QUOTE(lairam @ 2010 07 26, 15:01)
Aišku, kad ženklas
. Svarbiausia tuo tikėti
.
Aš visaip bandau save priversti galvoti tik apie teigiamus dalykus. Aišku būna akimirkų, kai nesusivaldau, bet labai stengiuos. Penktadienį prisiverčiau nueiti į kirpyklą. Šiaip ne taip PAGALIAU išlindau iš namų, nors dabar nenoriu niekur nosies kišti
... Sėdžiu tarp keturių sienų su savo mintimis ir gerai man... Tai gi - nueinu į kirpyklą, tvarko mane. Ateina tokia moteris, kuri mane pažįsta nuo tų laikų, kai dar paauglė buvau... Atpažino mane ir klausia manęs - KIEK TURI vaikų? Nu žinokit mane lyg smaugti kažkas pradėjo - nebežinau ką ir sakyti... Kiek gi aš jų turiu???? Užsiblokavo tiesiog kalba, negaliu žodžio pratarti, ašaros riedėti pradėjo ir viskas... Tik po kiek laiko sugebėjau burbtelėti, kad turėjau du, bet dabar tik vienas 


Aš visaip bandau save priversti galvoti tik apie teigiamus dalykus. Aišku būna akimirkų, kai nesusivaldau, bet labai stengiuos. Penktadienį prisiverčiau nueiti į kirpyklą. Šiaip ne taip PAGALIAU išlindau iš namų, nors dabar nenoriu niekur nosies kišti


is pradziu ir as bandziau uzsidaryt tarp keturiu sienu, bet po to nusprendziau, kad tai ne iseitis....mama su sese priverte jau antra savaite po to ivykio nuvykt i kirpykla, nusipirkt drabuziu...jos sake, kad privalau but moterimi, kokia buvau ir kuria pamilo vyras....
Papildyta:
QUOTE(lairam @ 2010 07 26, 15:09)
man irgi šeima, vaikai visad buvo labai svarbu. O dabar tai pasidarė SVARBIAUSIA. Dabar suprantu, kad didžiausia vertybė yra žmogus, o visa kita yra tik šiaip...
Papildyta:
Va va. Aš irgi apie tą patį galvoju. Vis planuojame gi. Tai mokslus reik baigti, tai darbą susirasti, tada butą nusipirkti. Tuomet dar vis vien vaikams ne laikas, nes reik geriau apmokamo darbo, o tada nusprendžiame, kad lovelei nebus vietos reik didesnio būsto.... Ir taip prisigalvojame krūvas bėdų ir problemų. O tada žiūrėk ir namas yra, ir darbas, ir santaupų atsiranda. Lyg ir lovelei, ir ne vienai vietos yra... Tik į lovelę nėra ko paguldyti
Papildyta:
Va va. Aš irgi apie tą patį galvoju. Vis planuojame gi. Tai mokslus reik baigti, tai darbą susirasti, tada butą nusipirkti. Tuomet dar vis vien vaikams ne laikas, nes reik geriau apmokamo darbo, o tada nusprendžiame, kad lovelei nebus vietos reik didesnio būsto.... Ir taip prisigalvojame krūvas bėdų ir problemų. O tada žiūrėk ir namas yra, ir darbas, ir santaupų atsiranda. Lyg ir lovelei, ir ne vienai vietos yra... Tik į lovelę nėra ko paguldyti

apie ta pati ir as galvojau...planuojame viska ir dazniausiai vaikams nelieka tinkamo laiko...
kaip dziaugiuosi,kad pasidaviau vyro norui ir turiu savo Gabrieliaus nuotraukyte...tokia brangi ji man...