Bulimija - anoreksija

Ačiū mergytės už sveikinimus Praskaidrino ši naujiena dienelę...

Laikykis kamius Daryk tai, kas tau miela, pati matai, kad padeda kiek atsitraukti nuo visko. O tėtis, jis tiesiog nesugeba vertinti to, ką šalia turi Kad galėčiau, norėčiau šalia pabūt, apsikabint ir paguost

Keista, aš nežinau ar man tos šilumos trūksta. gal būt, pagalvojus, norėčiau šilto apkabinimo, džiaugsmo, to kas seniau būdavo šeimoj - vakarai kartu, kepdavau pyragus, žiūrėdavom filmą visi. O dabar visi išsisklaidę, nors ir tuose pačiuose namuose, bet skirtinguose kambariuose... Kodėl - nežinau... O jei man mėgina rodyt meilę ar dėmesį šeiminykščiai, tuoj pat gynyba įsijungia - pradedu pykti ir veju juos nuo savęs...

Kamius, kokia tu stipri, tikrai. Buvot artimos su mama? Tas jausmas, kad daugiau jau niekam nerupi, kad niekada tokio rysio jau nebebus.. Bet gal tavo tetis tiesiog nemoka isreiksti savo meiles tau, gal jam neapsakomai sunku "prieiti" prie taves? Gal tiesiog jo tevu seimoje nebuvo afisuojamas meiles modelis?

Sveikos merginos su kai kuriom dar net nesisveikinau, nebendravau, kai parašau čia vis naujų būna atsiradusių

noriuzako bet tavo ir figurytė net normalia nepavadinčiau, liesa panelė, gražu mergyt rūbai aišku uždengia, bet manau kauliukai tau ir taip matosi tau kailį reikia gerai išperti, kad taip save kankini taip negalima niu niu niu

P.S sveikinu įstojus į norimą universitetą žinau koks tai svarbus dalykas. Linkiu, kad nauja aplinka, nauji draugai pakeistų tavo dabartinius rūpestėlius

mazhulinka tai išvis reto grožio mergina, vienoj temoj kai pažiūriu foto tai taip supavydžiu eitum gatve, tai tikrai nepasakyčiau kad turi tokių dalykų kaip VS, gražus veidas, gražūs plaukai ir pagal veidą sprendžiu, kad ir figūra turėtu būti nieko

kamius taip pat is avataro matau esi be galo simpatiška panelė ir tavo plaukučiai (kažkada buvai rodžiusis)

visų kitų nemačiau, bet iš to ką pamačiau, galvoju - ką mes šioje temoje veikiame, mums tik džiaugtis gyvenimu, ne mes, o mums turėtų daug kas pavydėti
jau vien tas, kad taip kankinamės rodo, kad rūpinamės savo išvaizda, bent stengiamės namuose nesėdėti ir neryti kaip paršiukai, kad ir kaip mums tai sunku, svarbiausia kažkoks tikslas (pasveikti, sukūsti, negalvoti apie maistą ir pan).


Papildyta:

kamius nenusimink aukščiau nosytę juk darai tai dėl savęs, pati žinai koks tavo tėvas, tikriausiai ir klausdama jo nuomonės kažko nesitikėjai...
Žinau, kad norisi įvertinimo, ypač iš artimo žmogaus. Gali nufotografuoti ir įmesti čia, man labai įdomu būtų pamatyti, kas tave džiugina

Sveikutės




miela girdėt Man šiaip panašiai būdavo.Dažnai,kai mama bandydavo apkabint ar kitaip labai artimai rodyt savo meilę suiržzdavau,pykdavau. nemokėjau neikad savo jausmų šiltų rodyt.Tačiau užtekdavo jog jausdavau, kad mane kažkas myli, rytais pažadina,pasidžiaugia mano laimėjimais, sudraudžiakai reikia. netgi trūksta,kad mane kažkas varytų namo,paklaustų, kur esu, kai vėlai vakare nepareinu. Anksčiau erzindavo, jog skambinėja ir liepia grįšt namo.O dabar galiu išeit per naktis, būt kur noriu,su kuo noriu niekas manęs nepasigenda. Tas ir skaudžiausia




Nebuvom labai artimos, nerodydavom atvirai tų jausmų. tačiau tas ryšys visada buvo ir abi jį jautėm..Oj ne, tikrai nemanau jog jis nemoka išreikšt savo meilės.Jis toks yra- savanaudis iki kaulų smegenų.Jam rūpi tik jis pats. Niekada nepkalaus kaip amn sėkės, o jei paklaustų tai iškart pradeda pasakot apie save,manęs nesiklauso. Tik kasdien nežianu kiek kartų paklausia ar užtenka valgyt.

