QUOTE(jolantajolanta @ 2010 08 11, 19:33)
aciu uz uzuojauta.Rytoj trys savaites,kai neturiu sunucio.Taip norisi pabust is sio kosmaro.Suprantu visas mamytes praradusias savo vaikucius.Bet kaip sunku,kai zinai,ko JIS norejo,kokie buvo JO siekiai,tikslai,svajones....Kiekviena diena vis sunkiau,bijau,bet nemanau,kad tai istversiu.Kai pagalvoju,koks mano EDVINELIS buvo drasus,kad nemokedamas plaukt,soko i vandeni gelbeti broliuka...tikriausia suprato MAZUTIS,kad nuskes PATS.Kai pagalvoju,kokia baisi mirtis jo lauke.....O EDVINELIO broliukas labai uzsisklende,nutolo.Nezinau,kaip jam atrodo.Tik buna BROLIUKO kambaryje kiekviena laisva minute.As taip pat dziaugiuos,kad galiu atsiremt i vyra.Labai laukiu gryztancio is darbelio.Jam taip pat beprotiskai sunku.Jiedu su EDVINELIU buvo ypac artimi.EDVINELIUI tetis buvo didziausias autoritetas.Nors jau artejo septyniolika,bet ne apie paneles,ar draugus sukos,bet,kaip galetu padeti teciui.VIESPATIE DIEVE,ISPROTESIM BE EDVINELIO.Jei ne kazkokia,gal ir kvaila mintis,kad VAIKELIS kazkaip ir kazkada grys.....
O kur gi detis neistverus....istverti reikia, tik pradzioje ta mintis atrodo beprotiska ir neimanoma. O ir tam tikra beprotyste mums visoms nesvetima...mes visos vienaip ar kitaip tikim, kad jie sugris, matom juos vaivorykstese, debesyse, gelese. kalbames su jais kai buna gera ir kai buna labai sunku, auginam juos, tiems kurie nespejo tureti svajoniu, jas sukuriam, mes sveikinam juos su gimtadieniais, vedam i darzelius ir mokyklas, tikriausia kada nors isivaizduosim ir ju vestuves. Visos ne karta kritom i juoda duobe ir tokiais momentais labiau norejosi uzsikasti zemese nei grizti i tikra pasauli, bet su spyriu ar be spyrio, su tikslu ar be tikslo kapstemes. Ir tave is ten tempsim jei reikes....Isgedeti turesi, bet kazkada reikes pradeti ieskoti to ateities siaudo. tau toli jo nereikai ieskoti. Eiridas yra tiesioginis siaudas, taip pat tavo vyras. O kol kas israudok savo skausma, cia gali viska rasyti, net beprotiskiausias mintis, cia gali verkti ir kartu juoktis ir visos tave suprasim.
Man labai neramu ir del Eirido. Jis jau didelis vaikinas, o ir brolio mirtis tiesiogiai susijusi su juo. Ir tikriausiai nesuklysiu parasydama ,kad jo dusioje dabar devynios kates braizosi, o tarp ju ir kaltes jausmas. Jam dabar labai reikai jusu supratimo ir buvimo salia. Gal but jis neprades kalbeti kol kas, bet bukit su juo, leiskit jam pajausti, kad ir jis be galo svarbus ir kad salia begalinio skausmo del Edvino netekties yra ir didelis dziaugsmas, kad Eiridas gyvas. Juk galejo buti atvirksciai...