Mielosios, patarkite, paprotinkite, nes situacijos nematau is salies.
Su MB pradejome draugauti dar studenciokai, dabar jau 8 metai kaip kartu, 4 is ju kartu gyvename, pakalbame jau ir apie vakeli. Zinote, buna tokia "rusis" vaikinu, kurie yra gerieciai visomis prasmemis, negeria, nesikeikia, neruko, i kaire neina. Mylintis ir rupestingas. Is padorios seimos. As vis dar jo "saulyte"
Problema ta, kad susipykus savo pykti islieja ant daiktu. Duzo kompiuteris, luzo kede, fotoaparatas skriejo i siena. Snd susipykom tuo metu kai jis laike rankose plaktuka, nes darbavosi namuose. Abu rekem garsiau viens uz kita, as paleidau taure i siena, jis tuo metu pradejo dauzyti laiptu tureklus namuose, saukt, kad mane su tuo plaktuku pacia pribaigs, nes rekiau, kad paliksiu. Atrode pasiutes kaip zveris, akys kraujais pasruve.. Maciau, kad praranda kontrole, todel uzsiciaupiau ir jau nieko jam nebesakiau, nors oij kiek dar norejau! Jis dar gera pusvalandi su tuo prakeiktu plaktuku vaiksiojo ir rekavo, sauke, drebejo. Veliau apsiverke ir valerijono isgere. Dabar sedim skirtinguose kambariuose ir nebezinau kaip elgtis, nenoriu su juo kabet, nebenoriu aiskintis is naujo, slykstus jis man. Bet atejo atsiprase, pabuciavo, meiliai apkabino "savo saulyte".
Pasakyciau mamai, ji tuoj patartu lagaminus susipakuot. Bet tiek laiko kartu praleista, tiek graziu akimirku.
Kaip reaguotumete jus?