Maniškė 9 mėnesių, ir naktį miega mūsų lovoje, o dieną savo. Taip miega ne todėl, kad kitaip neužmiega, o todėl, kad man taip žymiai patogiau, nes jei bandau jai leisti užmigti pačiai, tai ji kuičiasi, dūsauja, kankinasi, užmiega, bet procesas trunka beveik valandą. Jei paimu ją ant rankų, tai prisiglaudžia ir užmiega per kokias 3-5 minutes maksimum. Po to perkeliu į jos lovytę (jei dienos miegas) arba į mūsų lovą (jei naktinis). nakčiai keliu į mūsų lovą, nes ji keliasi kartais ir iki kokių 8-9 kartų per naktį, todėl tam, kad pati savęs nekankinčiau kilnodama vaiko, ir budindamasi, pasiguldau ją šalia savęs, ji prabunda, krūtis į burną, ji valgo, o aš miegu toliau. Pavalgiusi ji užmiega. Tiesą sakant, manau, kad ji net neprabunda, kol pavalgo

. Pirmus porą mėnesių migdėme ją atskirai jos kambary ir jos lovoje, tai tą metą prisimenu kaip košmarą - kiekvieną mielą naktį turėdavau nesuskaičiuojamą kiekį kartų keltis. Kadangi ji gulėdavo kitur, tai kol mane prisišaukdavo, pati išsibudindavo, tada ilgai valgydavo, aš pati smiginėdama ją maitindavau, po to eidavau miegoti, ir nespėjusi normaliai užmigti vėl keldavausi ją maitinti

. Po to vyras pasakė, kad gana kankintis, ir iš tiesų, nors keliasi ir dabar daug kartų, bet tai visai neišvargina

. Laukiu, kai ims keltis mažiau kartų per naktį valgyti, tada ne tik dienai, bet ir nakčiai bandysime perkelti į jos lovelę.
Tiesa, dėl išsibudinimo perkeliant vaiką į lovytę, kai užmiega ant rankų. Mūsiškė dabar jau priprato, o gal aš išmokau ją perkelti, bet neprabunda, tačiau mažytė labai jautriai miegodavo, tai dažniausiai prabusdavo. Kad neprabustų, aš ją migdydavau ant tokio mažiuko storesnio paklotėlio, pakankamai tvirto. Tada ir galvytės nereikėdavo specialiai laikyti, ir perkėlimas būdavo labai neskausmingas

Žinau, kad kai kurios mamos migdo ant pagalvių, bet man tai šiek tiek baisu, kad neįkištų nosytės, neuždustų, o tas paklotėlis ne minkštas, o toks kietokas, tai pats tas buvo.