Bulimija - anoreksija

Noriuzako, mergyt... suprantu.. as toki mastyma turiu: geriau busiu kudziausia is visu ir busiu uzgauliojama, kad daugiau valgyciau, nei busiu normali ir kazkam atrodysiu stora. man lasiniai yra kompleksas. tad tas perdetas kudumas manau tik noras buti saugioj zonoj. bet ir tu pati supranti, kad tas skeletas aptrauktas oda nera grazu, bet tas saugumo jausmas... tu dar jaunute, bijau, kad atsidrsi tokioj pacioj situacijoj kaip as po poros metu. man uztruko apie 10, bet as ne taip intensyviai vemiau, todel manau pasekmiu neteks ilgai laukti. patikek, viduj toks pyktis ir sleikstulys ant saves uzeis kai padarius dantu rentgena bus pasakyta, kad puse ju suesti skrandzio rugsciu...
Kai kontraceptine injekcija pirma karta suleido baisi baime uzpuole, nes vienas is salutiniu poveikiu yra butent svorio priaugimas. uzpludo euforija, kad man tai nepasireiske. atvirksciai, nuo to laiko apetitas sumazejo, mintys apie maista ir svori nebekankina visa diena. nebeliko tu kas trisavaitiniu apsiryjimu, kuriuos sukeldavo tabletes. gal del to pamazu krenta svoris, nors mano valgymai... siaubas... mitybos iprociai kaip pas vaika. ledai, kokie vafliukai.. kartais bandele. atsikeliu kita ryta ir prisimenu, kad valgiau vos viena karta. tada griebiuosi plakti tirstuko. jei ne MB turbut isvis pamirsciau apie toki dalyka, kaip normalaus patiekalo valgymas. vakar iki nakties vos latte ir toki duonini sh su dzemu buvau suvalgius. net nezinau kaip pavadinti, nes lt tokiu nera. toks guminis blynelis su daug skyluciu. max 150kcal susidare ji suvalgius. tad vakarienei, nors ir jau 9val vakaro buvo SB ant akiu turejau prisigrilinti darzoviu ir kazka valgyti, nes vel komentuoja, kad darausi kauleta. sesele komentuoja, kad jei daugiau svorio numesiu neberas minkstos vietos leisti injekcija. o pati ziuriu i kojas, nugara, rankas ir sleikstulys kyla, jauciuosi kaip drebuciu kalnas. jei atsiklaupus, tada slaunys pakenciamai atrodo, bet atsistojus matau kuvaldas kazkokias.
snowgirl... as panasiai kaip tu.. vaikystes traumos mane priverte buti kitokia. visada budama paaugle sau sakiau, kad as pakeisiu savo gyvenima i geresne puse. neleisiu, kad mano vaikai kentetu kaip as. verkdavau kasnakt pries uzmigdama su mintim, kad paspruksiu is to kosmaro. todel ir vos pabaigus 12ka klasiu visais imanomais budais bandziau atsistoti ant savo koju.
mano vaikyste... tevo negaliu vadinti tevu. nes jis juo nebuvo. jam grizus namo pietu begdavau sleptis. mes buvom kaip pigi darbo jega jo versle. jei neiseidavo isnaudoti prasidedavo moralinis smurtas. taip... fizinio smurto ne tiek ir daug prisimenu. ir pati savo mazajam uzploju per uzpakali, jei visiskai lipa ant galvos. kai kurie tevo poelgiai yra nepateisnami, arba budai, kuriais bausdavo. grizdavo namo ir bandydavo svieta lyginti liaudiskai sakant. viskas budavo negerai, prie visko kabinedavosi. pradedant kaip kramtai maista, baigiant tuo, kad veido israiska ne tokia, kokios jis tikisi. jokios meiles, jokio prieraisumo, tik noras isnaudoti. ziuredavau su didziausiu pavydu ir nuostaba kaip kiti draugai sutaria su savo tevu. man tai kazkas nerealaus. tevo meile... nezinojau, kad vyras gali myleti savo vaikus. savajam jauciu tik pagieza. kai griztu namo net nenoriu jo matyti. nenoriu sakyti labas. kiekvienas jo zodis man skamba kaip melas, kaip gerai sugalvotas scenarijus. zinau, kad ka besakyciau, jo pykciui uzejus viskas bus isversta kita puse. nelaikau jokio pykcio, tiesiog nenoriu jo savo gyvenime, nes man jis nieko nedave, tik skausma. nenoriu jo zinoti.
mama... suprantu kodel ji neisejo, nepaliko, kankinosi. vaiku buvo ne vienas ir ne du. lt ne pati geriausia salis buti vienisa mama. bet pykstu... nes brolis sutvarke viza, sake vaziuok gyventi su mumis amerikoj, ji atsisake. pries pora menesiu sakau, pigus bilietai, atskrisk nors porai savaiciu. seniau pretekstas buvo jos tevas, juo reikejo rupintis, nes buvo labai ligotas. jis iskeliavo anapilin, bet atsirado nauju pretekstu. ji- tevo isnaudojama pigi darbo jega. uzsmaugta jo gniauztuose, niekada nesugebejo uzsitarnauti autoriteto. gal del to esu kitokia santykiuose. esu nuolanki, bet turi buti lygybe, turiu buti isklausyta. dariau viska su ex, kad santykiai veiktu del vaiko. bet jis keitesi. bande mane kontroliuoti. bande listi i galva ir keisti mano mastyma, bande priversti jaustis beverte. as stirpi, man nereikia diedo, kuris nesugeba pasirupinti seima, nesugeba manes jaustis vertinama. kad ir kaip sunku buvo is pat pradziu, bet labai dziaugiuosi, kad atsistojau ir pasakiau gana. uzteks buti spaudziama. vyras reikalingas, kad suteiktu moraline parama, kad suprastu.

