Sveiki. www.alfa.lt radau toki straipsni apie Kreta, gal kam bus idomu
Nors ir tapusi vienu iš populiariausių taikinių paplūdimio atostogautojų iš Lietuvos tarpe, didžiausia Graikijos sala Kreta išlaikė nemažai autentiškumo. Tačiau norint pamatyti tikrąją Kretą nepakanka šildytis kaitrios saulės kepinamuose paplūdimiuose ar tysoti šalia viešbučio baseino. Vienas iš patogiausių ir įdomiausių būdų susipažinti su šia sala kelionė išsinuomotu automobiliu. Be abejo, taip keliauti geriausia ne vasarą, o gegužės ar rugsėjo mėnesiais, kai ne taip karšta. Taigi ką aplankyti Kretoje?
Kalnų keliukai, kaimeliai ir vienuolynai
Salos ilgis iš vakarų į rytus apie 260 km. Šiaurine pakrante driekiasi pagrindinis Kretos kelias, kuris daugumoje vietų yra keturių juostų. Visi kiti keliai yra siauresni ir daugiausia vingiuoja kalnuotomis vietovėmis. Užkilus kalnų serpantinais galima pasigrožėti kvapą gniaužiančiomis panoramomis: giliais tarpekliais, raibuliuojančiais Kretos arba Libijos jūrų vandenimis, slėniuose besidriekiančiomis alyvmedžių giraitėmis ar vynuogynais. Vis dėlto, daugiausia augalija yra gana skurdi, tik kur ne kur tarp uolų kyšo spygliuoti krūmokšniai.
Beje, nepratusiems važinėti vingriais siaurais keliukais reiktų būti itin atsargiems, kadangi čia beveik nėra apsauginių tvorelių net ir ties skardžiais.
Kelionė kalnų keliukais žavi dar ir tuo, jog šie vingiuoja pro nedidelius autentiškus kaimelius, kuriuose gyvenimas teka lėtai lėtai. Kartais atrodo, jog čia nė gyvos dvasios, kaimelis tarsi išmiręs: abipus kelio stūkso nedideli akmeniniai, baltai nudažyti namai, šešėlio ieško paklydusi ožka, svirpia nepailstančios cikados. Vakarop jau galima pamatyti ir žmonių, dažniausiai vyrų, kurie čia pat gatvėje išsineša taburetes, staliuką ir neretai gurkšnoja rakiją vietinę vynuogių degtinę. Toks bendravimo būdas, dalinimasis dienos naujienomis yra neatskiriama kretiečių gyvenimo dalis. Kretoje yra nemažai kavinių, skirtų tik vyrams, kuriose šie renkasi aptarti naujienų. Be to, kretiečiai garsėja vaišingumu, kartais ir pro šalį keliaujantys turistai pakviečiami paragauti naminės rakijos.
Visoje saloje vietoj mums įprastų kryžių pakelėse išvysite daugybę baltų koplytėlių tai irgi savotiškas Kretos akcentas. Neretai tokie akmeniniai namukai, išpuošti gėlėmis, įrengiami žmonių žūties vietose. Be to, pakeliui pamatysite neįprastai daug bažnytėlių ir vienuolynų. Moterų ar vyrų vienuolynai paprastai įsikūrę ant aukštesnės kalvos ir spinduliuoja ramybe. Kiekvieno vienuolyno puošmena neretai auksu ir prabanga tviskančios graikų stačiatikių bažnytėlės. Kretiečiai, važiuodami savo reikalais pro šalį, dažnokai trumpam užsuka į vienuolyną tik uždegti žvakelės. Vienuolynuose pagal senovines tradicijas gaminamas vynas, spaudžiamas alyvuogių aliejus.
Papildyta:Venecijietiška Chanija ir laukinio grožio Samarijos tarpeklis
Salos vakarinėje dalyje esanti Chanija garsi šį miestą XIII-XVII a. valdžiusių venecijiečių palikimu. Siauros vingrios gatvelės ir susigrūdę spalvoti namai iš dalies primena romantikų pamėgtą Veneciją. Chanijos gyvenimas verda ties venecijietišku uostu-krantine, kurią nutūpę daugybė restoranų, viliojančių užsukti. Šią miesto dalį kadaise juosė gynybinės sienos, iš kurių likę tik keli fragmentai. Krantinę taipogi puošia švyturys, o netoliese stūkso Osmanų epochos palikimas Janisario mečetė, statyta XVII a. Šv. Pranciškaus vienuolyno patalpose įkurtas Archeologijos muziejus.