Visą laik kai tik pagalvoju vėl ašarpos kaupiasi, viskas, reikia neverkt. Akių tušas nubėgs




Sveikutė
Taip gražiai aprašei visas. Toks įkvepiantis ir džiuginantis postas iš tikro,merginos, nuostabios ir gražios visos esat Tas dalykas ir yra, jog nežinom kiek dar tokių kaip mes kenčia nuo panašių problemų.Atrodo laimingos, gražios, o iš tikro kokias problemas slepia.
Mes sugebėsim įveikt savoproblemas.Pažiūrėkit,kaip sekasi gyvenime jums. Turit nuostabių vaikučių, nuostabių mylimųjų, susirandat mėgstamą ir svajotą darbą,įstojat į norimus universitetus. Kam gi mum visos tos bėdos? dėl ko save taip kankinam ?

Kovokim, nepasiduokim


Tikiuos užteks man užsispyrimo pabaigt ką pradėjau, kai pabaigsiu ir jei padoriai atrodys būtinai įkelsiu nuotraukytę

O šiandien nuotaika man daug geresnė,tikiuos ir jums.Geros dienelės,mergaitės

Labutis

kamius, skaičiau tavo tėčio aprašymą, tai lyg būtų apie masiškį rašoma

kalbant apie šilumą, man jos netrūksta, jeigu ir užeina tokios mintys, kad niekam nerūpiu, tai tebūna tos akimirkos noras būti apkabintai, suprastai ir pan. ypač, kad niekas nežino apie mano vs, juk negali jų kaltinti, kai jie net nežino, nors to palaikymo norėtųsi, būtent tą silpnumo akimirką, bet tikrai niekam nepasipasakosiu
pas mus šeimoj visi turim savų bėdų pakankamai, tai aš su savom nenoriu jų dar labiau apsunkinti, ypač mamytės, kuri ir taip daug iškentėjo, ir dabar užtenka rūpesčių, nors bendraujam labai artimai, stengiuosi dalintis tik savo pasiekimais ir džiaugsmais, matau kaip jai nuotaika pakyla ir tuo džiaugiuos

šiandien visai nuotaikos nėra, geriu tik arbatą su citrina, nieko valgyt nesinori

Sveikos.
Šir2ke, seniai matyta Kaip tu laikaisi?


Kamius, džiugu jog nuotaika geresnė Tikiuosi ir išliks bent šią dieną tokia. Juk kiekviena linksmesnė akimirka - mums tarsi laimėjimas.

Aš nežinau kaip jaučiuosi, minčių vėl visokių... Suvalgiau pusryčiam obuolį, dabar agurką... Valgyt nenoriu, o minčių durnų galvoj kaupiasi... Važiuosiu į tensą, bent truputį užsičiaups durnos mintys... (nors ir tai planuoju su dviračiu važiuot, ne su mašina, kad tik kalorijų daugiau sudeginčiau )

Laikomės merginos... Mes turim būti stiprios

Neliudek tokia protinga mergina su diidele sirdute

mano mintys labai panasios ir valgyt irgi nesinori jei reikia i parduotuve issirenku tolimiausia nuo namu ir einu pesciom, arba dviraciu, kad kazkiek kcal sudeginciau, nors su masina tiek laiko sutapyciau

Sveikutes

Perskaiciau jusu istorijas.Galutinai isitikinau,kad tikrai anorekcijos ir bulimijos ligoms budinga vaikystej patirti isgyvenimai.Na bet mes stiprios,iveiksim sias klastingas ligas,net neabejoju
Kalbant apie mane,tai pajudejau saves keitimo link.Vakar knygyne nusipirkau net 3 knygas tam reiklalui!!Dabar nezinau,kuria pirma pradet skaityt Dar linsmesnis dalykas-ne bereikalo paskutine knyga prigriebiau,kuri vadinasi ,,Vietoj sokolado'',tai siandien pasisveriu -vieno kilo ir ner Kai uzsimanau ko nors skanaus,atsiverciu ta knygute
O siaip daug minciu pas mane,jos kazkaip visos susipynusios,noriu ta raizgalyne sudeliot,tikiuosi taip ir bus!!!
Na ka trumpai si karta,linkiu gero savaitgalio jums mergytes!!!Sekmes ir iki pirmadienio!!!.

grasshopper,
puikiai suprantu .Diugu,akd gerai sutariat su mama. Anksčiau to nesupratau, bet labai vertinti tą reikia

