitas endokrinines liaukas - kažkodėl mes apie tai nesusimąstom O paskui sergam vis kitkuo, vėl nauji vaistai ir t.t.
Bet va kaip niekuo nesirgti tai nežinau

negydytoja o medike
Kad man gine sako tu nenoresi pas vyrus tai galvojau kad kazka daro daugiau
nu aisku dekui jums

Sveikos mergytes
noreciau jungtis prie jusu, nes esu tokia baile ir tryzne
stresuoju del visko ir puolu i asaras

sveika prisijungusi mimoza pasakok kas per bedos kamuoja
Liepa o dar klausimas ,ar buvai butent pas moteru skyriaus ginekologa-endokrinologa? nes mane pas si siuncia

Ui...kad net nezinau... iki 18 metu viskas buvo dzin: sakykit ka norit, rekit - i nieka nereaguodavau, o kai suaugau pasidariau super jautri: i viska labai skaudziai reaguoju, priimu asmeniskai, visad pervargus, nepailsiu... atrodo kokia pavargus atsiguliau, tokia pat pavargus atsikeliau...
3 savaites pradirbau naujam darbe, bet nepakeliu itampos ir zmoniu abejingumo, tai siandien pasakiau, kad iseinu.... palengvejo pasakius beje ir vel apsizliumbiau
O del baimiu net nezinau... kazkaip nesigilinu ir taip bedu uztenka

Labutis visoms ,noreciau prie jusu prisijungti ....Kenciu nuo PA bei gilaus nerimo,gal ir jus panasius patyrimus turite ir zinote kaip iveikti tokius negalavimus...Mano nerimas toks stiprus ,kad net atrodo kad nei vienas zmogus daugiau tokio negali patirti...

Labukas
o del ko tu nerimauji? yra tam priezastis ar tiesiog tokia tavo busena?
kai einu i koki rimta pokalbi irgi dedu i kelnes

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.