Įkraunama...
Įkraunama...

Angeliukų mamytės

QUOTE(inezzza @ 2010 08 11, 08:05)
Šiandien kažkaip atkreipiau dėmesį į tai,kad daugelis pažįstamų savo vaikučius angelėliais vadina ir pagalvojau, kad mums tas žodis "angelėlis" turi kitą prasmę...


Aš savo dičkiuką kažkada angeliuku irgi vadinau. Dabar jau nebe... Dabar jis man tik spindulėlis, zuikelis ir panašiai. O angeliukas dabar tik Benediktas, deja verysad.gif .

Ką tik draugė buvo atvažiavusi pasikavinti su savo pupyte. mergytei 7 mėnesiukai. Smagiai pasižaidžiau visai wub.gif . paragavome mes su ja visokių samčių ir pan biggrin.gif .

Kai kurios rašėte, kad Jums sunku matyti mažus leliukus. Man kažkaip atvirkščiai. Labai norisi pasibūti su jais. Man juos matant tik auga noras turėti savų daugiau vaikiukų wub.gif
Papildyta:
QUOTE(kzaze @ 2010 08 10, 15:45)
Vienai moterytei mirė kūdikėlis, ji sako kitai, turinčiai 6 vaikus: tau gerai, kai tiek vaikučių turi, vieno netektum, ne taip skaudėtų. O toji atsakė: kad ir kuri pirštą nukirstų, lygiai taip pat skaudėtų!!!!


Visiškai pritariu, kad nesvarbu, kiek turi vaikiukų, visų veinodai gaila, visus vienodai apraudotum. O toms, kurioms negaila, tai irgi nesvarbu, kiek jos jų turi. Šaltais snukiais sumeta į šiukšlių konteinerius ir ramu joms. Mums kiekvienas vaikelis yra didžiausia laimė, o joms - dar viena PROBLEMA.
Atsakyti
Labas rytas

Kokios liudnos nuotaikeles cia. Visoms liudincioms po 4u.gif

As jau po operacijos grizau is ligonines, skauda dar labai, bet tikiuosi kas diena vis geriau bus blush2.gif

Kristulee, manau tu teisi del 5 vaikiuko, mane irgi kirbina mintis apie dar viena mazyli, bet kol kas reik sveikata susitvarkyti. Aisku ir vyra ikalbeti, nes ji kol kas priesinasi ax.gif
Atsakyti
QUOTE(kzaze @ 2010 08 11, 10:40)
Kaip gražiai planiukėms, nesusidūrusioms su nelaime, pasakyti, kad leliukų angeliukais nevadintų?
Mano drauge į mane karts nuo karto saule kreipiasi, o mano angelėlis - Saulutė. Ir neišdrįsau pasakyti, kad manęs taip nevadintų.
Kaskart kai išgirstu, kaip su peiliu per širdį  verysad.gif


man irgi kirba mintis kaip graziai pasakyti busimoms/esamoms mamytems,kad savu vaikuciu angeliukais nevadintu...viena drauge ka tik pasigimde, tai facebook'e ziuriu savo mazuti angeliuku vis vadina...

Papildyta:
[quote=lairam,2010 08 11, 11:02]

Kai kurios rašėte, kad Jums sunku matyti mažus leliukus. Man kažkaip atvirkščiai. Labai norisi pasibūti su jais. Man juos matant tik auga noras turėti savų daugiau vaikiukų wub.gif