Ei,kas tav nuotaiką sugadino? Nosį aukštin, pagriebk bent kokį obuolį ir nebadauk


noriuzako,
tikrai,kiekvieną džiugesnę akimirką reikia vertint
Eiii, kas jum, panelės toks gražus oras ,o jum nėra nuotaikėlės ir nevalgot nieko negalima taip negalima l



kaip malonu girdėt tokius žodžius

SNOWGIRL2,
taip jau yra.Jog visos psichologinės ir ne tik problemos ,kurios iškyla gyevnime manau yra labai glaudžiai susiję su vaikystėje patirtais įvykiais. Todėl dabar kai pagalvoju, kaip reiks auklėti savo vaikus,kad neturėtų jie jokių didelių problemų ir išaugtų geri žmonės Ne galo sunkus darbas

Kaip šaunu,akd pajudėjai į priekį.Džiaugiuos labai Svrabiausia turi noro ir imiesi veiksmų Kokios tos kitos dvio knygelės ?taip norėčiau nusipirkt kokią įdomią, bet nežianu nesudomina nei viena knyga manęs visai.nežianu čia many problema r šiaip nerandu įdomių knygų

Šiandien eisim švest su klase mokslo metų pabaigos.. Velnias,vėl išbandymas man didžiausias.nesinešiu jokio alkoholio,nes išgerus labai lengva apsiryt.Ir valgyt nesinešiu,tikiuos tai man padės nesuklupt

Geros savitgalio pradžios visoms, vykit blogas mintis šalin

Na žinok, kad kaip ir niekas negadino, gal oras kaltas, sedžiu naktim ant palangės (nesimiega visai ), klausau kaip graiustinis bilda, žiūriu kaip lietus pliaupia ir žaibuoja, medžiai griūna - patinka man toks oras, bet mintis liūdnai veikia
buvau močiutės aplankyt, tai prikrovė daržovių maišą tai pasidariau salotų biūdą (salotų lapai, ridikai, svogūnų laiškai, krapai, natūralaus jogurto šlakelis)

apie knygas kalbant, aš labai daug skaitau (ne vien dėl to, kad labai mėgstu, bet ypač todėl, kad nesimiega naktim). O šiuo metu skaitau mažąjį princą nuotaikai pakelti... kaskart gražių naujų įdėjų bei minčių pasisemiu

Mes su grupe šiandien irgi švęsim sesijos pabaigą, bet man nuo alkoholio svoris tik krenta, kad ir ką bevalgyčiau

Linkiu smagiai atšvęst

Sveikos grazuolytes

Paskaiciau Šir2kės post'a ir pagalvojau... bliamba, kas su mumis negerai? kodel kitos, kurios nei geros isvaizdos, nei asmenybes neturi moka dziaugtis gyvenimu, nekreipia demsio i kiekviena aplinkiniu istarta zodi, kodel neanalizuoja... Paziurejau Dying to be thin siandien. lengviau suprasti kas kankina mus, kodel skiriames nuo kitu, kodel iklimpom i sita sh... as nevalgau kai man buna labai blogai viduj, uzblokuoju viska, nes zinau, kad jei dar ir maisto gausiu, isvis depresines mintys uzpuls. kai viskas aplinkui griuna, bent zinau, kad galiu kontroliuoti viena dalyka, ko niekas nepakeis- maisto kieki. ir labai negerai taip sakyti, bet negaliu pakesti, kai zmones sugriauna mano planus isibraudami ir bandydami per prievarta maitinti.
Is kur Thin siunciates mergaites, as niekaip nesugebejau rasti

22d vaziuosiu i VS centra.. mano bulimija peraugo i kazka kita. bijau, kad tai nebutu anoreksijos pradzia. leidziu kazka sau suvalgyti ko tikrai noriu, bet daugiau nieko. pamirstu pavalgyti pora dienu, o kai kazka suvalgau, manau, kad to nenusipelniau, kodel tai valgiau, kad man nereikia maisto, kad buciau laiminga. jei valgau viena ir suvalgau kazka, ko nereikalavo smegenys dazniausiai tai priveda prie vemimo. seniau gyvenau, kad ryciau, dabar... net nezinau. nebenoriu lipti ant svarstykliu, nebenoriu galvoti apie svori, nebenoriu persivalgymu. traumavau save taip ilgai su persiedimais, kad maistas pasidare kaip bausme, ne kazkas, kas mus laiko gyvais, vienas is butinu varikliuku, kad funkcionuotume.

neberyju. nebevemiu kasdien. nebesisuka mintys apie maista istisai, bet vistiek.. jauciuosi laiminga, kad islipau is gilios duobes, bet bijau, kad ilgainiui liks tokie patys iprociai kaip dabar ir susitrauksiu iki kaulu vyniotinio, nes niekas neberupi.

na gal specialistai pades suvokti kas mano galveleje dedasi... aciu kad esat ir isklausot