QUOTE(Sonie @ 2011 03 27, 06:44)
kai as gimdziau irgi man jokiu manksteliu nesiule

aisku, po gimdymo manksteles turbut butu paskutinis dalykas, kurio noreciau
Na, mankštelė ten minimalistinė, pakelti dubenį, pasukioti pėdą, kakilnoti šiek tiek rankas, bet tikrai ji nėra labai sudėtinga.. Tik toks "mankštintojos" veidas ir elgesys - labai šaltas. Ko paklausi - atsakimo negausi, aš išvis darydama tą mankštelę jaučiausi taip kvailai, o dar jos toks šaltas veidas..
Skaičiau, kad kilo labai didelė diskusija dėl nuskausminamųjų, siuvimų ir netgi dėl cezario. Na, aš visą nėštumą slapta vis pasvajodavau, kad galėtų mažiukas kaip nors imti ir neapsiversti ar pna., kad tik nereikėtų pačiai gimdyti, kad darytų cezario pjūvį..

Gąsdino skausmai.. Bet ačiū D.. sūnutis beveik įsitaisė kaip ir priklauso ir teko pačiai gimdyti. Sąrėmiai iškenčiami, be to neplyšau, tik truputį apibrozdinimus keliais dygsniais sudygsniavo (vaistus leido). Tad ar verta norėti cezario tik dėl to, kad nori?.. Išvis aš skaitau, kad cezaris yra OPERACIJA ir bet koks noras operuotis tik, kad bijau skausmo - tai čia jau bent jau mano protu nesuprantama.
Dėl epidūro - kai draugė pasakojo kaip ji kankinosi, kol jai padarė epidūrą (gimdė ji KAune) - tikrai sutinku, kad jis padėjo jai neprarasti jėgų, susikaupti ir mažiuką pagimdyti. Tačiau, kaip man..

Iki kol nenuleido vandenų - dar vis juokavau, kartais sau panosėje ar vyrui į ausį nusikeikdavau

ir kartu su juo pakrizendavom.. Nuleidus vandenis dar krizenau, bet jau sunkoka darėsi - tada paprašiau ko nors nuo skausmo

Nežinau kuri, nes nelabai mačiau - sakė, kad man dar jų nereikia, nes visa nuotaikoje, optimizmo pilna

Tai aš sakiau, kad galiu paverkti - jei tik nuo to priklausys ar duos kažką nuo skausmo. Pasijuokėm ir pasakė, kad duos. Per sąrėmius man leido kažkokius vaistus, kurie šiektiek apmalšino sąrėmių skausmus, kad net tarp jų sugebėdavau pasnausti ir net prisapnuoti visokių nesąmonių