aš irgi norėčiau glausti, džiaugtis draugiu mažyliais, bet bijau, kad galiu nesusitvardyt, kai paimsiu ant ranku ar žaisiu su jais...turbūt reiks imt ir vieną dieną priverst save nugalėt tą nerimą ir baimę...o kaip bus toliau, taip bus jau...
Atsakyti
Sveikutes mergaiciukes 4u.gif 4u.gif liudnos nuotaikeles kazkaip situose namuciuose... g.gif g.gif niekaip negaliu atsigauti po sito persileidimo...ir vel vis dazniau pradejau asaroti...vis pagalvoju gal Dievas pasiimdamas suneli,daugiau neduos man vaikeliu...keistai jauciuosi,kai tik gryzau is ligonines vis zvakeles deginu kad ramiau butu...kaip prisisemti stiprybes kazkaip toliau gyventi?...
Atsakyti
QUOTE(kaciukas1978 @ 2010 08 11, 16:38)
Sveikutes mergaiciukes 4u.gif  4u.gif  liudnos nuotaikeles kazkaip situose namuciuose... g.gif  g.gif  niekaip negaliu atsigauti po sito persileidimo...ir vel vis dazniau pradejau asaroti...vis pagalvoju gal Dievas pasiimdamas suneli,daugiau neduos man vaikeliu...keistai jauciuosi,kai tik gryzau is ligonines vis zvakeles deginu kad ramiau butu...kaip prisisemti stiprybes kazkaip toliau gyventi?...


neprarask vilties... tikėk, kad išauš ir mūsų džiaugsmo diena 4u.gif
Atsakyti
aciu uz uzuojauta.Rytoj trys savaites,kai neturiu sunucio.Taip norisi pabust is sio kosmaro.Suprantu visas mamytes praradusias savo vaikucius.Bet kaip sunku,kai zinai,ko JIS norejo,kokie buvo JO siekiai,tikslai,svajones....Kiekviena diena vis sunkiau,bijau,bet nemanau,kad tai istversiu.Kai pagalvoju,koks mano EDVINELIS buvo drasus,kad nemokedamas plaukt,soko i vandeni gelbeti broliuka...tikriausia suprato MAZUTIS,kad nuskes PATS.Kai pagalvoju,kokia baisi mirtis jo lauke.....O EDVINELIO broliukas labai uzsisklende,nutolo.Nezinau,kaip jam atrodo.Tik buna BROLIUKO kambaryje kiekviena laisva minute.As taip pat dziaugiuos,kad galiu atsiremt i vyra.Labai laukiu gryztancio is darbelio.Jam taip pat beprotiskai sunku.Jiedu su EDVINELIU buvo ypac artimi.EDVINELIUI tetis buvo didziausias autoritetas.Nors jau artejo septyniolika,bet ne apie paneles,ar draugus sukos,bet,kaip galetu padeti teciui.VIESPATIE DIEVE,ISPROTESIM BE EDVINELIO.Jei ne kazkokia,gal ir kvaila mintis,kad VAIKELIS kazkaip ir kazkada grys.....
Atsakyti
QUOTE(jolantajolanta @ 2010 08 11, 18:33)
aciu uz uzuojauta.Rytoj trys savaites,kai neturiu sunucio.Taip norisi pabust is sio kosmaro.Suprantu visas mamytes praradusias savo vaikucius.Bet kaip sunku,kai zinai,ko JIS norejo,kokie buvo JO siekiai,tikslai,svajones....Kiekviena diena vis sunkiau,bijau,bet nemanau,kad tai istversiu.Kai pagalvoju,koks mano EDVINELIS buvo drasus,kad nemokedamas plaukt,soko i vandeni gelbeti broliuka...tikriausia suprato MAZUTIS,kad nuskes PATS.Kai pagalvoju,kokia baisi mirtis jo lauke.....O EDVINELIO broliukas labai uzsisklende,nutolo.Nezinau,kaip jam atrodo.Tik buna BROLIUKO kambaryje kiekviena laisva minute.As taip pat dziaugiuos,kad galiu atsiremt i vyra.Labai laukiu gryztancio is darbelio.Jam taip pat beprotiskai sunku.Jiedu su EDVINELIU buvo ypac artimi.EDVINELIUI tetis buvo didziausias autoritetas.Nors jau artejo septyniolika,bet ne apie paneles,ar draugus sukos,bet,kaip galetu padeti teciui.VIESPATIE DIEVE,ISPROTESIM BE EDVINELIO.Jei ne kazkokia,gal ir kvaila mintis,kad VAIKELIS kazkaip ir kazkada grys.....