gyvenimas pilnas issukiu, bet dienos pabaigoje, kai tie issukiai ispresti ir palikti praeityje, uzplusta pasitenkinimas, nes sugebejai buti istikima sau. tai yra svarbiausia.
neleiskit niekam kontroliuoti jusu minciu mergaites..

noriu atsiprasyti, jei darau labai daug rasybos klaidu. naujas laptopas, daug jautresnis, plius klaviatura platesne, niekaip nesugebu priprasti.. nesugebu ziureti i ekrana ir normaliai rasyti neziuredama i klavisus

Tėvai išsiskyrė kai man buvo apie 6-eri metukai, anksčiau neturėjo galimybės, nes dar abu vaikai buvo mažamečiai, kai paaugom iki mokyklinio/darželiukinio amžiaus su mamyte persikraustėm pas senelius, tėvas atėmė iš mamos visą jos užgyventą bei turėtą turtą, paliko be nieko, labai bijojo, kad ir vaikučių neatimtų, mūsų auginimui tėvas nedavė nei kapeikos, mama dirbdavo nuo ryto iki nakties.. nuo jo niekur nepabėgom savaitgaliais jam buvo leidžiama mus pasiimti, tai jis ir pasiimdavo ir trankydavosi girtas po kabakus visokius su dviem mažytėm mergytėm, įsivaizduoju kaip mamai tada būdavo baisu, kad ko nors neatsitiktų, bet negalėjo uždrausti susitikimų, nes bijojo išvis prarasti vaikus, nes neaišku kam teismas būtų buves palankus, kai uždirbdavo jis žymiai daugiau.. (ačiū Dievui abi su sesute greit tapom gana savarankiškos ir būdamos su girtuokliu prižiūrėjom ne tik pačios save, bet dar ir jį, o tais laikais juk nei mobiliųjų telefonų nei kitų ryšio priemonių dar neturėjome, ir dabar ašaros srūva pagalvojus ir prisiminus kaip sekmadienį grįžus mama stipriai apkabina, neįsivaizduoju kaip jai sunku būdavo ir kaip ji visa tai ištvėrė) atsiprašau, nebegaliu daugiau rašyti, labai susigraudinau, nematau nei ekrano nei klaviatūros..

