Sveikos mamytes,
pasidalinsiu ir aš savo prisiminimais apie GN.
Na mano atsiliepimai nėra labai jau geri apie klp GN, gimdžiau savo pirmagimę lapkričio menesį, gimdyti buvau susitarusi pas daktare Audrone Milkintaite, na apie ją nieko blogo pasakyti negalėčiau, taip pat gimdyme dalyvavo nuostabi akušerė. Atvažiavau į apžiūra ir daktarė namo jau nebepaleido, pasiūlė gimdyti arba guldo i potologini, tačiau mano apsisprendimas buvo iskarto vienareikšmiškai GIMDYTI.
Na ka nukeliavau i priėmimo skyrių, kur sedėjo pagyvenusi moteris, kuri net nesugebejo tinkamai užpildyti dokumentus, parasė kad niekur nedirbu ir esu namų šeimininkė

. Šiaip ne taip atsidūriau gidykloj, kur man padarė gimdos kaklelio masaža ir prakirpo vandenmaišį. Kadangi jau buvo 4 cm atsivėrimas, daktare prognozavo, kad pagimdysiu iki 24 val. Tačiau pagimdžiau lygiai 1 val nakties.
Na štai tada ir prasidėjo visas linksmumas. Uždėjo vaiką ant svarstyklių ogi 2,360 kg, 46 cm ugis. LABAI MAŽAS SVORIS

Skubiai buvo iškviesta vaikų daktarė iš intensyvios terapijos skyriaus. Pirmi jos žodžiai pažvelgus į mano vaiką: JŪS TURBŪT RŪKĖTE, VAIKUI TRŪKSTA KILOGRAMO, TOKIO MAŽO SVORIO VAIKAI BE PRIEŽASTIES NEGIMSTA

Man iškarto po jos žodžių prasidėjo panika, vaika pasieme ir išsinešė į reanimaciją, vyrui liepė važiuot namo:(, mane perkele į pogimdyvinį skyrių, gulėjau ten vienui viena ir galvojau vis kas mano vaikui. Šiaip ne taip sulaukiau ryto, tada atvažiavo vyras. Prašiau jo kuo greičiau nuvesti mane i vaikų reanimaciją ir parodyt vaiką. Pamačius savo mažąjį stebūklėlį pradėjau verkti. Ji gulejo su kateteriu galvoj, visa oda nusilupusi, maistą zondavo:(, klausiu vienos seseles kur daktarė, noriu, kad paiskintu kas mano vaikui, sako dabar nera ateikit rytoj po vizitacijos

Kaip tai nėra!!!!! Pradedu vėl verkti. Sesute priejusi mane ramina ir sako jusu naujagime HIPOTROFIŠKA (mažo gimimo svorio). Sakau kąąąąąąąąąąąąąąą. Iš kur man tada reikejo žinoti ką tai reiškia. Na ka parėjau vėl į palata, tačiau ten ilgai manęs nieks jau nelaikė, perkėlė į neišnešiotų vaikų skyrių. Palatoj buvo vos 18 laipsnių. Vėl pradedu verkti, panika, vyras atsiveža lipnios juostelės užklijuoja kiaurus ligoninės langus, sesutes ramina atneša elektrinį pečiuka. Išbuvus 3 paras vaikui reanimacijoj, atiduoda ją man. Pagaliau mažoji mano dukrytė su manimi. Sesute ja atnešusi man sako, jūsų vaikas yra padrebantis, tad kai rengsite neleiskit jam įsidrebėti. Sakau kaip tai. O ji man atrėžė jums turėjo paiškinti, aš nieko negaliu sakyti tai ne mano kompetencija, sakau tai jei pradėjot sakyti tai pabaikit. Taip iš jos nieko ir neišpešiau. To keliu min į palatą iejo vyras, tuoj pat liepiau jam eiti pas vaikų daktare ir viska išsiauškinti. Pasirodo mūsų dukrytei sutrikusi kraujotaka ir ji per daug itempia ranku raumenukus, tikslaiu aukštas tonusas rankose, kuris daugeliui praeina iki 3 men. Po 2 sav mus paleidžia namo, su 2,600 kg, diagnozė: nieko baisaus neradome, tačiau ją reikai stebėti

, Na ka aš ir dariau tampiau vaiką po visus daktarus, kas menesi vežiojau pas neurologus, ortopedus, nusamdziau masažiste (kaip sakant ieskojau ligų) nes man vis skambėjo ausyse daktarės istarta frazė BE PRIEŽASTIES VAIKAI TOKIO MAŽO SVORIO NEGIMSTA

Apsiraminau tik tada kai neurologė pasiūlė, nueiti man pačiai pas daktarus.
Dabar dukrytei metai ir 10 mėn. augam sveikos ir gražios, ir su nekantrumu laukiam gimsiančio broliuko. Tikiuosi šį karta mano nuomonė apie Klp GN bus geresnė