QUOTE(kamius @ 2010 05 18, 22:00)
Džiugus kiekvienas , kad ir mažas žingsnelis.. Matai,sugebi ir ilgaiu išbūt,vadinasi ir pati turi jėgų su tuo kovoti... 5 dienos puiki pradžia

aš galvoju,jei bent mėnesį išieitų tada gal jausčiaus padarius didesnę pažangą ir žengusi žingsnelį pirmyn..nes aks dabar iš to,kad atsilaikau saavitę,jei tada vėl apsirijimaiporą dienų.. Ir vėl kartojasi.Tas pats mėšlas..Tikiuos ,akd viskas bus kitaip..TIk va, baigaisi mokslai, vasara prasideda..Kažkaip manau jog bus daug sunkiau laikytis...
Bet negi tokia bloga savijaute vistiek tave priveda prie minčių vemt? Kai perisvalgau man jau nebsinori valgyt bent kitą dieną tikrai ,nes tokia šlykšti savijauta būna
Matai, aš dabar nebemėginu net laikytis VSC planelio, kas negerai... Gal reikia vėl prisiverst

Nes aš dabar vis po persiėdimų planuoju, kad valgysiu ne daugiau kaip 500kcal per dieną, bet kas kart susimaunu - arba kažką skanaus nuperka tėvai, arba susinervinu taip, kad nebežinau kur dėtis, atrodo sienom lipčiau...
Veda vemt dar labiau šita šūdina savijauta. Esmė ta, kad jauties blogai, ir nežinai ko tu nori, pradedi valgyt, pavalgius išvemi, išvėmus kyla dar blogesnė nuotaika, kas vėl verčia daryti tą patį... Va sekmadienį, kai laikiausi savo plano - ryte pusryčiam pomidoras, pietum sriuba - neįsivaizduojat kiek visko padariau - išsišveičiau batus, išsiurbiau mašiną, su šuniu išvažiavau. O vakare nežinau, nepamenu, kas sunervino ar vėl akys už kažko užkabino - viskas nuotaika stačiai žemyn nukrito ir ligi dabar nepakyla... Dienom nieko nedarau, sėdžiu prie kompo, nesimokau, valgau, vemiu, guliu... Gėda sakyt, bet et šunį tik pusvalandį vedžiojau.... Dieve, kaip norėčiau grįžt į tą būseną, kai buvau patekinta svoriu, dariau viską, dienos buvo naudingos, buvau linksma....
O dėl savijautos po persiėdimo - prisimenu, kai nevėmiau, po persivalgymo fiziškai labai blogai kitą dieną jausdavos, tai ir stabdydavo (na visi pilvo skausmai, pūtimai, net gi viduriavimas). O pradėjus vemt, tų fizinių blogumų nebelieka (neskaitant storėjimo) lieka tik galvelėj viskas blogai, ką vėl malšinu maistu...
viskas ryt mėginsiu laikytis VSC planelio, nu reikia kažkaip ... nors jaučiu, kad vėl save apgaudinėju...
Noriu verkti, bet neturiu ašarų. Noriu bėgti, bet nežinau, nuo ko. Noriu nusiraminti, bet nesuprantu, dėl ko man neramu. Noriu nebūti, bet nežinau, kodėl esu...
Quod me nutrit me destruit
www.mybestbmd.weebly.com