QUOTE(kaciukas1978 @ 2010 07 28, 12:43)
Sveikos mamyciukes

seniai jau rasiau...vis paskaitau jusu istorijas vis pradedu verkti,o pati neisdrystu parasyti...nezinau kas man darosi gal po soko atsigaunu ir tikrai pradedu suprasti kad sunelio nebera ir jis nebegrys,net pati nesuprantu kas man labai blogai jauciuosi...nesivaldau kad nebeverkciau,pradejau gerti raminancius...atrodo kaip sapne buvau o dabar po jo pabundu....
Ir man pirmos savaitės kaip sapne - neatsimenu ką veikiau, apie ką galvojau, jei išvis kažką galvojau...
QUOTE(Tina*** @ 2010 07 28, 12:56)
Sveikos...naujas mamytes apkabinui...su liūdinčiom kartu liūdžiu...
O čia kad prašviesėtų biskį jūsų galvelės ir netemdytų juodi debesys...ryt mums jau 4 mėnesiukai...ach kaip greitai laikas eina...
Nu jau grožis tavo mažės
QUOTE(Ziezulele @ 2010 07 28, 14:57)
mums viskas tvarkoje, augam gerai, kolkas niekuo nesirgom (3x tpfu) ir esam linksmi

gera, kai supa tokie žmonės
be to, ar nebūtų tai vienkartinis efektas? Gal geriau blaiva galva viską išgyventi, išjausti, išverkti...
oi kiek nebedaug tau liko

Pamenu save tokiu laiku - jau spirgėjau, jau tikėjaus.
Vis šypsosi...

gražu, miela...
Džiaugiuosi už visas, kas sūpuoja savo mažuosius. Kartu ir mano nuotaika pagerėja.
Renciau - laimingo likusio nešiojimo, kad tik viskas laimingai baigtųsi
neringuškinai - smagu, kad jūsų būklė geresnė, vis žingsnis į priekį
bice, jau pasiilgom tavo protingų postų
kažin kaip pamelo sekasi? gal kas žinot?
visom, ko nepaminėjau, po

liūdesiui praskaidrinti, nuotaikai pagerinti. O susigyventi su skausmu kiekvienas savaip išmokstame ir laiko tarpas taip pat skirtingas. Kartais atrodo man, kad kažkas tik piktai pasijuokė iš mūsų, kad tuoj prasivers durys ir grąžins man mano sūnų, o kartais prapliumpu raudoti, suvokusi skaudžią realybę. Taip ir nežinau, kurioje vietoje esu užstrigusi: susitaikiau ar ne, o gal dar vis neigiu įvykusi faktą

Bijau tik vieno, kad protelis nepasimaišytų
Niekas negalės nugalėti tavęs, kol tu pats nepasiduosi. (Robin Sharma)