Su vyru laikome save aktyviai keliaujančia šeimyna. Nuo praeitos vasaros atostogų dažnai žvilgtelim į įvairius kelionių forumus ir ypatingai į Kretos temą, nors po to dar teko aplankyti kitus Europos regionus.
Taigi, pernai, rugsėjo mėnesį susiruošėme trumpoms savaitės atostogoms į tą taip aprašytą ir gausiai lankomą Graikijos salą (nors patys vietiniai ją laiko atskira šalimi

). Kažko unikalaus ir išskirtinio nesitikėjome. Mums atrodė, jog ta vieta per daug nusintetinta masinio turizmo industrijos, o mūsų kelionių vienas iš pagrindinių tikslų pabandyti atrasti kažką nepaliesto, nekomercinio. Tačiau laiko ir finansinių galimybių tuomet neturėjome pakankamai, tad ir susigundėm trumpu ir pigiu atotrūkiu iš rudenėjančios Lietuvėlės. Agentūroje pasirinkome "Odysia" viešbutuką. Savaitė jame su skrydžiu ir maitinimu dukart dienoje kainavo apie 1500 Lt dviem asmenim. Likome labai patenkinti šitokiu kainos ir kokybės deriniu: kambariukas tvarkingas, beveik naujai suremontuotas, jūra už kelių žingsnių, smėlio paplūdimys, nepilnas pusvalandis pėsčiomis iki Retimno miesto centro, tačiau jokio naktinių klubų triukšmo ir kartu nesijautėme izoliuoti nuo civilizacijos.
Visuomet maniau, jog nuvykus į kitą šalį, praleisti visą vizito laiką paplūdimyje ar viešbutyje - tuščias pinigų švaistymas, tad po susitikimo su mus kuruojančiu gidu nutarėme nuvykti į Santorini salą, graikišką folkloro vakarą, vienai dienai išsinuomoti automobilį, bei remdamiesi draugų rekomendacijomis sudalyvavome kelionėje džipais.
Graikiškas vakaras tiek įspūdžių, tiek finansine prasme mums buvo be galo nuostolingas. Drąsiai galėčiau jį pavadinti pornografine katastrofa. Komercinė šio reiškinio esmė užgožė visus šalutinius reiškinius, kaip akiračio praplėtimas, gerų įspūdžių gausa ir t.t. Vienintelis dalykas, šiek tiek gelbėjantis tą išvyką buvo trumpas vizitas Chanijos senamiestyje prieš visą vakaro "renginį". Bet į Chaniją nesunkiai galima nuvykti su nuomota mašina ar visuomeniniu transportu. Kiek ši "pramoga" kainavo negaliu prisiminti, tačiau šiandien nemokėčiau už ją net 5 eurų.
Su automobiliuku per dieną spėjome aplankyti Balos ir Elafonisi paplūdimius vakarinėje Kretos dalyje. Paplūdimiai nepakartojami, mielai juos aplankysiu dar kartą. O ir keliai bei panoramos ten paliko išties gilų įspūdį. Gal kiek neįprastos vairavimo sąlygos siaurais ir vingiuotais keliais, bet taip atrodo tik pradžioje, paskui galima įprasti. Man, tiesa, daug pratintis nereikėjo, nes brangiausiasis visuomet imasi vairavimo pareigos, man tenka navigatorės ir operatorės vaidmuo

(jei važiuosite su automobiliu, nepamirškite bet kurioje parduotuvėlėje įsigyti rimto kelių žemėlapio, na jis aišku nepigus - apie 8 eurai, bet verta). Abu priėjome išvados, jog Kretoje automobilį nuomotis reikia mažiausiai trim dienom, kadangi tik pasaulio žemėlapyje Kreta atrodo maža. Nediduko Polo kaina dienai su pilnu draudimu buvo 40 euru ir dar kuro pylėme už 20.
Be galo patiko Santorini sala. Ne veltui šią vietą rekomenduoja aplankyti beveik visi ten pabuvoję. Kuomet mūsų keltas įplaukė į didžiulę salos įlanką ir mes sužinojome, jog esame vulkano kraterio, beje dar veikiančio, viduje, jausmas buvo įdomus. Na o tuos baltus namukus, tarsi kregždžių lizdus, sukabintus ant aukštų kraterio skardžių, po kelionės kelis kartus net sapnavau. Įdomu kaip vietiniai žmonės nebijo gyventi tarsi ant laikrodinės bombos. Gidas pasakojo, jog Santorini - pačių gražiausių saulėlydžių Europoje vieta