sveika,jolanta.
sunku ir skaudu nepakeliamai.širdis sudreba,prisiminus,ką išgyvenome pirmuosius mėnesius,ką išgyvenate dabar jūs,jūsų šeima.laikykitės kartu,būkite kaip vienas kumštis.matyti,kad esate draugiški ir vieningi.jaunesniam broliukui ypač sunku.gal išsikalba jis jums?aš savo jaunėlį vedžiojau pas psichologą.mūsų situacija kitokia,bet yra ir kažkas bendro.svarbu buvo išreikšti,iškalbėti savo jausmus ir skausmą.jam buvo beveik šešeri,kai neteko broliuko.aš stebėjausi,kaip po pokalbių su psichologe jis pradėjo įvardinti,ką jaučia.tada ir mes galėjome jam padėti.
laikykitės.dideliausios stiprybės jūsų šeimai
Atsakyti
taip sunku laikytis,taip sunku...Siandien pasiemiau SUNUCIO fotoaparata,ten toki smagia iskyla prie Vistycio ezero buvome susirengia.Nufilmavus,kaip mano visi trys vyrai taskosi bangose.EDVINELIO juokas skamba garsiausiai.Kas butu pasake,kad VAIKUI,nei dvi savaiteles laikelio jau nelike.Sekantys vaizdai fotoaparate MAZUCIO laidotuves.DIEVE DIEVE.Kaiminkele sake,mato mano MAZUTI vaikstanti diena ir nakty po namelius.Odar kaip sunku prie jo akordeonu prisiliesti.Taip ir skamba visi akordai ausyse.Kaip isejes ant laiptu sutikdavo,bet kokia proga uzsukusius svecius su savo,,oi laukem laukem....Negaliu patiketi,kad to daugiau nebus...Negaliu paleisti is ranku nuotraukeles.....Negaliu istvert to skausmo...........Negaliu.
Atsakyti
ašaros ir skausmas mus lydi kasdien ir šiandien,praėjus 8 mėnesiam.aš negaliu dar žiūrėti filmuotos medžiagos,širdis plyštų tikriausiai.tiesa,kartą netyčia radau telefone nufilmuotus kelis kadrus...tu žinai,ką tuomet išgyvenau.ausyse skamba Jo juokas,matau Jo šelmišką šypsenėlę,prisimenu kaip mokiau pirmą raidę vedžioti...jau nematau per ašaras ką rašau...
Atsakyti
QUOTE(*ermita* @ 2010 08 11, 20:24)
ašaros ir skausmas mus lydi kasdien ir šiandien,praėjus 8 mėnesiam.aš negaliu dar žiūrėti filmuotos medžiagos,širdis plyštų tikriausiai

praejo 3.5 metu... as vis dar negaliu ziuret filmuotos medziagos savo angelo...

Jolanta - tu gali didziuotis, kad gerai auklejai savo vaika... jis pasielge kaip didysis brolis- gelbejo jauneli. Tegu jaunelis buna toks kaip brolis.
Atsakyti
QUOTE(jolantajolanta @ 2010 08 11, 19:33)
aciu uz uzuojauta.Rytoj trys savaites,kai neturiu sunucio.Taip norisi pabust is sio kosmaro.Suprantu visas mamytes praradusias savo vaikucius.Bet kaip sunku,kai zinai,ko JIS norejo,kokie buvo JO siekiai,tikslai,svajones....Kiekviena diena vis sunkiau,bijau,bet nemanau,kad tai istversiu.Kai pagalvoju,koks mano EDVINELIS buvo drasus,kad nemokedamas plaukt,soko i vandeni gelbeti broliuka...tikriausia suprato MAZUTIS,kad nuskes PATS.Kai pagalvoju,kokia baisi mirtis jo lauke.....O EDVINELIO broliukas labai uzsisklende,nutolo.Nezinau,kaip jam atrodo.Tik buna BROLIUKO kambaryje kiekviena laisva minute.As taip pat dziaugiuos,kad galiu atsiremt i vyra.Labai laukiu gryztancio is darbelio.Jam taip pat beprotiskai sunku.Jiedu su EDVINELIU buvo ypac artimi.EDVINELIUI tetis buvo didziausias autoritetas.Nors jau artejo septyniolika,bet ne apie paneles,ar draugus sukos,bet,kaip galetu padeti teciui.VIESPATIE DIEVE,ISPROTESIM BE EDVINELIO.Jei ne kazkokia,gal ir kvaila mintis,kad VAIKELIS kazkaip ir kazkada grys.....