Važiuojant į pietus nuo Chanijos, Baltuosiuose kalnuose užkilus serpantinais stūkso Gigilos kalnas (2453 m), ties kuriuo prasideda vaizdingasis Samarijos tarpeklis. Tačiau norint aplankyti šį 18 km nusidriekusį tarpeklį patiems automobiliu vykti nepatartina, nes paprastai tarpekliu pėsčiomis keliaujama tik į vieną pusę. Per vieną dieną turbūt nepavyktų sukarti kelio pirmyn ir atgal. Tarpeklio kulminacija Geležiniai vartai vieta, kur tarpeklis susiaurėja iki kelių metrų praėjimo, yra tik maždaug už 15 km nuo įėjimo į tarpeklį. Visą šį kelią tenka įveikti pėsčiomis ir neretai negailestingai kepinant saulei, kuri dar labiau apsunkina žygį akmenuota vietove. Toliau maršrutas eina link jūros, o ten laukia keltai, tarpeklį perėjusius lankytojus gabenantys į Sfakios ar kitas prieplaukas, prie kurių jau galima privažiuoti automobiliu.
Retimnas, Heraklionas ir Knoso rūmų paslaptys
Tarp Chanijos ir Herakliono įsikūręs Retimnas. Ant jūros kranto, virš miesto kyla Retimno tvirtovės, statytos venecijiečių, mūrai. Tvirtovė kadaise gynė venecijiečių uostą nuo piratų bei turkų antpuolių. Kretos sostinėje Heraklione, be kitų architektūros paminklų, taip pat išlikusi venecijiečių tvirtovė su gynybiniais įtvirtinimais.
Už kelių kilometrų į pietus nuo Herakliono yra žymiausia Kretos archeologinė vietovė Knoso rūmų griuvėsiai. Būtent Kretos saloje suklestėjo pirmoji Europos civilizacija, Mino kultūra, o jos centras buvo Knosas. Sakoma, jog Knoso rūmuose karaliavo legendinis karalius Minas, kurio sūnus Minotauras pusiau žmogus, pusiau bulius gyveno rūmų požemių labirinte ir mito žmonių aukomis. Rūmai iškilo apie 1900 m. pr. Kr. Šiandien šioje vietovėje galima išvysti rūmų liekanas bei kelias freskas, kurių originalai ir kiti archeologiniai radiniai saugomi Herakliono archeologijos muziejuje.
Papildyta:Rytinė Kreta ir Lasiti plokščiakalnis
Rytinėje salos dalyje esantis Agios Nikolaos vienas iš labiausiai poilsiautojų pamėgtų miestelių. Pasakojama legenda, kad miestelio centre esančiame ežere kadaise maudėsi pati deivė Atėnė.
Spinalongos sala, esanti prie pat Kretos krantų ties Elounda, garsi venecijietiško stiliaus tvirtove, kuri ilgus šimtmečius buvo laikoma neįveikiama. Joje iki pat XX a. vidurio buvo laikomi raupsuotieji.
Lasiti plokščiakalnis, viena derlingiausių vietų palyginti skurdžios augalijos Kretos saloje, driekiasi rytinėje salos dalyje. Lasiti simbolis vėjo malūnai, gaminantys elektros energiją, kuri anksčiau buvo naudojama ne tik buitinėms reikmėms, bet ir laukų drėkinimo sistemai. Tiesa, kadaise tūkstančio malūnų kraštu vadintas plokščiakalnis šiandien gali pasigirti vos vienu kitu nedideliu vėjo malūnu.
Kretos sala laikoma visagalio Dzeuso gimtine. Pasak mitų, senovės graikų dievų tėvas gimė Lasiti plokščiakalnyje esančioje Dikti kalno oloje. Pėsčiomis šiek tiek užkilus į kalną, galima nusileisti laiptais į šią olą, pasidabinusią stalagmitais bei stalaktitais.
Pietinė Kreta
Libijos jūros pakrantėje esanti Matalos vietovė žymi smiltainio atodanga, kuri tarsi sūris su skylutėmis plyti smėlėtame paplūdimyje. Čia daugiau nei prieš 2000 metų uoloje buvo iškirstos romėnų kapavietės.
Septintajame dešimtmetyje šią mistinę vietą pamėgo hipiai, kurie iki šiol kartą metuose čia rengia stovyklas.
Faistas (Phaistos) Mino kultūros laikais buvo svarbus religinis ir prekybos centras. Šioje archeologinėje vietovėje buvo aptiktos dvejų rūmų liekanos.