. Visiškai neabejoju ir šiais metais bandysime iš Kretos ten nusigauti vienai nakvynei, kad tuo įsitikintume. Jei kas turėjote tokią galimybę, mielai lauksiu Jūsų patarimų. Vienos dienos išvyką pirkome už 110 eurų žmogui. Trys kliūvantys ekskursijos aspektai:1. didžiulė, truputį užgožianti grožį, masė turistų. 2. plaukėme ilgai - apie 3 val. į vieną pusę. Kelte buvo labai daug žmonių ir jūra gerokai bangavo, tad prisižiūrėjome ne itin malonių vaizdų. Jei turite problemų su supimu, vaistinėje įsigykite vaistų nuo jūros ligos. Aukso vertės tabletės, nors ir visai nebrangios. 3. Mažoka laiko tuose nuostabiuose Santorini miesteliuose. Vos spėji žvilgtelt, o ekskursija jau eina į pabaigą.
Na ir kelionės bomba buvo žygis džipukais į kalnus. Pavadinimas lyg "Laukinė Kreta". Pradžioje planavome eiti Samarijos tarpekliu, bet ten reikalinga gera avalynė, o mes jos nebuvome pasiėmę. Dar galvojome pasiimti automobiliuką dienai ilgiau, bet susigundėme dėl džipų. Nei sekundės nesigailėjome dėl šio savo sprendimo. Kelionė kainavo 65 eurus žmogui. Vėl mano brangiausiajam teko džipuko piloto pareigos. Važiavome organizuota kolona, kur kiekvieną džipuką vairavo kažkuris iš keliautojų. Sustoję prie vieno viešbučio gavome į savo automobilį dvi linksmų plaučių vidutinio amžiaus pakeleives, kurios savo sąmoju praskaidrino ir taip pilną įspūdžių dieną. Išties ši kelionė nebuvo panaši į jokią turistinę ekskursiją. Tai greičiau buvo žygis, primenantis plaukimą baidarėmis ar treckingą po kalnus. Tik priemonė buvo atviri džipukai. Kelionė užtruko visą dieną - nuo 7:00 iki kokios 20:00. Važiavome tokiomis kalnų vietovėmis, kur ne tik nebūna turistinių grupių, vietinių gyventojų, tačiau, ko gero, net asiliukas savo vežimo tempti nedrįstų. Vaizdai tiesiog pribloškiantys. Apskritai tokiais keliais važiuoti savarankiškai tikrai nebūtume išdrįsę, tačiau kai kolonos priekyje ir gale buvo lydintys džipukai, tiesiog pasitikėjome, jog žmonės žino ką daro. Kai kuriose vietose sustojus būdavo truputį nejauku išlipti iš automobilio. Tikriausiai suprantat, kai esi kilometro aukštyje, o po tavimi pasaulis, kuriame net žmonių nebeįžiūri... Tradiciniai, komercijos nesuniokoti kalnų kaimeliai, kuriuose dvelkia XIX amžiumi. Paplūdimys, kuriame praleidome popietę buvo taip pat kažkas tokio: toks pusiau laukinis su kvarciniu smėliuku ir absoliučiai skaidriu ir šiltu jūros vandeniu. Įdomiausia tai, kad šią kelionę organizavo mūsų tautiečiai gyvenantys Kretoje. Kur tik jų nėra? Akivaizdu, kad tai ne tik jų darbas, bet ir hobis. Visa informacinė medžiaga buvo pateikta lietuviškai ir išties efektingai. Net instruktažo kelionės pradžioje klausyti buvo įdomu, ką jau kalbėt apie istoriją, gamtą, tradicijas. Kelionės pabaigoje manasis pasiėmė to kolektyvo koordinates. Jei kam bus įdomu, galėsiu paieškoti. Patys be jokios abejonės šiais metais kreipsimės, nes vienas iš pagrindinių šių metų vizito Kretoje tikslų bus išbandyti kitus maršrutus. Kaip ten bebūtų, šita kelionė bene labiausiai priartino mus ir kitus dalyvius prie iliuzijos, kad buvome kažkokių nepaliestų kraštų atradėjais.
O šiais metais taip pat rugsėjy ketiname vykti į Herakliono regioną. Gal kas galėtumėte parekomenduoti nebrangų, tvarkingą ir svarbiausia esantį ramesnėje vietoje viešbutį. Be galo malonu būtų sulaukti patirtų įspūdžių aprašymų ir rekomendacijų.
Iš anksto dėkoju!
p.s. mielai įkelčiau kelias nuotraukėles, tačiau esu naujokė ir dar nelabai žinau kaip tai padaryti