mazhulinka,aciu tau uz toki atvira ir nuosirdu pasakojima Ir tik neatsiprasinek del klaidu,bent as neradau ne vienos.Priesingai nei as,pastebejau jei neperskaitau pries paspaudziant ,,atsakyti'',tai net neimanoma skaityti del zioplu klaidu mano postu,na bet tikiuosi kad suprantat esme
Siandien ilgai masciau ir priejau isvada - na kodel toks gyvenimas neteisingas Juk tevu mes nepasirenkam,kodel butent pas tokius atkeliavom.Maza to,kad vaikystej kentejom,tai dar ir uzauge neisbrendam is ivairiu problemu-kas vaduojasi is depresiju,kas serga VS ir t.t.Zinot pamasciau,ir sau pasakiau STOP.Uzteks tiek daug galvoti apie praeiti,kas buvo-prazuvo.Turim gyventi CIA IR DABAR!!!!!!!!!!!Na ir kas sirgom/sergam VS? Gyvenimas del to nesibaigia.Bent man reiktu net uzmirst ta zodi.Nes jau nebevemiu,o kad kartais per daug pavalgau,tai juk pasitaiko.Nes bent as pastebejau,kad jauciuosi,lyg bausciau save-tipo as sirgau bulimija,todel esu beviltiska,man nesiseks,jei tevas alkoholikas,tai tikriausia kiti mano kad ir as tokia.Nieko panasaus!!!Jauciu,paciai nepavyks to iveikti,teks kreiptis siek tiek pagalbos,bet esu kaip niekad tvirtai pasiryzus.Ne tik del saves reik stengtis,bet ir del musu vaiku Juk vien nuo tos minties,kad musu vaikams suteiksime saugia,grazia,be baimiu vaikyste,manau bus pats didziausias laimejimas Kai apie tai pagalvoju,man labai gera buna ant dusios-isivaizduoju savo seima,ramiai vakarojancia namie,susedusia prie pietu stalo,apie viska besikalbancia,neturincia jokiu paslapciu viens nuo kito.Uch,isisvajojau Bet svajoti nieks nedraudzia, netgi butina,na o zinom kas svajones pildosi,tai net neabejoju,kad pavyks.Jums visoms,tuo paciu ir man To labai linkiu!!!
Apie ka jus svajojate? Svaiksciojimai apie kauleta figura netinka Kadangi cia susirenkam ne tik sergancios,bet ir bandancios pasveikti,todel butina kalbeti tik apie ,,sveikus'' dalykus.Pavyzdziui,man labai grazi Jenifer Lopez figura,nieks nepasakys,kad ji labai lieknute.Ji tokia sveikai putlute Bet man grazu.Ai,taip parasiau dar ir del to,kad ir Valgymu sutrikimu centre ant tualeto duru buvo parasyta ,,Cia vemti negalima'',todel ir siame skyrelyje pagalvojau negerai tiek daug kalbeti apie tas ypatingai lieknas personas.Juk visos suvokiam,kad reta mergina turi tokia medziagu apykaita,kad gali valgyt ir islikt liekna ,,iki kaulu''.Kiti bandymai buti ypac lieknai baigiasi deja bet...liga.
Na uzteks cia man pliurpt,bet kai ,,uzsivedu'' negaliu sustot kartais Lauksiu jusu svajoniu

snowgirl, mano svajone, kuri padejo isgyventi ir judeti i prieki visada buvo grazi, darni seima. visada svajojau, kad nebekartosiu tevu padarytu klaidu ir irodysiu, kad viskas gali pasikeisti. taip, gal ne viskas idealu, bet gyvenam ne pasaku saly, viska valdo pinigai, taisykles, istatymai. ne visada viskas vyksta pagal plana, bet suklupus viena karta negalima atsisakyti paciu didziausiu tikslu, svajoniu. klimpau i ta sh ir vel, bet tikslas gyventi laimingai buvo stipresnis, ir tik svajones siekimas mane suvede su zmogum, kuris mane vercia jaustis verta gyventi ir didziuotis tuo, kokia esu.