O kur gi detis neistverus....istverti reikia, tik pradzioje ta mintis atrodo beprotiska ir neimanoma. O ir tam tikra beprotyste mums visoms nesvetima...mes visos vienaip ar kitaip tikim, kad jie sugris, matom juos vaivorykstese, debesyse, gelese. kalbames su jais kai buna gera ir kai buna labai sunku, auginam juos, tiems kurie nespejo tureti svajoniu, jas sukuriam, mes sveikinam juos su gimtadieniais, vedam i darzelius ir mokyklas, tikriausia kada nors isivaizduosim ir ju vestuves. Visos ne karta kritom i juoda duobe ir tokiais momentais labiau norejosi uzsikasti zemese nei grizti i tikra pasauli, bet su spyriu ar be spyrio, su tikslu ar be tikslo kapstemes. Ir tave is ten tempsim jei reikes....Isgedeti turesi, bet kazkada reikes pradeti ieskoti to ateities siaudo. tau toli jo nereikai ieskoti. Eiridas yra tiesioginis siaudas, taip pat tavo vyras. O kol kas israudok savo skausma, cia gali viska rasyti, net beprotiskiausias mintis, cia gali verkti ir kartu juoktis ir visos tave suprasim.
Man labai neramu ir del Eirido. Jis jau didelis vaikinas, o ir brolio mirtis tiesiogiai susijusi su juo. Ir tikriausiai nesuklysiu parasydama ,kad jo dusioje dabar devynios kates braizosi, o tarp ju ir kaltes jausmas. Jam dabar labai reikai jusu supratimo ir buvimo salia. Gal but jis neprades kalbeti kol kas, bet bukit su juo, leiskit jam pajausti, kad ir jis be galo svarbus ir kad salia begalinio skausmo del Edvino netekties yra ir didelis dziaugsmas, kad Eiridas gyvas. Juk galejo buti atvirksciai...
Atsakyti
QUOTE(bicė @ 2010 08 11, 21:54)
O kol kas israudok savo skausma, cia gali viska rasyti, net beprotiskiausias mintis, cia gali verkti ir kartu juoktis ir visos tave suprasim.


atsiprašau, Mamytės, kai aš kartais labai žiauriai išsilieju.. bet jei negalėčiau ir čia išsiliet... nebežinau, kas beliktų...
artimiesiems sakau, kad viskas man gerai verysad.gif na sunku žmonėms suprast, kaip gali taip mylėt ir išgyvent dėl to, kas net "negimė"... nesvarbu, kad išnešiota po širdim 9mėnesius... ir man sako, kad žiūrėk į tai, kaip į nepavykusią operaciją doh.gif doh.gif doh.gif

o kas dėl mažylių.. su dideliu skausmu širdį į juos žiūriu... auginu dukrytę svajose.. o vaikiukai mane mėgsta kažkodėl.. kad ir darbe.. vis koks mažylis pamirgsi man.. pamoja.. šypsosi.. ate daro wub.gif smagu ir tuo pačiu labai suspaudžia širdį verysad.gif

stengiuosi laikytis iš visų jėgų.. pati save baru už "praskydimus"...
ir tikrai atsiprašau už "praskydimus"
pradedu gert antidepresantus... nes matau, kad pati savo jėgom nesusitvarkau..
visom palaikančiom 4u.gif 4u.gif 4u.gif 4u.gif 4u.gif 4u.gif 4u.gif
Atsakyti