Pasisakysiu ir aš apie registratūros darbą. Lig šiol lyg ir viskas tvarkoj buvo - prisiskambint sunku, talonėlių nėra, bet tai jau įprasta. Gydytoją dažniausiai kviečiam namo, jei ne - gaunam papildomą talonėlį arba einam tiesiai. Žodžiu, kaip ir turi būti

. Iki šios vasaros. Pasigavo mano mergina laringita. Naktį priepuolis buvo, bet nestiprus. Iš ryto pasiskambinu į polikliniką (iš pirmo karto pavyko

), mūsų gydytoja atostogavo, bet registratūroje maloniai pasiūlė ateiti bet kada, duos papildomą talonėlį pas tuo metu dirbančią gydytoją (užsirašyti tai pačiai dienai negalima). Mergina jautėsi neblogai, temperatūros nebuvo, tik siaubingai kosėjo ir buvo užkimusi. Į polikliniką atėjome apie 15val (mūsų gydytojos darbo metu). Tradiciniai klausimai: kas yra, ar turi temperatūros. Atsakymas pritrenkė - ateikit pirmadienį, gal gydytoja galės priimti (mat buvau sąžininga ir pasakiau, kad nėra temperatūros). Priminus, kad vaikui laringitas, atšovė - čia ne jūsų kompetencijoj nustatinėti diagnozę. Čia jau vyrui neišlaikė nervai, sako: gerai, keičiam parodymus - turi temperatūros. O sesutė: o jus sakėt kad neturi..... Žodžiu, bandė apeliuoti į didelius krūvius, kad prie gydytojos kabineto sėdi milžiniškos eilės karčiuojančių ir t.t. Vyras klausė klausė, ir sako - gerai, aš kviečiu greitąją pagalbą tiesiai čia ir sakau, kad poliklinikoje mus atsisako priimti. Iš karto buvo paskambinta gydytojai, ir talonėlis atsirado, ir eilių jokių prie gydytojos kabineto nebuvo.....

Tiesa, jau einant į kabinetą gydytoja sako - gal galit dar palaukti, čia moteriškei tik pažymos reikia................a, čia tas kosintis vaikas...... tai prašom prašom, nelauksit juk koridoriuj

Va tokia ilgoka istorija gavosi. O apie gydytoją jau kita istorija, gaila, kad pavardes nepamenu.