Brangioji grasshopper,ir as ir,mes visos kitos net neabejoju esam su tavim Jei norisi verkt-issiverk,jei norisi issirekti-rek(aisku geriau miske kur,nes dar negerai kaimynai ka nors pagalvos )Nesu specialiste,bet zinau,kad taip reikia,kad issivalyti nuo prisiminimu.Man tai padeda,bet deja trumpam.Veliau jie vel sugrizta,bjaurybes...Juk sunku istrinti vaizdus,kaip tevas vejasi su kirviu,o tu nezinai ar taves nesugaus Ziauru,bet taip BUVO!!!!
As zaviuosi tavo mama,nors ir nepazistu,kad vistiek uzteko stiprybes ir issiskyre,jus bent paprastom dienom pajautet,ka reiskia ramybe namuose.Balionelis jai uz tai O tau tukstantis balionu,kad nepaluzai,i kokia bloga kompanija nepapuolei,o stengiesi keistis,esi stipri,uzgrudinta(nors ir nepazistu,bet vistiek jauciasi is postu Pagalvok prasau apie psihologa,gi jie nemokami.Ir bent Vilniuj ju yra tiek daug! Cia tik pasiulymas,nes man padeda,nes as jau negaliu pasakotis draugem apie savo problemas,o kartais taip norisi issipasakot,tada belieka nors vilko balsu kaukt,nes...nera kam pasiguosti.Aisku,yra mano vyras,bet jis negali klausyt-jo tokia nuostabi vaikyste buvo,kad kartais net pavydziu Kai pirma kart apasipasakojau,jis kelis klause-o ar buna taip,kad vyrai mustu savo zmonas,jos gi vaikus jam pagimde Kai augi kitokioj aplinkoj,nesusiduri su smurtu,net nezinai kad oj ir dar kaip buna

maciau viena karta laida, bande gydyti anoreksija merginai. Nuejo i traukiniu stoti, kur nestoja greitasis traukinys. Kai jis pasieke platforma 125mph greiciu merginai buvo liepta klykti kiek imanoma garsiau, kad isleistu ta susikaupusia bloga energija, skausma, blogas emocijas. ji to nesugebejo padaryti. anoreksiskas uzsispyrimas, baime. taip tesesi kol nepravaziavo 4tasis traukinys, mergina spjove i savo nusistatymus ir pagaliau nusisypsojo, dingo ta baime, issitempimas.

man kartais padeda tiesiog verkimas. isverki visas blogas emocijas ir kazkaip sviesiau pasidaro. kartais neiseina, kartais zliumbiu del maziausiu smulkmenu... bet esam moterys, hormonai savo daro...

o del tu perkarusiu manekeniu... gal kam ir grazu, bet man asmeniskai jas pamacius su paprastais drabuzeliais arba tikroveje net siurpas nupurto. taip, fotosesijos, kuriose parinkti figurai tinkantys drabuziai arba bikini, kai nesimato jokios rinkeles grazu paziureti, bet jos lyg leles... pakabos, kurias puosia drabuziai, juk turetu buti atvirksciai.

Labas merginos
Paskaičiau jūsų prisiminimus apie vaikystę... Taip liūdna Laikykitės ir neleskit tiem prisiminimams gadinti jūsų gyvenimo, mes jį turim kurtis pačios, tokį kokio norime...

kalbu su psichiatre kiekvieną savaitę Einu į psichoterapiją, nu bet nerandu kas man yra... Atrodo skaudžių išgyvenimų kažkokių nebuvo... Jokio smurto.. Nežinau iš ko tas kyla... Bet kad kažką slopinu - tai faktas... Įžeist, ką dėl ėžeidimų atsimenu - pasakymą kad sumoteriškėjau, bet ir tai manau jau paveikta iškreipto mąstymo buvo... Nes iškart kaip sustorėjimą suvokiau...

Ir mane 53kg pamatę nesusižavėtumėt žiūriu nuotraukas iš vasaros, fimuotą medžiagą - maudytis negalėjau, man vis šalta, kūnas mėlynas, bet užtat kauliukai matosi Ir man patinka, ką aš padarysiu...


