bulimija - anoreksija

Taip taip, kai pamąstai - kas iš to, kad kaulų maišas, bet ligotas... Ir kitiem gali aiškint, kad elgtis taip negalima: badauti vemti, bet pati tą patį darau. O galvoj galvoju - jau geriau ligota, bet plona...
Ryte pasiimiau džinsus, kurie rudenį buvo per dideli - dabar vos įlendu - tragedija Badas, badas, badas...
O aš šiandien irgi mažai valgiau, ir iškarto nuotaika gerėja

Zinau, kad persirijimai ir vemimai aktyvina laisvuju radikalu didejima. O juk jie tiesiausias kelias i vezy

Labas rytas, Mergynos Nu žinokit, gal tikrai mėnulio fažė pasikeitė, savaitę tylėjęs pajudėjo mano svoris ...Jau trečią rytą vis minusą pamatau - nu gyvent vėl norisi Po...kad jau po tiek nevalgymo savaičių kaip ir pripratau nebevalgyti, užsikodavau nerealiai - bijočiau net kasnį praryti kokio sūrelio - riebalai ten...Bet jie yra mano šaldytuve dabar, ir nežinau, ar po penkių minučių neužeis kas smegeninei, ir nepulsiu prie jų...Nuolatinė kova, nuolatinė kontrolė - lygiai toje pačioje linijoje kaip ir alkoholikų, narkomanų ir kitokių priklausomybių
Ir visiškai pritariu tau, Stela, kad tikslas pateisina priemones Dzin, kokiu būdu mesi tą svorį - žmonės matys tave tik gražėjančią, o ne vidines ligas Kažkaip aš ir manau, tas ligeles gal aptvarkysim, bet kad tik galėtum normaliai jaustis ypač mūsų durnoje visuomenėje, kur ,,kitaip,, atrodantis yra nepritapėlis...
Tik su tais vėmimais...Plyšta man širdis - kiek suprantu, Noriuzako, diagnozė jau rimta, jei guldo į VSC... ?
Minėjau jums, kad neužilgo studijuosiu magistre psichol.ir pakraipą tęsiu šiomis temomis, tad vienam iš dabar mano skaitomų vadovėlių ,,Psichiatrija,, radau labai išsamiai išaiškinta Nervinė anoreksija ir Nervinė bulimija.Na ten tikrai nesmagiai aprašomos vėmimo pasekmės...Ir gydymas yra žymiai rimtesnis nei bulimijos.Nors manau, kad jau esate tiek ir tiek prisiskaičiusios tos literatūros ir liūdniausia, kad teorijos neišeina paversti praktika...
Daug apie vaikučius užsiminėte...Būsiu liūdna ir žiauri - taip, tai didžiausia rizika nesulaukti ar neišnešioti vaikučio...Kas būtent, šie sutrikimai, palietė ir mane...
Kai keturis metus vargom po ginekologus, kiek pinigų sukišom, kolei susilaukiau pirmo sūnaus(jam jau 7m) - tai dar kažkaip nesureagavau baisiai, nors ginė mano jau vis įvardydavo mano išderintus hormonus ir moteriškas veiklas.Bet vat pernykštis mano Angelėlio praradimas tai sukrėtė nerealiai ir buvo privertęs pamąstyti Nes kai pastojau, buvau numetusi 38kg(badavimu, streso dozėmis ir t.t) - tai taip ir neišnešiojau vaikelio.Nes imuniteto buvo nulis, užpuolė ilgalaikė sloga, gripas(kas nėščiom pavojinga).Kepenys, kasa, inkstai pažeisti infekcijų ūminių buvo - na, ir natūralu, kad visa tai atsiliepė Angelėliui...Mergaitės, kaip žiauru, kai reikėjo dar, jau mirusį vaikelį pagimdyti...Visą sav. ligoninėje prasikankinau laukdama sąrėmių, kad gimtų...O poto dar namo gryžti sulaužyta Siela, tuščia ir...su priaugtu svoriu.Truputį numečiau kilų ir nenuleidau rankų, kad vėl pastočiau...Tai šie paskutiniai vieneri metai buvo kažkas tai nuostabaus - valgiau ką tik norėjau, jaučiau, kaip organizmas pulsuoja sveikata, aišku, buvo sutrikimų, bet jau nebe tokie baisūs.Supratinga ginė net ant svarstyklių nestatydavo jau manęs, nes žinojo mano ligą...
Tai va, vaikus abu savo gavau labai sunkiai.Siaubingai norėčiau dar vieno, bet jau nebežinau, kaip organizmas beatlaikytų vėl staigų svorio didėjimą ir vėl mažėjimą.Nes metams bėgant, oda jau nebe tokia elastinga bėra - o kai skirtumai vaikšto 30-40kg, tai krūva pinigų ant masažų, kremų, sporto išeina, kad oda nekarotų...
Gal šis mano pasisakymas padės kuriai bent trupučiuką pamąstyti, kai vėl eisite vemti...Nes Moteriai nėra didesnės laimės žemėje, kaip pagimdyti vaikelį...

