Angeliukų mamytės

Laba, mamytėms,
karts nuo karto užeinu į šį skyrelį... kažkada tik čia radau supratimą ir tą tinkamą paguodą, be kvailų žvigsnių ir pasakymų ale "bandyk dar kartą ir gal pavyks", dar ir dabar rašant siutas ima
Apmaudu, kad vis naujoms mamytėms tenka tokia žiauri patirtis


Lairam, man kardiologai ir sakė, kad tai greičiausiai ne genetika kalta, kad mūsų Angelėlio širdutė neišsivystė, jie ir patys nežino kodėl taip atsitinka , bet ginė, kad man ramiau būtų išrašė siuntimą pas Kauno genetikus. Tie tyrimai, pamenu, buvo šiokia tokia paguoda prieš pradedant planuoti
Papildyta:
Dar dėl to "susigyvenimo su netektim"- taip aš jau nebeverkiu kasdien, galvoju apie rytojų, gyvenimas vėl atgyjo ir nusispalvino (po netekties viskas buvo vienoda-juoda), o mintyse kasdien ir ne po kartą sakau savo Angeliukui kaip aš jį myliu ir ilgiuos .........tomis minutėmis širdis vėl apsipila krauju ir manau taip bus visada,! Nors jau praėjo penkeri metai, bet aš vis dar nežinau ar tas skausmas mažėja, gal tik išmokstama su juo gyventi....

o kaip tie tyrimai daromi ?

man ir idomu, nes reikes juos darytis, kiek tai uztrunka?
man jau yra patarinejanciu susirasti darba ir pan...as dar fiziskai neatsigavusi,jau nekalbant apie emocine bukle,o jau visi patarimai plaukia...

dar mane domina, kiek kainuoja genetiniai tyrimai.

xiuke, nekreip į visokius žinovus ir patarėjus dėmesio. daryk taip, kaip tau pačiai norisi. mane irgi nervina, kad visi už mane viską geriau žino ir nerealiai mane supranta. NĖ VELNIO NIEKAS NESUPRANTA!!!! Nebent patyrė tą patį, tai tada tikrai supranta...

Prieš naują nėštumo planavimą tyrimų nesidariau jokių. Tik 12 nėštumo savaitę apsilankiau KMUK pas genetikus, padarė tyrimus.
Nebuvo pas mus prie ko prikibt, dėl Vaivutės mirties..

Na, kiek pamenu, tai mums nieko įpatinga nedarė, tiesiog daug klausymų apie ligas mūsų, bei šeimos narių ir kraujo tyrimas. Kiek reikėjo laukti atsakymo nepamenu
Papildyta:
Mes sus siuntimu, tai lyg ir nieko nekainavo

gal su siuntimais nekainuoja...nes siaip visokie kraujo tyrimai ten kainuoja nemazai, neuztektu 1os simtelkos...
tai kai pasako, tai zinai...gal ir gerai tas darbas zinoma, bet ne tie laikai,kad metytusi ant kelio...plius ir su sveikata ir su galva reik susitvarkyt ir viska susideliot, siandien ejau su dukra i parduotuve, tai nieko aplink nemaciau,einu tik kad eit...tai apie kokius dar darbus gali vykt kalba...

As pirma menesi zmoniu bijojau, kaiminu bijojau, bijojau kad paklaus kas atsitiko....sirdis i kulnus nuridendavo pamacius pazystama veida....po kiek laiko tapo biski ramiau,draugai per draugus suzinodavo ir nieko nebeklause...bet kai klausdavo atradau sau bloka "neturim,kada nors apie tai pasikalbesim" niekas po tu zodziu nebande klausti kas nutiko...veliau lauzdama save pradejau eiti i parka pavasaris....aplink vien mamos su vezimais....eijau kaip tankas....bandydama sutramdyti savo skausma...