Hmmm... Jei jau apie kaulėtą kūną negalima... Keista, bet pamąsčius tas visas svoris, jo metimas, vėmimai - visa tai svajones visas atitolino, nublukino.. Nesmagu, bet nebejaučiu tokio azarto, noro kaip anksčiau... Žinau, kad to norėjau ir kad norėčiau, bet nebėra ugnelės.. Nežinau ar suprasit Mano svajonė buvo - gerai mokytis, įstot į universitetą, į kurį noriu, ten gerai tęst mokslus, rast įdomų darbą, susikurt šeimą, (radus aišku savo sielai artimą žmogų, kuris būtų sportiškas, mėgtų nuotykius ir pan...), turėt šunų... Aišku svajonių pavaikeslas anksčiau buvo toks: alpių slėny (Šveicarijoj) namelis, aš ir MB(kas jis - nežinau) jojam ant žirgo, šalia bėga šunys... Bet dabar kažkaip.... atrodo tos svajonės pranyko, liko viena - kokia, pačios suvokiat... O jei apie gražius žmones, man idealus Huge Loris - dr.Housas kitaip Nėra jis gražuolis, nu bet man tobulas kažkuo


Aš nežliumbiau jau porą mėnesių turbūt, o kartais taip norisi, bet negaliu... Užstrigusios ašaros kažkur...

merginos, ačiū už palaikymą ir supratimą pati ant savęs pykstu, kad ašaroju ir bėdavojuosi, nes žinau, kad tikrai yra žymiai blogesnių dalykų patyrusių ir patiriančių žmonių, o visos mano bėdos tėra smulkmenos, labai tinka čia pasakymas "jei visi sumestume savo problemas į krūvą ir pamatytume kitų problemas, mes savąsias pasigriebtume atgal". vakar visą naktį praverkiau, bet išsiverkiau turbūt keliems mėnesiams, išsiverkimas man padeda, tada iš naujo bandau gyventi lyg tokios praeities nenebūtų buvę, bandau įtikint save, jog tai man tebuvo tik gera gyvenimo pamoka, praversianti ateityje, o ne trukdanti ko nors pasiekti, ir džiaugtis viskuo ką turiu dabar (nuostabią mamą, sesę, šuniuką, katiną, mylimąjį, darbą ir JUS visas, sveikata taip pat nesiskundžiu - saugau bei branginu ją (valgau sveiką maistą, sportuoju, nerūkau, alkoholio daug nevartoju, nebadauju bei kuris laikas jau nebevemiu ir nebesiruošiu to daugiau daryti) ), ar galima norėt daugiau? turbūt ne.. yra toks posakis "jei susitaikysi su savo praeitim, ji niekaip nekeis tavo dabarties" taigi bandykime susitaikyti, to jau vistiek nepakeisi, o gražią ateitį susikuri manau kiekviena gebame

merginos o ar jus žūrite laidas įvairias apie bulimiją/anoreksiją?
mane tai tokie filmai ir laidos labai traukia bei domina, nežinau ar į gerą tai, nes nors ir turėtų manau jos būti kaip vs ligų prevencijos priemonės, bet ar jos kaip tik ir neskatina šių ligų? kaip Jums atrodo?
man tas pats yra su filmais/laidom apie narkotikus, na turėtų įbauginti, nenorėti net pabandyti narkotikų, parodyti kaip blogai yra, o mane kaip tik sužavi
tiką antrą kartą youtube peržiūrėjau Truth About Size Zero laidos visas dalis beveik.. ir susimąsčiau ar teigiamai ar kaip tik neigiamai mane tokia medžiaga veikia..
atsimenu iš ankstyvos vaikystės filmą apie baleriną kuri sirgo bulimija, man taip patiko tas filmas! o ir pati svajojau tapti balerina, daug metų šokau, bet poto supratau, kad vistik mokslas man svarbiau.. gal tai galėjo mane pastūmėti vs link?