Amri32, jetau, kaip pavydžiu tau, kad sugebi laikytis, aš vakar persiėdžiau, vėmiau ir šiandien nenoriu lįsti iš namų, man bloga, aš nekenčiu savęs Noriu, kad kristų svoris, nebenoriu tų riebalų ant savęs...
Nežinau ar rimta ta diagnozė - bulimija ryški, jei kas dieną po šešis kartus ir daugiau sugebu vemt, o galvoj mintys kaip tapt vėl anoreksike... Taip noriu....

Tavo pasisakymas tikrai verčia susimąstyti, bet... Tai tik akimirka, kad irkaip būtų gaila... Dabar galva kitom mintim u-krauta, nuolatos... Gaila dėl Angeliuko, bet jis saugo Tavo vaikučius iš viršaus

Noriuzako, nu kaip liūdna dėl tavęs man Nu pasakyk, o koks tavo ūgis ir dabartinis svoris? Ir kiek norėtum sverti?

Nenoriu, kad kiti dėl manęs liūdėtų

Ūgis 175cm. Svarstyklės užvakar parodė 62kg O noriu tiek, kiek svėriau vasarą - ne daugiau 53kg Vos ne dešimt kg reik numest

Amri32,
Kokia graudinant istoirja šiaip..Labai užjaučiu,akld tiek vargo patyrei ir žaviuosi kaip viską ištvėrei
Bet nesuprantu kai taip rašai,kad
tikslas pateisina priemones kai iškentėjai tokių siaubelių dėl vaikucio..
Kas ,akd aplinkiniaia matys tave plona ar tikslaiu kaulų rinkinį jau, tačiau visada išvargusią, nelaimingą (jei problemos pvz , ne snegali turėt vaikučio...)
aš puikiai suprantu,kad sveikata yra žymiai svrabiau.. Bet nemoku perlipt per save..

noriuzako,
matau,kad tavo būklė išties sunki..Laikykis,mergyt Manau valgymo sutrikimų centras bus tau į naudą Jeigu svertum 53.tai tavo kmi būtų epr mažas jau... Nereikia gi tiek..
Mano ūgis 152,norėčiau svert 43 ..tai mano kmi gauans visia ant ribos,bet dar telpu normose..o kai svėriau43 buvau tikrai patenkinta,su visur styrančiais kaulais..



Aš labai bijau,kad mano liga pažengs ir pradėsiu vemt ir aš.. Dabar tik badu ir alinančiu sportu bandau užglaistyt apsirijimus.. Bet kas žino kaip bus toliau.. Jau abndžiau vemt-neišėjo.Anksčiau buvo tik mintys,o prioeš svaitę ir bandymai..
Kaip sustabdyt save

Aš irgi buvau laiminga tada su kauliukais Ir man svarbu buvo, kad KMI nebūtų rėmuose
Kamius, negerai Eini tuo pačiu keliu kaip ir aš. Prašau, nemėgink daugiau vemti... Žinok nuo vėmimo tik blogiau... Prisimenu kaip aš prisiėsdavau ir bėgiodavau, bėgiodavau su skaudančiu pilvu, šonais, vos kojas pavilkdama bet bėgdavau... Paskiau irgi atėjo mintys, nesėkmingi bandymai tualete, kol taip sakant išprievartavau savo organizmą, šitai nesąmonei jis pasidavė ir nebegaliu jos sustabdyti. Nebemėgink, kamius