bijau ir as visko dabar: ir kaimynu , ir parduotuves salia esancios, ir mamu su vezimeliais, ir parko ir klausimu, kur leliukas, kaip vaiduoklis kox, einu ir neziuriu,kad tik ko nepamatyciau, nes jei kas uzklaustu,tai manau is kart pravirkciau...nesinori sutikt nei pazistamu, nei draugu...pastebejau,kad niekas neberaso is draugu, nebendrauja, gal ir bijo...leidzia mum apsiprast su a mintimi patiem...

man padejo tai kad uzsispirusi ejau nors labai bijojau....bet pasakiau sau kad "as galiu"...per asaras kelio nematydama ejau....visa laika sakiau sau "as galiu"

Draugai jie nezino ka tau pasakyti....as susitikinedavau su viena, kita, drauge atskirai....dydeles kompanijos ne prie sirdies man ir dabar....o seip patarciau prisigerti iki nuliu su kokia drauge namuose ir issilieti, issiverkti ant peties....po tokios proceduros pirma karta miegojau be samones..

Gera tureti tikra drauga, kuris tikrai tave supranta, ir paverkti kartu is visos sirdies. Tikrai yra zmoniu, kurie to nepatyre, bet priima visa ta nelaime ir skausma kaip savo. Musu seimoje nebuvau tik as ir mano vyras, buvo keletas tikru ir nuosirdziu zmoniu, kurie lauke musu stebuklelio kartu su mumis. Nelaime sukrete visa musu saunu buri. As jiems labai dekinga uz palaikyma ir paprasciausiai - buvima kartu. Kartais net zodziu nereikia, gera patyleti kartu.

as taip pat ejau uzsispyrusi, su skausmu sirdyje ir asarotomis akimis...bet ejau ir man buvo dzin,ka pamanys zmones pamate mane tokia...stengiuos gyventi toliau, sypsotis, juokauti, nors sirdis plysta is skausmo ir ji tokia tuscia...turiu stengtis ne tik del saves,bet ir del vyro,artimuju, kuriems musu angeliukas taip pat brangus...turiu stengtis ir del musu mazojo angeliuko Gabrieliaus-vyras man nuolat kartoja, kad musu mazytis angelelis danguje daug laimingesnis kai mato savo tevelius mylincius viens kita ir laimingus....gal tai ir tiesa....
kokia laiminga esu, turedama salia saves vyra, nors po visu nelaimiu bijojau, kad neatsaltu musu jausmai, kad nelikciau viena su savo skausmu...taciau, nuo pat pirmos nelaimes dienos visa laisva laika mes kartu, jauciu begalini jo palaikyma ir meile...o jam irgi begalo sunku...

Papildyta:
o tas pavienis susitikinejimas su draugais man labai padejo...pradejau nuo artimiausiu ir kas karta stengiausi susitikti vis su kitu zmogumi...tik as stengiaus kalbetis apie tai kas ivyko, man net ramiau, kai kalbu apie savo angeleli...tik kalbejaus apie tai ne su visais zmonemis, o tik su paciais artimiausiais draugais...

o vakar vel neislaikiau ir pratrukau....verkiau, nors jau atrodo asaru nebera...jos isverktos...nakti uzdundejo perkunija ir atrodo dangus verke kartu su manimi...dieve, kaip as ilgiuos savo mazojo angelelio Gabrieliaus...

neuzmigau...galvojau, gal spjaut i visus gydytoju nurodymus islaukt bent metelius po cezario ir rizzikuot...gal dievulis suteiktu laime ir dziaugsma musu seimai...juk nuo jo viskas priklauso ir mes esame tik mazyciai zmoguciai, kurie negalime nieko pakeisti...uztrigo vienos gydytojos zodziai-kiekvienas ateidamas atsinesame savo tiksla-jusu Gabrieliaus tikslas yra but mazu angeliuku....o juk jis ir buvo panasus i angeleli

P.S. beje, mamytes, kurioms buvo darytas cezaris, kaip pavyko atsikratyt pilvuko? man taip sunku su juo kovot, nes kadangi nemaitinau,tai sunkiai gimda traukiasi, o ir siaip jis toks didziulis man atrodo