Vt mane irgi tie filmai traukia Žiūrėjau THIN, Truth About Size Zero, Sharing the secret... Nežinau, po jų lyg ir noras viską baigt yra, bet kartu ir savotiška trauka atsiranda,,net sunku tai paaiškint... Kažkokių naujų idėjų kylą, bet jos ne į naudą sveikimui...

nu va, ne man vienai čia taip
einu žiūrėt dabar THIN, nes nemačius dar pradžią pažiūrėjau, tai žiauroka

Liūdnokas filmas, ypač pabaiga... Bet geras Einu šunėką pavedžiosiu... Ryt vėl egzas... et...

Sveikutės
Buvau užsiėmus gana tai neužsukau,o savaitgalį apturėjau prisirijimą vėl nes nierko neveikiau,namai pilni maisto..Palangoj bent būdavo jei užėjo noras apsiryt suvalgau trapučius kelis as obuolių tyrės kokios, ne snieko neturiu daugiau.Bet ką,nauja savaitė, labai užimta ir tuo džiaugiuosi..Kolkas su maistu viskas gerai

Klausėt apie stopvyklos kainą,tai ne pas kepenį buvau.Tik apskaitą jis pravedė. o šiaip ten mokykla organizavo geriausiem mokiniam tą stovyklą. Tiesa, pas Kepenį norėčiau labai toj sveikatos mokykloj pabūt tas 3savaites,manau būtų į naudą.Tiek,kad manau jog tikrai brangu...

Noriuzako,su praėjusiu tave Visko visko tau, ko trokšta maža tavo širdelė
Mergyt,išties labai gražutė,lieknutė esi :}

Žinot,skaičiau jūsų prisiminimus ir susigraudinau taip pat..Mano vaikystė irgi panaši.tėvas alkoholikas dar aišku ir dabar toks.. Nuo vaikystės matydavau akip tėvai pykstasi diena iš dienos, tėvas pareina girtas vis. Prašydavau tėvų,akd nesipyktų ,o slapta trokšdavau,akd išsiskirtų ir nebeūtų tų pykčių. ir dabar su pavydu klausau kitų šnekų kaip jie sutaria su savo šeimom, įvairios šventės ir panašiai.O man jokios šventės nemielos, neturiu su kuo pasidžiaugt savo laimėjimais ir apsiekimais dėl to visai jie neatneša man laimės.
Žinot,mokslininkai įrodė,kad merginos, kurios yra alkoholikų dukros beveik visada turi valgymo sutrikimų ar bėdų su antsvoriu..Manau tai tikrai pasitvirtina..

noriuzako, puikiai tave suprantu,kad nori kaulėtos figūros..pati nelaikau savęs stora, bet visvien noriu tų kaulų.Šiaip nuo mažėns kompleksavau dėl mažo ūgio, girdėdavau daug pašaipų ir dabar girdžiu.Taip pat problemų dėl spoguotos odos turėjau didelių anksčiau.Tai visada kildavo minčių,kad negali būt blogiau :maža,stora ir spoguota. Na ką, ūgio nepakeisiu,odą apsitvarkiau, bet atrodo tas trečias komponentas padarytų mane laimingesnę.

šaunu skaityt postus jūsų ir matyt,kad juose yra optimizo kažkiek labai įkvėpia tas, akd kovojat ir gyvenime randat savo džiaugsmelių

nusidažiau plaukus tamsiai rudai,o dbaar sėdžiu ir bijau,akd nebūtų juodakaip kažkada.oi kaip vargau kol atgavau norimą spalvą vėl

Vakar sulaukiau nemažai komplimentų iš vieno pusiau pažįstamo vaikino, nepamenu kada jaučiau tokį malonų jausmą. susimąsčiau ir kažkaip pagalvojau jog matyt dingtų visos mano bėdos, jei atsirastų šalia manęss artimas žmogus. Galbūt išmokčiau mylėt save Taigi,tos kurios turit vyrukus šalia ir vaikučius aukštyn nosis.Pagalvokit kokios mylimos ir svarbios esat kažkam. Jus myli ne už tai kaip atrodot, bet už tai kokios esat. Nežalokit savęs tais vėmimais . Turit į ką gyvenime įsikibt,o tai svarbiausia