Sveikos mergytes

Labai nudziugau,radus sia tema Is pradziu skaiciau kaip svecias,nes nebuvau uzsiregistravus,o ir nemegstu forumuose rasineti,bet sumasciau,kad ir man noretusi prie jusu jungtis Ar priimsit i buri?
Trumpa mano istorija: As kaip dauguma is jusu sirgau bulimija.Rasau sirgau,nes buvau tuo isitikinus,bet pasirodo ne taip jau viskas paprasta,siuo metu esu ,,ant ribos''.Pats blogiausias ,,pikas'' buvo pries 4metus,tada vemiau daug ir daznai,sveriau 55kg.(ugis 172cm.)atrodziau baisiai,pasiziuriu tu laiku nuotraukas,boze boze...Dabar atseku,kad vemdavau....is vienatves.Gyvenau viena,su vaikinais nesiseke,va taip ir susiradau guodeja ir ale tipo ,,drauge''(dabar ziauriai labai gailiuosi,kad su ja susidraugavau ) Sveikti pradejau,kai susipazinau su dabartiniu savo vyru,buvo kazkaip nefaina kartu gyvent ir vemt,dar lankiausi Valgymo sutrikimu centre,labai padejo. Nevemiau gal pusmeti,tada pastojau,viskas buvo gerai,per nestuma irgi nevemiau,net pamirsdavau savo praeities ,,fokusus''.Priaugau 16kg.Grizus is ligonines po gimdymo buvo like 5kg.kazkaip maniau,kad bus super,greit juos numesiu.Deja deja, maitinau pati dukryte,jei tik nepavalgau,pieno ner,va taip bemaitindama prisigriebiau net...12kg.antsvorio Ir tai cia pries nestuma buvusiam svoriui(pasveikus,pries nestuma sveriau 65kg.) Taigi tik jus galit isivaizduoti,kaip as dabar jauciuosi Siuo momentu man atrodo esu aptukus kiaule,netelpanti ne i viens savo drabuzi.Daznai kamuoja mintys,kad reiktu vel kisti rankas i gerkle...bet susivaldau kol kas.Na bet zinau,kad tik kol kas.Labai blogai jauciausi,susidejo dar daugiau problemu.Uzsirasiau pas psichiatra neseniai,ji mane isklause,liepe gultis vel i VS centra( o maniau,kad as jau pasveikau,gi nevemiu!!!!!!!!) Kadangi negaliu,auginu maza vaika,israse antidepresantu(geriu juos pirma kart gyvenime dar tik antra diena,o as bijau,kad jie padidins svori dar labiau... ) Uzrase aps psichologa,eisiu penktadieni.
Kazkokia ilga istorija gavosi,bet tik noriu parasyti,kad nemaniau,kad valgymo sutrikimai gali taip gadinti gyvenima!!!!!!!!!!!!!!!!!!!!Nuolat esu liudna,VISA LAIKA galvoju,kaip as numesiu tuos 12kg.Gal vis tik vel pradeti vemti,paskui save nugaliu,tada prisivalgau,ir taip visa diena!!!!!
Labai tikiuosi kad visos cia kartu galesim iveikti sia baisia liga,ir gausiu cia palaikymo,stiprybes ir supratimo
Kadangi esu naujoke,tai atleiskit,kad nelabai patyrus ,,isreiksti'' mintis...Kazkaip kalbeti man visada geriua,nei rasyti.Bet zinau,kad ir rasyti reikia,kitaip ir isproteti galima(ypac jei nera su kuo atvirai pasikalbeti )

Labas Žinoma, jog priimsime
Smagu, jog buvai pasveikusi ir labai norėtųsi, jog negrįžtum atgal į tą patį š... Ir labai gerai, jog kreipeisi pagalbos Dėl AD ir aš bijojau, kad didins svorį, jis padidėjo - bet aš labai daug ėdu ir daug vemiu, dėl to tik save kaltinu, ne AD

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.